Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui tapo žinoma, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“, bendravimo grupėje ,,Patalpų nuoma Šiauliai“ yra patalpinta jo fotonuotrauka kartu su tekstu apie jį ir jo įmonę ,,A.“. Dėl šio įrašo kreipėsi į policiją, pateikė jam žinomą informaciją. 2025-10-31 raštu gauta informacija, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo susisiekta su ,,Facebook“ bendravimo grupės ,,Patalpų nuoma Šiauliai“ administratoriumi, kuris pateikė informaciją, kad įrašą jau yra pašalinęs iš grupės, nurodė, kad jį buvo patalpinusi „Facebook“ vartotoja A. K. Policijos rašte nurodoma, kad susisiekė su ja, kuri nurodė, kad „<...> patalpindama postą, norėjo tik išsakyti savo nuomonę apie atliktų darbų kokybę“, neneigė, kad patalpino postą. Ieškovas nurodo, kad per savo asmeninę „Facebook“ paskyrą bandė susisiekti su atsakove, taikiai išspręsti šią situaciją, tačiau buvo užblokuotas. Prieš kreipiantis į teismą, peržiūrint viešus komentarus ieškovo įmonės „A.“ paskyroje pastebėjo, kad yra dar vienas panašus komentaras, kad komentarą parašė vartotojas „A.“. Patikrinus įmonės pašto dėžutę komentaro parašymo metu, rastas 2025-04-09 pranešimas, kad minėtą komentarą parašė lankytojas A., kurio el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Jokių asmeninių, verslo ar sutartinių santykių su šiuo asmeniu ieškovui nei asmeniškai, nei kaip įmonės ,,A.“ vadovui neteko turėti, todėl nesuprantama, kokiu tikslu siekiama apie ieškovą pateikti neigiamai, viešinant jo nuotrauką. Ieškovas svarstė galimybę inicijuoti procesą dėl komentarų kaip šmeižiančių, žeminančių tiek jį, kaip privatų asmenį, tiek įmonės dalykinę reputaciją, tačiau kadangi komentarų turinys galėtų būti interpretuotas kaip asmens nuomonė, nuspręsta pagal CK 2.24 straipsnį ieškinio nereikšti, tačiau ginti pažeistą ieškovo teisę į atvaizdą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors pati nuotrauka yra neutralaus pobūdžio, tačiau ji buvo paviešinta kartu su akivaizdžiai neigiamo turinio tekstu apie ieškovą ir jo įmonę, nurodant, kad ieškovas yra sukčius, kad jo sutartys apgaulingos, kvestionuojamas jų legalumas, kad ieškovas yra teistas už sukčiavimą, grubiai, net agresyviai bendrauja, kad dėl jo reikėtų kreiptis į policiją ir kitas įstaigas, taip, neva, padedant sau ir kitiems nukentėjusiems. Nuotraukos paviešinimo kontekstas, minėta, taip pat svarbus sprendžiant dėl teisės į atvaizdą pažeidimo fakto. Kadangi nuotrauka buvo paviešinta kartu su tekstu, kuriame nurodomas ieškovo vardas, pavardė, jo įmonės pavadinimas, abejonių dėl ieškovo atpažįstamumo iš nuotraukos nėra. Atsakovės elgesys nepateisinamas, jis nėra viešas asmuo, apskritai nėra linkęs savo nuotraukomis dalintis viešoje erdvėje, yra privatus asmuo. Atsakovei be ieškovo sutikimo paviešinus jo nuotrauką socialinio tinklo „Facebook“ bendravimo grupėje ,,Patalpų nuoma Šiauliai“, tai padarius sąmoningai, pateikiant neigiamą kontekstą, netikslius faktus, raginant kitus asmenis imtis teisinių veiksmų prieš ieškovą, nesant pagrindų, spręstina, kad buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą. Šiuo atveju atsakovė tikslingai paviešino ieškovo nuotrauką su neigiamo pobūdžio tekstu grupėje, kurioje lankosi esami ar potencialūs ieškovo klientai. