- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- 2AT-30-813/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01482-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Darius Kantaravičius (pran.), Alenas Piesliakas
- Pažeidėjas
- E. J.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjo) ir Aleno Piesliako, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu E. J. nubaustas 80 Eur bauda pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2025 m. gegužės 23 d. 8 val. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. 13.05 val., būdamas daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, nustatytais terminais neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus pateiktų įpareigojimų atsakyti į L. S. 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.247 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendro naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 18 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą. Šis teismas E. J. pripažino kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nustatytais terminais neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno R. Pliavgos 2025 m. liepos 4 d. įpareigojimo, t. y. būtent ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 18 d. pateikti atsakymą į namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko L. S. 2025 m. gegužės 22 d. prašymą, o atsakymo kopiją pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui. Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. J. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo netinkamai pritaikytos ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime nustatęs, kad Institucijos suformuluotas kaltinimas buvo abstraktus, dėl to apsunkino pareiškėjo teisę gintis nuo jam pateikto kaltinimo, turėjo šį procesinį pažeidimą pašalinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. J. nutraukti. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės į veiksmingą gynybą principus, nes pareiškėjui iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo paskelbimo nebuvo pateiktas susipažinti Institucijos atsiliepimas pagal ANK 649 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip apribojant jo (E. J.) galimybes pateikti argumentuotus paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, dėl šių procesinių pažeidimų buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas arba jų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Šios normos taikymas galimas tik tuo atveju, kai egzistuoja viešojo administravimo teisiniai santykiai ir asmuo pagal teisės aktus gali būti laikomas šio administracinio nusižengimo subjektu.
Pareiškėjo nuomone, teismai nepagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jis nėra šio administracinio nusižengimo subjektas (t. y. neturėjo viešojo administravimo subjekto statuso, nes nevykdė ir pagal teisės aktus nebuvo įpareigotas vykdyti pastatų ar viešojo administravimo funkcijų). Pareiškėjas pažymi, kad jo veikla buvo reglamentuojama civilinių teisinių santykių normomis (t. y. jis nebuvo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, o veikė pagal jungtinės veiklos sutartį kaip įgaliotinis, kurio teisės ir pareigos nustatytos CK 6.760 straipsnyje) ir grindžiama atstovavimo (pavedimo) teisiniu pagrindu, o ne viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Esant civilinių santykių teisiniam pobūdžiui, jo (E. J.) veiksmai ar neveikimas negalėjo būti kvalifikuojami kaip kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ar jų teisėtų nurodymų nevykdymas pagal ANK 505 straipsnio nuostatas. Taigi, viešojo administravimo santykio nebuvimas reiškia, kad negali egzistuoti ir administracinio nusižengimo sudėtis, nes tokios sudėties būtinasis elementas – specialusis subjektas, kuris šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma tuo atveju, kai asmeniui pateikiamas teisėtas, aiškus ir pagal konkrečią kompetenciją duotas pareigūno reikalavimas ar nurodymas, susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Toks reikalavimas turi būti grindžiamas tinkamai taikytinomis teisės normomis ir nukreiptas į patį pareigūno funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjo nuomone, savivaldybės pareigūnų raštai buvo suformuluoti ne kaip konkretūs ir aiškūs pareigūno nurodymai, o kaip bendro pobūdžio įpareigojimai atsakyti trečiajam asmeniui, t. y. iš esmės jie pateikė tik reikalavimą atsakyti į trečiojo asmens prašymą, neapibrėždami, kokios konkrečios informacijos, kokia apimtimi ir kokiu teisėtu pagrindu iš jo reikalaujama esant viešojo administravimo santykiams.
Atkreipiamas dėmesys, kad jis (pareiškėjas) buvo pateikęs Savivaldybės administracijai atsakymą dėl trečiojo asmens kreipimosi, tačiau savivaldybės pareigūnai pakartotinai reikalavo pateikti atsakymą iš naujo, iš esmės vertindami ne atsakymo pateikimo faktą, o jo turinį, dėl to, pareiškėjo nuomone, administracinė atsakomybė jam buvo taikyta ne už teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymą, o už pateikto atsakymo turinio neatitiktį pareigūnų lūkesčiams, o tai nepatenka į ANK 505 straipsnio taikymo nuostatas.
