Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2215/2026 Bylos Nr. BIK-503/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08914-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3;2.8.1.4. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išsprendė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžio nuteistojo M. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendį be pakeitimų dėl galimai padarytų esminių įrodymų vertinimo pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas neskyrė dėmesio pakankamai ilgalaikių ryšių, kurie buvo susiklostę tarp nuteistųjų, analizei, atmestinai vertino byloje surinktų duomenų visumą, išimtinai prioritetą teikdamas tik vieno iš nuteistųjų parodymams ir taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Iš nuteistojo M. P. parodymų matyti, jog nors ir apklausų metu jis teigė, kad tiesiogiai neužsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų atlygintinu platinimu, tačiau kartais užsiimdavo tarpininkavimo veiksmais, t. y. suvesdavo asmenis, nustatydavo narkotinių medžiagų kainas, suteikdavo susitikimo vietas su pardavėju, kas turi būti vertinama kaip tikslas narkotines ir psichotropines medžiagas teikti kitiems asmenims, suteikiant galimybes jas įsigyti. Tokius M. P. parodymus teismas vertino kaip asmens nuoširdžių ir objektyvių parodymų davimą, o ne kaip jo gynybinę poziciją. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu prioritetą teikė išimtinai tik M. P. parodymų analizei, nekvestionuodamas jų išsamumo, iš viso nevertindamas dalies M. P. parodymų, ypač dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastų objektų ir ant jų buvusių pėdsakų, bei dalijimosi narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Prokurorė kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria M. P. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir tvirtina, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau šie kasatorės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminis įrodymų vertinimo pažeidimas ir (ar) netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Kasatorė savo poziciją grindžia apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kritika, teigdama, kad teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, nes išimtinai paremtos tik vieno M. P. ir vieno liudytojų parodymais, kai kiti bylos duomenys išanalizuoti atmestinai, neįvertintos tam tikros faktinės aplinkybės. Pagal tokius kasatorės argumentus kasacinės instancijos teismas dar kartą turėtų tikrinti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji teisminė instancija. Tačiau, kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, šie klausimai galutinai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo M. P. gynėjos apeliacinį skundą, plačiai išanalizavo bylos duomenis ir nuosprendžio 24-28 punktuose pateikė aiškias išvadas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos įrodytumo bei pasisakė dėl inkriminuoto kaltinimo M. P.. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas, nei pirmosios instancijos teismas, išvadas, savaime nepatvirtina teisės pažeidimo buvimo ir nesudaro pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.