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė neapsiribojo vien tekstu, bet ir įkėlė nuotrauką, siekdama didesnės savo įrašo sklaidos, matomumo, susidomėjimo, nes būtent vizualinė informacija socialiniuose tinkluose įprastai pirmiausia ir patraukia lankytojų dėmesį. Dėl to atsakovės veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tyčiniai, kryptingi. Ieškovui nėra žinoma, kiek ilgai įrašas su jo atvaizdu buvo viešai matomas iki jo pašalinimo grupės administratoriaus sprendimu, tačiau tuomet, kai įrašą peržiūrėjo ir užfiksavo pats ieškovas (nuorodą į įrašą su nuotrauką ieškovui atsiuntė klientas), po juo jau buvo du komentarai, 8 patiktukai ir 2 pasidalijimai, kas reiškia, kad įrašas buvo ne tik pamatytas, į jį atkreiptas grupės narių dėmesys, bet juo ir buvo pasidalinta su platesniu ratu asmenų, nei tik Facebook grupės, kurioje įrašas buvo patalpintas, nariais. Ieškovas patyrė stresą, nerimą, pasimetimą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, t. y. natūralias emocijas, kurias išgyventų bet kuris asmuo, pamatęs savo atvaizdą, paskelbtą jam nepažįstamo asmens didelei auditorijai ir dar neigiamu tekstu. Nors situacija nesukėlė ieškovui ilgalaikių liekamųjų reiškinių, tačiau tai, kad jo atvaizdas buvo paviešintas ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, iki šiol ieškovui yra nemalonus įvykis, keliantis neigiamas emocijas.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog neneigia, kad atsakovė galėjo būti kartu su B. N. ieškovui su juo tariantis dėl patalpų nuomos, pasirašant sutartį, bet kadangi sutartis buvo pasirašoma su B. N., o ne su atsakove ar su jais abiem, ieškovas nesigilino į jų tarpusavio santykius. Sutartis buvo pasirašyta tik tarp ieškovo ir B. N., tad su atsakove jokių sutartinių santykių neturėjo. Visiškai nesusijusia su nagrinėjama byla laikytina ir informacija apie ieškovo teistumą, taip pat apie viešoje esančius komentarus apie ieškovą ir/ar jo įmonę. Šiuo atveju ieškovas nekelia klausimų dėl atsakovas parašyto komentaro turinio, atitikties ar neatitikties tikrovei, o siekia apginti savo teisę į atvaizdą. Tai, kad atsakovė (ar kai kurie kiti asmenys) turi neigiamą nuomonę apie ieškovą, jai jokių piniginių pretenzijų nereiškė, dėl su sutarties pabaiga susijusių klausimų nesusirašinėjo, nesuteikia jai teisės be ieškovo leidimo naudoti jo atvaizdą, jį viešinti, ypač neigiamame kontekste. Nesutiktina su tuo, kad ieškinys esą grindžiamas tik formaliu teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimu, neįrodant kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kad ieškovui jokių reikšmingų padarinių nekilo ir pan. Atsakovė savo atsiliepime nepateikė informacijos apie tai, kad būtų turėjusi ieškovo sutikimą naudoti jo atvaizdą, taip pat nedetalizavo, koks yra visuomenės poreikis prie jos komentaro matyti ieškovo atvaizdą. Ieškovas yra privatus asmuo, saugantis savo atvaizdą, nenaudojantis jo savo socialinių tinklų paskyrose ar kitur viešoje erdvėje. Atsakovės panaudota nuotrauka yra bene vienintelė viešai prieinama ieškovo nuotrauka. Ieškovo nuotraukos panaudojimas be jo sutikimo ,,Facebook“ grupėje, nesant tam jokio teisėto tikslo, sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, ir galimai didesnius nei sukeltų asmeniui, atvirai demonstruojančiam savo gyvenimą viešoje erdvėje. Tai, kad atsakovė panaudojo ieškovo nuotrauką, rastą internete, taip pat neeliminuoja atsakovės atsakomybės dėl ieškovo atvaizdo neteisėto panaudojimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešoje erdvėje, pavyzdžiui, Facebook paskyroje ar kitur, duomenų atskleidimas nėra universalus jų apsaugos atsisakymas, ir tai negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas viešai publikuoti viešoje erdvėje esančią ieškovo nuotrauką. Nors atsakovės panaudota nuotrauka buvo paskelbta internete prie straipsnio, tačiau tai nesuteikė teisės nei atsakovei, nei jokiems kitiems asmenims jos naudoti kitose erdvėse ir/ar kitame kontekste. Atsakovė nesutinka, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovo įsitikinimu jo prašoma 300 Eur neturtinė žala yra proporcinga atsakovės padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, ši suma teismų praktikoje yra minimali tokio pobūdžio bylose priteisiama suma, kas rodo, kad ieškovas neturi tikslo nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita, o tik siekia realaus savo teisių apgynimo.