Taigi, šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, nei trečiojo asmens prašymas, nei juo grindžiami savivaldybės pareigūnų raštai negalėjo sukurti jam aiškios ir teisėtos pareigos, kurios nevykdymas galėjo būti kvalifikuojamas kaip teisėto pareigūno reikalavimo ar nurodymo nevykdymas pagal ANK 505 straipsnio nuostatas. Be to, ir pats reikalavimas kilo iš neteisingai kvalifikuotų santykių ir buvo grindžiamas pareiškėjui netaikytinomis teisės normomis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyriausioji specialistė Lina Vaitkuvienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti.
Atsiliepimas
Teismai, įvertinę tiek bylos duomenis, tiek nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad E. J. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, nes sąmoningai atsisakė vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas.
Priešingai nei pareiškėjas nurodo prašyme, jis yra šio nusižengimo subjektas, nes veikė kaip jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, organizuojantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ir atstovavo butų bei kitų patalpų savininkų interesams. Pažymima, kad nors tokia pareiškėjo veikla ir grindžiama civiliniais teisiniais santykiais, tačiau ši veikla nėra vien privataus pobūdžio, nes ji patenka į valstybės reguliuojamą ir savivaldybės prižiūrimą sritį. Todėl savivaldybės institucijos, vykdydamos teisės aktuose joms pavestą priežiūros ir kontrolės funkciją, atitinkamai turi teisę reikalauti informacijos, paaiškinimų ir dokumentų.
Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracija veikė pagal savo kompetenciją, vykdydama jai pavestą daugiabučių namų valdymo subjektų priežiūrą, dėl to pareiškėjui buvo pateikti konkretūs reikalavimai – atsakyti į patalpų savininko paklausimą ir pateikti šio atsakymo kopiją Institucijai, taip pat nustatyti konkretūs įvykdymo terminai.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. taip pat pateikė papildomus paaiškinimus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyriausiosios specialistės L. Vaitkuvienės atsiliepimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023, 8 punktas). Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant teisiškai pagrįstų argumentų konstatuoti esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, taip pat deklaratyvi byloje priimtų procesinių sprendimų kritika nėra atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023, 5 punktas). Iš pareiškėjo E. J. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad dalis argumentų yra skirta teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pvz., kad Savivaldybės administracijos pareigūno rašto turinys atitiko tik bendro pobūdžio įpareigojimą atsakyti trečiajam asmeniui ar kad administracinė atsakomybė buvo taikyta ne už teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymą, o už pateikto atsakymo turinį, kuris neatitiko pareigūnų lūkesčių ir pan.) ginčyti, taip pat pateikiamos savo išvados, kaip teismai turėjo jas vertinti ir kokius sprendimus priimti (pvz., administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir pan.). Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.
Dėl prašyme nurodytų procesinių pažeidimų
Pareiškėjas nurodo, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka jam nebuvo pateiktas Institucijos atsiliepimas pagal ANK 649 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl to buvo apribotos jo (E. J.) galimybės pateikti argumentuotus paaiškinimus, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės į veiksmingą gynybą principus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Apeliacinio skundo priėmimą, bylos parengimą nagrinėti apeliacine tvarka ir apeliacinio skundo nagrinėjimą reglamentuoja ANK 648–651 straipsniai. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas (ANK 648 straipsnio 1 dalis). Priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) ANK 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo (ANK 649 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos išsiunčia administracinio nusižengimo bylą su apeliaciniu skundu apygardos teismui (ANK 649 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas nenurodo nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui pareigos išsiųsti byloje gautą atsiliepimą į apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje pažymima, jog įstatymas neįtvirtina galimybės pateikti rašytines pastabas (paaiškinimus) į atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-495/2025, 16 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi įstatyme nustatytos apeliacinio skundo priėmimo ir atsiliepimo pateikimo tvarkos (administracinio nusižengimo byla su apeliaciniu skundu buvo gauta Vilniaus apygardos teisme 2025 m. lapkričio 18 d., rašytinio proceso tvarka byla išnagrinėta 2026 m. sausio 2 d., teismo nutartis paskelbta 2026 m. sausio 5 d.). Byloje nėra ginčo dėl pranešimo neišsiuntimo apeliantui apie bylos nagrinėjimą, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta. Be