Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovui advokatui Gediminui Rezgiui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Donatui Miliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2026-04-27 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus tyrėja I. A. 2026-04-09 V. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad V. B. 2026-04-01 08.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SKO24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,80 promilių girtumas (įvertinus paklaidą), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo važiuodamas atbuline eiga bei kliudė gale stovėjusį automobilį „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2026-04-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda, pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonių, paskirtų dėl ANK 423 str. 3 d. numatytos veikos padarymo – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemones atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Kaip minėta, ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2026-04-27 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant švelnesnes, negu numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, administracinio poveikio priemones, tai yra skiriant administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, trumpesniems, nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyti minimalūs terminai, laikotarpiams.

Nagrinėjamu atveju institucija 2026-04-09 nutarimu V. B. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 2 metų terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam – 1 metų 6 mėnesių terminui. Skirdama galutinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones už nusižengimų įvykdymą, pareigūnė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti bei tai, kad anksčiau tokio pobūdžio pažeidimo nebuvo padaręs. Be to, nutarime nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.

Teismo vertinimu, V. B. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 423 str. 3 d., negali būti laikomas mažareikšmis, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju sudarančia pagrindą švelninti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą.

Šiuo atveju matyti, kad V. B. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,80 promilės (paklaida 0,01 promilės), kas rodo, kad asmuo 0,39 promilių (pašalinus paklaidą) viršijo įstatymu nustatytą normą (0,41 promiles), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę. Be to, paminėtina, kad iš byloje esančio 2026-04-01 neblaivumo akto matyti, jog pirmo tikrinimo, atlikto 8.48 val., metu V. B. buvo užfiksuotas 0,88 promilių neblaivumas (neįskaitant paklaidos), o jau tik antro tikrinimo, atlikto 9.03 val., metu nustatytas 0,82 promilių girtumas (neįskaitant paklaidos), kas rodo, jog pirminio tikrinimo metu buvo užfiksuotas dar didesnis neblaivumas. Kaip matyti, neblaivumo riba dvigubai viršija minimalią leistiną normą ir nagrinėtinu atveju tokia aplinkybė negali būti laikoma nereikšminga. V. B., vairuodamas transporto priemonę, net ir esant lengvam girtumo laipsniui, tačiau, kaip minėta, dvigubai viršijant leistiną normą, savo elgesiu kėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, V. B. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos reikia laikytis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad visiškai jokių neblaivumo požymių prieš važiuodamas nejuto, jeigu būtų jutęs, būtų sąmoningai palaukęs ir važiavęs vėliau, važiuoti jokios skubos nebuvo, tačiau visiškai nesuvokė esantis neblaivus, o alkoholį vartojo praėjusios paros vakare ir nedidelį jo kiekį. Taip pat nurodė, kad eismo įvykis žalos žmonių sveikatai nesukėlė, apsiribojo tik turtine žala, kurios mastas taip pat nėra didelis, o paskirtą 1 200 eurų baudą sumokėjo. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip gynybinius ir toks bandymas nusižengimą sumenkinančiais argumentais koreguoti administracinio poveikio priemones, nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų, nėra priimtinas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos ir minimalių dydžių administracinio poveikio priemonių paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau V. B., net ir turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – didelę vairavimo patirtį, stažą (skunde nurodoma 46 metai, 2026-04-07 pasiaiškinime – 36 metai (b. l. 101-102), teigiamą darbinę charakteristiką, išsilavinimą ir kt. – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios. Nors pareiškėjas ir teigia, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo įvykdymo nebuvo padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, tuo labiau analogiško ar bent panašaus, tačiau šiuo atveju labai reikšminga paminėti, kad administracinių baustumų už penkerių metų laikotarpį pažymos duomenys nerodo, jog V. B. priskirtinas atsakingų vairuotojų kategorijai. Anaiptol, administracinių baustumų pažyma susideda net iš 18 lapų ir tarp padarytų nusižengimų (viso jų per 5 metus net 30) didžiąją dalį sudaro nusižengimai dėl leistino greičio viršijimo (baustas greitį viršijant 12 km/h, 13 km/h, 14 km/h, 15 km/h, 17 km/h, 18 km/h, 19 km/h (2 kartus), 21 km/h (2 kartus), 23 km/h, 28 km/h, 32 km/h, 35 km/h, eilę kartų baustas už vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros, taip pat ir vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu rankomis ir kt. Nors analogiško pobūdžio nusižengimą penkerių metų laikotarpyje padaro ir pirmą kartą (skunde nurodoma, kad tokio pobūdžio nusižengimas padaromas išvis pirmą kartą gyvenime), tačiau baustumų istorija liudija, kad V. B. visgi ne tik yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, bet jų nepaiso sistemingai, ką rodo leistino greičio viršijimų mastas (o tokie nusižengimai nėra ir negali būti laikytini menkos reikšmės, kadangi greičio viršijimai dažnai yra skaudžių nelaimių keliuose priežastis) bei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tokios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

Nors skunde ir nurodyta, kad reikšmingų padarinių dėl aptariamo nusižengimo padarymo nekilo, viso labo nedidelio masto turtinė žala, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. B. savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d., V. B. padarė padidinto pavojingumo vietoje – gyvenamojoje teritorijoje (Šiaulių m.), tokiu paros metu (08.30 val.), kada vyksta itin intensyvus eismas. Nors nagrinėjamu atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad V. B. vairuoti toliau buvo užkirstas kelias. Iš pareigūnės Ž. Č. 2026-04-01 tarnybinio pranešimo (b. l. 3-5) matyti, kad pagal vairuotojos D. R. paaiškinimus užfiksuotos tokios aplinkybės: atbuline eiga judėdama į už jos stovėjusį automobilį V. B. vairuota transporto priemonė atsitrenkė net du kartus, buvo perspėjamas garsiniais signalais, tačiau, atsitrenkęs pirmą kartą, vairuotojas nesureagavo nei į smūgį, nei į garsinį signalą, iš vilkiko neišlipo, ir tik atsitrenkus antrą kartą iš atsitrenkto automobilio išlipusi vairuotoja skambino vyrui, kuris iškvietė pareigūnus. Pareigūnams V. B. nurodė, kad už jo vairuojamo vilkiko stovinčio automobilio nepastebėjo. Mažiau pavojingo vairavimo nedaro ir aplinkybės, kad pareiškėjas prieš nusprendžiant vairuoti visiškai nesijautė esantis neblaivus, nes iš vakaro išgėrė nedidelį kiekį alkoholio (butelį alaus), kad atlikus bendros būklės vertinimo testą, užduotis atlikti sugebėjo, bet visgi, 2026-04-01 neblaivumo nustatyto akte pažymėta, kad akivaizdus neblaivumo požymis buvo iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 6). Vairavimas ryte žinant, kad iš vakaro (kaip nurodė pasiaiškinime, apie 18 val.) vartojo alkoholį (nors ir nedidelį kiekį), be to, kaip nurodė pasiaiškinime, vartoja dar ir vaistus – antidepresantus, kuriuos gėrė 2026-04-01 ryte, 7.30 val., juo labiau, kad turi ilgametę vairavimo patirtį ir įgijęs išsilavinimą, turi bendrą išprūsimą ir žinių apie alkoholio vartojimo ir vairavimo nesuderinamumą ir draudžiamumą, rodo itin lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą kelyje tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu, be to, toks atsainus požiūris prasilenkia ir su vykdoma valstybine politika užkardyti neblaivius vairuotojus kelyje. Tokios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir, nors nesijautė neblaivus, bet žinodamas, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, nepaisant, anot pareiškėjo, nedidelio jo kiekio, neblaivus sėdo už vairo, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių, poveikio priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonėms keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o, to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinio poveikio priemonių taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus ir pavojingas.

Skunde nurodyta, jog teisė vairuoti transporto priemones V. B. yra reikalinga kaip profesinės veiklos ir pragyvenimo sąlyga, kad netekus šios teisės, darbinės veiklos iš esmės nebėra įmanoma vykdyti. Dirba mažoje įmonėje, kurioje yra vos keli darbuotojai ir jis vienintelis turi teisę vairuoti vilkiką, todėl netekus teisės vairuoti, įmonė prarastų vienintelį darbuotoją, galintį vairuoti vilkiką, ir tokiu būdu neišvengiamai būtų pažeisti įmonės ekonominiai interesai, o kartu ir pareiškėjas netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo susiduria su sunkumais tiek darbe, tiek galimai ir buityje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui visos šios aplinkybės jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė V. B. pažeisti teisės normų reikalavimus, o turimo darbo išsaugojimas nesutrukdė vartoti alkoholį ir nepasirodė pakankamai reikšmingos aplinkybės atsakingiau įvertinti savo būklę priimant sprendimą vairuoti pavartojus alkoholio. Apie neigiamas pasekmes V. B. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, vairavo neįvertinęs blaivumo būklės, juo labiau, kad, kaip nurodė, vartoja dar ir antidepresantus, dėl ko alkoholio vartojimas (net ir nedidelio kiekio) tampa dar pavojingesnis. Įvertinus turimą vairavimo stažą, amžių, įgytą išsilavinimą, bendrą gyvenimišką patirtį, V. B. supratimą apie tokios veikos pavojingumą turėjo turėti žymiai didesnį. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įtakoja V. B. darbinę veiklą, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtų administracinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas tik pats pažeidėjas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą. Iš byloje pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad V. B. tiek administracijos, tiek kolektyvo yra labai vertinamas, yra ilgametis jų darbuotojas, nepriekaištingai susitvarko su jam patikėtomis užduotimis, tačiau dokumente nepasisakyta, kad V. B. nebūtų galimybių laikinai (iki vairavimo teisės susigrąžinimo) dirbti ir kitokio pobūdžio darbo, juo labiau, kad asmuo pagal gebėjimų apimtį yra gana universalus darbuotojas. Taip pat teismas nemato priežasčių, dėl ko V. B. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu negalėtų susirasti ir kito darbo, nesusijusio su transporto priemonių vairavimu. Argumentai, kad pareiškėjas neturi realių galimybių per trumpą laiką persikvalifikuoti ar susirasti lygiavertį darbą, yra deklaratyvūs ir gynybinio pobūdžio, kadangi byloje duomenų nei dėl sveikatos būklės, nei dėl kitų priežasčių, realiai galėsiančių sutrukdyti šiems procesams, nėra.

Aptarti duomenys, t. y. veikos padarymo aplinkybės (du kartus atbuline eiga vilkiku su puspriekabe atsitrenkimas į stovintį automobilį, nereagavimas į perspėjamuosius garsinius signalus automobilio, į kurį atsitrenkė), girtumo laipsnis (dvigubai viršijantis leistiną ribą, nors teigė, kad vartojo tik butelį alaus ir tik iš vakaro), alkoholio vartojimas žinant, kad ryte vartos dar ir vaistus – antidepresantus, kas dar labiau didina pavojingumą ir neatsakingumą vairuojant, baustumų istorija (eilė sistemingų greičio viršijimo atvejų – nuo 12 km/h iki 35 km/h, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, paskutinis baustumas iki nagrinėjamo pažeidimo fiksuotas dėl 2026-02-28 greičio viršijimo), tiek prieš tai padarytų eilės nusižengimų sumenkinimas (kad jie gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones anksčiau niekada nebuvo atimta), tiek nagrinėjamo nusižengimo nepakankamas sureikšminimas (kad kilę padariniai apsiribojo tik nedidelio masto turtine žala, kurią atlygino), itin neigiamai charakterizuoja asmenybę ir paneigia teiginius, kad pareiškėjas nėra skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės normas, bei neabejotinai paneigia jo deklaruojamą atsakingą požiūrį į saugų dalyvavimą eisme, todėl darytina išvada, kad V. B. prieš tai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, kad sustabdytų nuo dar šiurkštesnio nusižengimo įvykdymo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo sukeltas eismo įvykis apsiribojo tik nedidelio masto turtine žala, kurią atlygins sulaukęs pranešimo iš draudimo bendrovės (teismo posėdžio metu buvo pateikti dokumentai apie žalos atlyginimą (b. l. 140-141), nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai negali būti vertintinos kaip išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti mažesnį veiksmų pavojingumą visuomenei, kadangi pagal turimas žinias, gyvenimišką patirtį, amžių, išsilavinimą, turėjo ir galėjo įvertinti savo būseną pavartojus alkoholio ir priimti sprendimą nuo vairavimo susilaikyti, nepaisant to, kad ir nesijautė esantis neblaivus (nors, kaip minėta, pareigūnai iš burnos sklindantį alkoholio kvapą užfiksavo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti dokumentai apie V. B. atlygintą padarytą 397,18 Eur turtinę žalą (b. l. 141), ši aplinkybė, vadovaujantis ANK 35 str. 1 d. 2 p., pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši naujai nustatyta aplinkybė visų jau aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja pagrindo švelnesnės atsakomybės taikymui ir administracinio poveikio priemonių terminui trumpinimui.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, V. B. pagrįstai paskirtos švelniausios (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemones, t. y. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminus, nebūtų pasiekti administracinių poveikio priemonių tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2026-04-27 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pripažįstant V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.