5. Triplike atsakovė nurodė, jog dublikas nepaneigia esminių atsakovės atsikirtimų ir byloje reikšmingų aplinkybių. Ieškovas iš esmės neatsakė į atsakovės argumentus dėl egzistavusio teisėto intereso informuoti visuomenę, viešojo intereso elemento buvimo, paties ieškovo reputacijos ir jo veiklos konteksto, taip pat dėl neturtinės žalos neįrodymo bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tariamai kilusių neigiamų pasekmių nebuvimo. Ieškovo dublikas taip pat nepaneigė atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškovas apskritai nėra pareiškęs byloje reikalavimo paneigti konkrečius atsakovės paskleistus faktinius teiginius ir vertinimus. Toks ieškovo procesinis elgesys patvirtina, kad ieškovas faktiškai neginčija pačios konfliktinės situacijos egzistavimo ir aplinkybių, dėl kurių buvo paskelbta publikacija. Dublike pateikti argumentai yra selektyvūs, fragmentiški ir neatsako į esminius atsakovės atsikirtimus. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo publikacija sukėlė realius, konkrečius ir teisiškai reikšmingus neigiamus padarinius jo reputacijai, profesinei veiklai ar socialiniam vertinimui. Byloje nėra pateikta duomenų apie sumažėjusį pasitikėjimą ieškovu, prarastus profesinius ryšius, veiklos apribojimus ar kitokias objektyviai nustatomas neigiamas pasekmes. Be to, pats ieškovas dublike pripažįsta, kad ginčo publikacija buvo pašalinta gerokai iki bylos iškėlimo teisme. Vadinasi, bylos inicijavimo momentu neegzistavo joks tęstinis teisės pažeidimas, o tariamai pažeistos teisės gynimas iš esmės buvo grindžiamas hipotetiniais ir deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie galimas pasekmes ateityje. Tokios aplinkybės paneigia ieškovo poziciją dėl būtinybės taikyti civilinę atsakomybę ir papildomai patvirtina, kad ieškinys grindžiamas ne realiai egzistuojančiu pažeidimu, o subjektyviu ieškovo nepasitenkinimu viešai išsakyta kritine pozicija. Kadangi ginčo nuotrauka buvo pašalinta gerokai iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti vertinamas izoliuotai nuo faktinės situacijos bei civilinių teisių gynimo paskirties. Ieškovas ieškiniu deklaruoja siekį apginti teisę į atvaizdą, tačiau pats pripažįsta, kad tariamas pažeidimas bylos iškėlimo momentu jau buvo pasibaigęs, todėl neegzistavo nei tęstinis teisės pažeidimas, nei būtinybė taikyti papildomas intensyvias civilinės atsakomybės priemones. Pats ieškovas faktiškai pripažįsta, kad jo nuotrauka iki ginčo buvo viešai prieinama internete, o atsakovės komentaras buvo susijęs su realiai egzistavusia konfliktine situacija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, ir ieškovas to iš esmės neginčija, kad tarp ieškovo ir atsakovės partnerio B. N. egzistavo realus ginčas dėl nuomos teisinių santykių. Vadinasi, atsakovės pasisakymas neatsirado dirbtinai ar be faktinio pagrindo, bet buvo susijęs su konkrečia gyvenimiška situacija bei atsakovės suvoktu savo ir artimo asmens interesų gynimu. Ieškovo dublike išdėstyta pozicija taip pat patvirtina, kad pats ieškovas veikia aktyviai komercinėje aplinkoje ir nuolat dalyvauja viešuose verslo santykiuose. Ieškovo argumentas, jog jis „kasdieniniame darbe bendrauja su daugybe žmonių, todėl kiekvieno susitikimo detales prisiminti sudėtinga“, akivaizdžiai rodo jo, kaip aktyvaus verslo subjekto, statusą bei veikimą viešoje ekonominėje erdvėje. Ieškovo reputacija objektyviai yra susijusi ne vien su jo privačiu asmeniniu gyvenimu, bet ir su jo vykdoma komercine veikla, bendravimu su klientais, partneriais bei kitais asmenimis rinkoje. Todėl ieškovo bandymas visiškai atriboti savo reputacijos vertinimą nuo komercinių santykių konteksto yra nepagrįstas ir neatitinka jo paties dublike pateiktų aplinkybių. Ieškovas tariamai patirtą neturtinę žalą grindžia abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, vengdamas vertinti aplinkybių visumą ir viešai prieinamos informacijos kontekstą. Ieškovas siekia atriboti savo asmenį nuo viešojoje erdvėje egzistuojančių komentarų