kita ko, tai reiškia, kad apeliantas žinojo apie įvyksiantį apeliacinį procesą ir kartu turėjo galimybę susipažinti su apygardos teismui iš apylinkės teismo persiųsta administracinio nusižengimo byla ir joje naujai gautais dokumentais (atsiliepimu). Svarbu pažymėti ir tai, kad, išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis nustatyta tvarka buvo išsiųsta apeliacinį skundą padavusiam E. J., joje, be kita ko, išdėstytas Institucijos pateikto atsiliepimo turinys. Iš bylos duomenų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys) matyti, kad tik 2026 m. sausio 7 d. E. J. pateikė apygardos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad jam nebuvo pateiktas Institucijos atsiliepimas, ir prašė jam pateikti atsiliepimą. 2026 m. sausio 14 d. E. J. teikė apygardos teismui raštą, kuriame nurodė, kad jam iki bylos nagrinėjimo nebuvo pateiktas Institucijos atsiliepimas, prašė šį raštą pridėti prie bylos. O 2026 m. sausio 15 d. jis teikė patikslintą prašymą, kuriuo tikslino savo ankstesnį kreipimąsi. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. pranešimu informavo E. J., kad, pagal ANK 649–650 straipsnių nuostatas, nėra nustatyta teismo pareiga persiųsti pateiktą Institucijos atsiliepimą apeliacinį skundą padavusiam asmeniui. Be to, iš duomenų matyti, kad Institucija 2026 m. sausio 21 d. persiuntė E. J. pateiktą atsiliepimą į jo apeliacinį skundą. Taigi, tiek nutartį, tiek Institucijos atsiliepimą E. J. gavo, susipažino ir, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl bylos atnaujinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos procesinės teisės nebuvo pažeistos, o administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal ANK nustatytą apeliacinio skundo priėmimo ir nagrinėjimo tvarką.
Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo
Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą keliamas daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutartimi įgalioto E. J. pripažinimo subjektu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimas.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Teismai, nagrinėdami šią bylą, padarė išvadą, kad E. J., būdamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotinis, turėjo pareigą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno R. Pliavgos 2025 m. liepos 7 d. įpareigojimą ir iki 2025 m. liepos 18 d. pateikti atsakymą į šio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko L. S. 2025 m. gegužės 22 d. prašymą (t. y. pateikti informaciją dėl jam vienam apskaičiuoto didesnio mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų valymą), o atsakymo kopiją pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui, tačiau E. J. šio įpareigojimo neįvykdė, dėl to buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje įvardyti galimi šio pažeidimo subjektai yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Taigi, pagal šią teisės normą atsako tie subjektai, kurie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
Sprendžiant, ar E. J. yra tinkamas šio nusižengimo subjektas, svarbu įvertinti, ar jis turėjo teises ir pareigas vykdyti 2025 m. liepos 7 d. Savivaldybės administracijos pareigūno teisėtą nurodymą (įpareigojimą). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. pagal 2024 m. rugpjūčio 14 d. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotiniu. E. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniu sutikimu prisiėmė šioje jungtinės veiklos sutartyje nustatytas įgaliotinio teises ir pareigas bei atsakomybę. Iš šioje sutartyje nustatytų įgaliotinio teisių ir pareigų matyti, kad viena iš įgaliotinio pareigų – teikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, skirtus namo administravimui ir (ar) priežiūrai, suteiktas paslaugas, kaupiamąsias įmokas, nurodytas Sutarties V skyriuje, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus. Jei patalpų savininkas kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku – atsakoma raštu ar elektroniniu laišku per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (8.4 papunktis).
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad E. J., jungtinės veiklos sutartimi tapusiam daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgaliotu atstovu (įgaliotiniu), atsirado atitinkamos teisės ir pareigos, todėl jis turėjo pareigą įvykdyti 2025 m. liepos 7 d. Savivaldybės administracijos pareigūno teisėtą nurodymą (įpareigojimą) ir pateikti atsakymą į šio namo buto savininko L. S. prašymą apie jam apskaičiuotą mėnesinį mokestį už bendrojo naudojimo patalpų valymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas E. J. yra tinkamas ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo subjektas. Apylinkės ir apygardos teismai administracinių nusižengimų įstatymo aiškinimo klaidos nepadarė, ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamai. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų sprendimus prašyme nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistus.