- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- eATIK-109/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01291-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rytis Martinkėnas
- Kategorijos
- 21.12.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Prašymo Nr. DOK-2268/2026 Bylos Nr. eATIK-109/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01291-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato Ryčio Martinkėno prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apygardos teismas, konstatavęs, jog atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, nepateikė motyvų, kodėl V. M. veikė tyčia, sąmoningai siekdamas pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teises, ir taip pažeidė ANK 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 120 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad tyčios V. M. veiksmuose buvimą paneigia visa jo, kaip UAB „NVC Investicijos“ vadovo, veiksmų seka, kuri rodo ne sąmoningą siekį pažeisti kreditorės teises, o priešingai – nuoseklias pastangas atsiskaityti su VMI ir kartu išsaugoti bendrovės veiklą. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka paaiškėjo tik per 2024 m. lapkričio mėnesį – 2025 m. vasario mėnesį VMI atliktą patikrinimą, po kurio bendrovė bendradarbiavo ir 2025 m. vasario 25 d. savanoriškai patikslino PVM deklaracijas. Toks elgesys yra priešingas tyčiniam kreditoriaus teisių pažeidimui. V. M. turėjo teisėtą lūkestį, kad mokestinė nepriemoka bus išdėstyta. Šią aplinkybę apylinkės teisme patvirtino ir VMI atstovė. Bendrovė 2025 m. kovo 3 d. pateikė pirmąjį prašymą išdėstyti nepriemoką. VMI, vertindama tuos pačius finansinius dokumentus, iš pradžių nenustatė jokio pažeidimo. Banko sąskaitos išrašą už 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. balandžio 30 d. laikotarpį bendrovė pateikė VMI kartu su prašymais dėl išdėstymo, o VMI 2025 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad tai rodo, jog VMI pozicija dėl kreditoriaus interesų pažeidimo nėra nuosekli – iš pradžių tuose pačiuose mokėjimuose pažeidimo neįžvelgė, o vėliau ėmė juos vertinti kaip nusižengimą. Apygardos teismas tyčią iš esmės grindė vieninteliu mokėjimu – 2025 m. vasario 28 d. 35 000 Eur paskola UAB „Lintiva“, tačiau ši aplinkybė tyčinės kaltės nepagrindžia. Paskola suteikta praėjus vos kelioms dienoms po deklaracijų patikslinimo, t. y. 2025 m. vasario 25 d., ir paskutinę darbo dieną prieš pirmojo prašymo dėl išdėstymo pateikimą, t. y. tuo metu, kai bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad mokestinė nepriemoka bus išdėstyta. Paskola yra grąžintinos lėšos. Be kita ko, dalis lėšų jau grąžinta ir iš karto pervesta VMI, o ne kitam asmeniui, tai patvirtina, kad paskola nebuvo nukreipta į VMI interesų pažeidimą. Apygardos teismas, siekdamas paneigti apylinkės teismo išvadas dėl tyčios nebuvimo, perkėlė įrodinėjimo naštą V. M. – konstatavo, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kaip ir kokiu būdu mokėjimas UAB „Lintiva“ buvo būtinas bendrovės veiklai išsaugoti. Tokia apygardos teismo pozicija pažeidžia principą, kad abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o jo kaltė turi būti įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021, 10 punktas; 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024, 6 punktas). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, netikrina jų patikimumo ir pakankamumo, nenurodo, kuriais įrodymais privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su apygardos teismo nutarimu panaikinti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo V. M. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, ir V. M. nubaustas dėl kreditorių teisių pažeidimo. Iš paduoto prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad materialiosios teisės esminis pažeidimas grindžiamas netinkamu ANK 120 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymio, t. y. kaltės, nustatymu. Tačiau nėra išdėstytų teisinių argumentų, grindžiančių esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjas dėsto subjektyvią nuomonę dėl apygardos teismo atlikto įrodymų vertinimo, jų pagrindu nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl V. M. veiksmų teisinio vertinimo. Nesutikimas su apygardos nutarimu yra grindžiamas išimtinai subjektyviu susiklosčiusios situacijos ir V. M. veiksmų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas apygardos teismo nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja. Jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškėjo nesutikimas su nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu. Taigi tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Be kita ko, vien ANK nuostatų išvardijimas, deklaratyviai nurodant apie jų pažeidimą, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato R. Martinkėno prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų ir neturi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas), todėl šį prašymą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato Ryčio Martinkėno prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.