ir informacijos apie jo teistumą dėl sukčiavimo, nors tokia informacija objektyviai turi reikšmės visuomenės susiformavusiam vertinimui ir negali būti ignoruojama vertinant tariamą reputacijos pablogėjimą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų neturtinės žalos egzistavimą ar jos mastą. Byloje nėra medicininių dokumentų, psichologinių išvadų, duomenų apie gydymąsi, emocinės būklės sutrikimus ar kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti realias ir intensyvias neigiamas pasekmes. Priešingai, dublike didžioji argumentacijos dalis grindžiama subjektyviu moraliniu atsakovės elgesio vertinimu, tačiau civilinės atsakomybės taikymas negali būti grindžiamas vien emocinio pobūdžio vertinimais ar subjektyviu įžeidimo jausmu. Neturtinės žalos institutas nėra skirtas kompensuoti kiekvieną asmeniui nepatikusį ar emociškai nemalonų pasisakymą. Ieškovas nepateikė nei duomenų apie klientų praradimą, nei pajamų sumažėjimą, nei konkrečius profesinius ar socialinius padarinius patvirtinančių įrodymų. Nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų ieškovo reputacijos pablogėjimą ar intensyvius emocinius išgyvenimus būtent dėl atsakovės paviešintos jo viešai prieinamos nuotraukos. Dublike ieškovo vartojami abstraktaus pobūdžio teiginiai apie tariamus „emocinius išgyvenimus“, „stresą“, „pažeminimą“ ar „neigiamą visuomenės reakciją“ savaime neįrodo realios neturtinės žalos fakto. Pažymėjo, kad vien formalus neturtinės teisės pažeidimo konstatavimas automatiškai nesuponuoja piniginės kompensacijos priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog neturtinės žalos atlyginimas yra taikomas tik tada, kai nustatoma, kad vien teisės pažeidimo konstatavimo ar kitų civilinių teisių gynimo būdų nepakanka pažeistai teisei apginti. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti tariamo pažeidimo pobūdį, trukmę, intensyvumą, paskleidimo mastą ir realias pasekmes, o ne vien formaliai konstatuoti tam tikros teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas formaliai remiasi CK 2.22 straipsniu, tačiau faktinis ginčo turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu siekiama ne proporcingai apginti tariamai pažeistą teisę į atvaizdą, o reaguoti į atsakovės išsakytą neigiamą nuomonę apie ieškovo vykdytą komercinę veiklą bei atgrasyti atsakovę ir kitus asmenis nuo savo patirties viešo aptarimo.

6. Ieškovas palaiko ieškinį ir paaiškino, jog atsakovė įdėjo jo nuotrauką į ,,Facebook“, norėdama jį pažeminti. Apie nuotrauką sužinojo, kai ją atsiuntė 2025-10-24 būsimas klientas, taip pat draugai. Surado, kas įdėjo nuotrauką, nes postas buvo pasirašytas slapyvardžiu. Svetainės administratorius paskelbtą postą ištrynė. Patalpų nuomos sutartį pasirašė su B. N., buvusiu kartu su atsakove, kartu apžiūrėjo patalpas, laukė depozito. Atsakovė nurodė, kad jiems netinka, sutartį nutraukė. Jis kalbėjo tik su B. N., tarėsi su juo. Aplinkybių dėl sutarties pasirašymo neprisimena. Sudaro galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Neatsimena, kaip šiuo atveju klientas susipažino su sutartimi ir kada pasirašė ją. Dėl patalpų nuomos su atsakove nebendravo. Nutraukus sutartį, iš jų pareikalavo trijų mėnesių nuomos, nes buvo perdavęs patalpas. Patalpos buvo išnuomotos Pilateso užsiėmimams. Dėl nepasirašytos sutarties mano, kad atsakovė nepatyrė jokio diskomforto. Laiko, kad sutartis su liudytoju neįsigaliojo. Neatsimena kada pasirašė sutartį. Rekuperacinė sistema yra visose patalpose. Atsakovės postas nėra susijęs su patalpų nuomos sutartimi, nes su ja sutarties nepasirašinėjo. Atsakovės poste įdėtą nuotrauką buvo patalpinęs Šiaulių kraštas. Atsakovė nuotrauką rado viešoje erdvėje. Mano, kad atsakovė negalėjo kelti jo nuotraukos. Nuotrauką atsakovė įdėjo norėdama jį pažeminti, nes įdėta neigiamame kontekste. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad būsimas klientas atsisakė jo paslaugų. Jo mama patyrė neigiamus išgyvenimus. Jam sukilo spaudimas, nors daug metų vartoja vaistus nuo spaudimo, kitus neigiamus išgyvenimus. Žala padaryta dėl to, kad atsakovė įkėlė jo nuotrauką, parašė komentarą, kuriame nurodė duomenis apie jo turimą turtą, duomenis apie jį. Įmonės „A.“ puslapyje yra patalpinti neigiami komentarai, tačiau nėra patalpintos jo nuotraukos. Daug nepatenkintų klientų rašo neigiamus komentarus ar atsiliepimus, tačiau nekelia jo nuotraukų. Reikalauja tik 300 Eur žalos atlyginimo. Iškart ieškinio nepareiškė, nes kreipėsi į policiją. Policijai jo pareiškimą atmetus, kreipėsi į atsakovę, o jai neatsakius, pareiškė ieškinį. Turi „Facebook“ paskyrą, joje jokių savo nuotraukų nededa. Nėra viešas asmuo. Bandė susisiekti su atsakove, po jos paskelbtu postu, tačiau buvo užblokuotas. Norėjo, kad pašalintų parašytą postą. Postas buvo pašalintas administratoriaus, jo iniciatyva. Jis atsakovės neatsimena, nebendravo su ja. Jam laiškų atsakovė nerašė. Sudaro komercines sutartis, reklamuoja savo įmonę. Nesidomi, kokia informacija apie jį yra viešoje erdvėje. Patalpas nuomoja, kaip fizinis asmuo, todėl tai yra susiję ir su jo šeima. Namuose klientų nepriima, B. N. kreipėsi į jo darbovietę. Skirtingai reaguoja į skelbimus su nuotrauka ir be jos. Jei nuotraukos atsakovė nebūtų patalpinusi, nebūtų turėjęs jai pretenzijų dėl posto. Anksčiau dėl garbės ir orumo pažeidimo nesikreipė, nes skelbime nebūdavo pateikta jo nuotrauka. Prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovė jo nuotrauką įdėjo be jo sutikimo.

7. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė ir liudytojas patalpas išsinuomojo verslo tikslu. Vėliau jie persigalvojo dėl sutarties sąlygų. Visos ieškovo sudaromos sutartys yra vienodos, standartinės. Galėjo būti, kad atsakovė, skaitydama sutartį kažkokių sąlygų neužfiksavo. 2025-04-08 pasirašoma sutartis tarp šalių, o kitą dieną atsakovė parašo neigiamą atsiliepimą apie atsakovą rekvizitai.lt. 2025-04-11 parašo komentarą Facebook viešoje grupėje ir įdeda jo nuotrauką. Taip atsakovė pasielgė, norėdama pakenkti ieškovui. Atsakovė pažeidė teisės normas, t. y. teisę į atvaizdą. Ieškovo nuotrauka buvo paskelbta viešai, kaip straipsnio iliustracija. Nuotrauka paskelbta tikslingai, norint atkreipti dėmesį į ieškovą. Į informaciją su nuotrauka asmenys atkreipia dėmesio daugiau. Atsakovės veiksmai nesąžiningi, tikslingi ir turi būti įvertinti. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovas yra viešas asmuo. Jis veiklą vykdo, kaip fizinis asmuo. Atsakovė pripažįsta, kad pasielgė netinkamai ir negalėjo taip elgtis. Todėl yra nustatyti jos neteisėti veiksmai. Šiuo atveju ieškovas pats stengėsi, kad atsakovės įdėtas postas būtų pašalintas ir jis buvo pašalintas, bet ne atsakovės, todėl prašo tik žalos atlyginimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pažeidimas yra ir ieškovo teisė turi būti gerbiama. Ieškovas nurodė, jog kai sužinojo apie įrašą, patyrė neigiamus išgyvenimus, pakilo kraujo spaudimas. Apie įrašą jam pranešė būsimas klientas, tai taip pat sukėlė stresą, nes sutartis su tuo asmeniu nebuvo sudaryta ir mano, kad tai turėjo įtakos. Apie atsakovės įrašą sužinojo ir ieškovo mama, kas taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Prašomos žalos dydis yra mažiausias tokio pobūdžio bylose, nors ieškovas nurodė didesnę sumą. Ieškovas pats bandė išspręsti situaciją, bandė susisiekti su atsakove. Norėjo, kad atsakovė atsiprašytų, pripažintų pažeidimą, tačiau ji ieškovą užblokavo ir ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Nuotrauka nėra žeminančio pobūdžio, tačiau ji tokia ir neturi būti, nėra objektyvių įrodymų, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Nesutinka ir su tuo, kad atsakovė norėjo pasidalinti tik savo patirtimi, nes ji su ieškovu jokios sutarties nesudarė. Įrašas egzistavo apie pusmetį ir buvo pašalintas tik ieškovo iniciatyva. Įrašu buvo pasidalinta, todėl tikėtina, kad jį matė ir daugiau žmonių. Todėl atsakovės elgesio negalima vertinti, kaip mažareikšmio. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.