- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-714-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01398-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė (pran.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- „AS Inbank filialas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Marijampolės apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečiams vaikams A. S. ir J. S. laikinąjį išlaikymą po 359 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisto laikinojo išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko motina J. S..
Prašyme nurodė, kad šalys turi nepilnamečius vaikus A. S. ir J. S.. Ieškovė kartu su vaikais po 2026 m. kovo 14 d. įvykusio smurto atvejo paliko šeimos gyvenamąją vietą, o atsakovas laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 14 d. iki 2026 m. gegužės 19 d. prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo tik 10 Eur suma, todėl ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų materialiniai poreikiai, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. gegužės 20 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos priteisė iš atsakovo A. S. nepilnamečiams vaikams A. S. ir J. S. laikinąjį išlaikymą, po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, priteisto laikinojo išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskyrė ieškovę J. S. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė J. S. ir atsakovas A. S. yra nepilnamečių vaikų A. S. ir J. S. tėvai. Nepilnamečiai vaikai gyvena su mama (ieškove) J. S..
Iš teismui prieinamų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė yra darbinga, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas, registruotino nekilnojamojo turto neturi, vienas automobilis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitas automobilis sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovės atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų. Atsakovo vardu yra registruota jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas), atsakovas yra darbingas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas, darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekia beveik pustrečio tūkstančio eurų per mėnesį, jo atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (129,50 Eur nuo 2026 m. sausio 1 d.), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 358,25 Eur ((846 Eur – 129,50 Eur) /2).
Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, įvertinęs ieškovės nurodomą nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui reikalingą per mėnesį išlaidų dydį, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis apie nepilnamečių vaikų minimalius poreikius, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių (virš (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų), įvertinus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, į šalių nepilnamečius išlaikytinius ir privalomą teikti jiems išlaikymą, į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, vaikai negali likti be pakankamo išlaikymo, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nesant įrodymų apie visas atsakovo gaunamas pajamas ir įrodymų apie kitus atsakovo išlaikytinius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje proceso stadijoje sprendė ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismas vertino, kad 300,00 Eur laikino išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui yra protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti jų interesai.
Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) A. S. prašo: pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki 200 Eur kas mėnesį, t. y. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir sūnui J. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, priteisto laikinojo išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikinojo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; išreikalauti iš ieškovės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės pamaininio darbo grafiką 2026 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentus:
Atsiliepimas
Ieškovė ieškinyje nenurodė teismui informacijos apie faktinę vaikų priežiūrą. Todėl teismas, nustatydamas 600 Eur laikiną išlaikymą iš atsakovo, visiškai neatsižvelgė į faktinę vaikų priežiūros kasdienybę. Vaikai kiekvieną savaitę po keturias dienas būna, nakvoja ir gyvena pas atsakovą ir yra pilnai išlaikomi. 2026 m. gegužės mėnesį nepilnamečiai vaikai buvo pas atsakovą 19 dienų. Panaši situacija buvo ir balandžio mėnesį. Šiomis dienomis atsakovas asmeniškai ir tiesiogiai užtikrino visus vaikų poreikius: perka maistą, higienos priemones, apmoka pramogas ir rūpinasi jų kasdiene gerove, teikia lėšas pietums valgyti mokykloje, apmoka kiekvieno vaiko mobiliojo ryšio paslaugas ir pan. Kadangi vaikai pas atsakovą praleidžia daugiau nei pusę savaitės laiko, tuo tarpu ieškovė, dirbdama pamaininį darbą degalinėje, vaikus prižiūri tik likusias 3 dienas, atsakovas jau dabar patiria didžiąsias tiesiogines vaikų išlaikymo išlaidas natūra. Teismo nustatyta 600 Eur suma reikštų, kad atsakovas vaikus išlaiko, ir būdamas su jais skirdamas jiems 367 Eur, ir papildomai pervesdamas 600 Eur neproporcingai didelę sumą ieškovei. Tai sukuria nepagrįstą turtinių teisių disbalansą.
Ieškovė dirba pamaininį darbą degalinėje ir gauna pastovias pajamas. Pagal įstatymą abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tačiau ieškovė turi dvi asmenines paskolas, kurios yra pateiktos teismui, bendra įmokų suma 3068,80 Eur, viena iš jų yra suteikta ieškovei atliktai estetinei plastinei operacijai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai pas ieškovę praleidžia mažesnę laiko dalį, kyla pagrįsta ir reali rizika, kad iš atsakovo reikalaujama neproporcingai didelė 600 Eur suma bus panaudota ne tiesioginiams vaikų poreikiams, o pačios ieškovės asmeninių vartojimo kreditų dengimui.
Atsakovo mėnesio pajamos sudaro apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas priteisdamas laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 600 Eur), įpareigojo atsakovą ieškovei atiduoti net 40 procentus visų jo gaunamų pajamų. Sumokėjus 600 Eur išlaikymą ir 42 Eur kredito įmoką (šaunamojo ginklo, kuris yra registruotas ieškovės vardu, įsigijimas), atsakovui pragyvenimui bei mano būsto, kuris yra taip pat ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymui lieka tik apie 858 Eur. Tuo tarpu ieškovės darbo užmokestis, kiek yra žinoma iš ieškovės, yra apie 800 Eur. Gavusi papildomus 600 Eur, jos disponuojamas biudžetas išauga iki 1400 Eur. Toks lėšų paskirstymas yra visiškai neproporcingas, nesąžiningas ir sukuria situaciją, kai atsakovas yra stumiamas į žemiau skurdo ribos esančią finansinę padėtį.
Ieškovė J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas savo atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė klaidina teismą dėl faktinės vaikų priežiūros ir pateikia neteisingą informaciją dėl vaikų priežiūros ir prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nuo 2026 m. gegužės 27 d. šalių nepilnamečiai vaikai yra su ieškove. Atsakovas su vaikais bendrauja tik tekstinėmis žinutėmis. Ieškovė iki šios dienos iš savo gaunamo darbo užmokesčio viena išlaiko nepilnamečius vaikus nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra beveik du kartus mažesnis nei atsakovo, kuris priklauso nuo metų sezoniškumo (pavasario, vasaros laikotarpiu didesnis).
Būtent ieškovė į sūnaus A. S. mokinio pažymėjimo kortelę, skirtą maitinimui ugdymo įstaigoje perveda pinigines lėšas, o per mėnesį ši suma sudaro 40 -50 Eur. Šalių sūnus J. S. šiuo metu gauna nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoje. Be viso to, ieškovė kiekvieną dieną vaikams duoda kišenpinigių smulkiems poreikiams ugdymo įstaigoje tenkinti.
Ieškovės mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 800 Eur, iš kurių ieškovė turi tenkinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, minimalius savo būtinuosius poreikius, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nepaisant ribotų pajamų, ieškovė geba užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius. Siekdama užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo ir poilsio sąlygas, savo lėšomis ieškovė įsigijo vaikui lovą, kurios kaina sudarė 270 Eur. Taip pat ieškovė nuolat skiria lėšas vaikų aprangai, avalynei, mokymosi priemonėms, maitinimui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems jų poreikiams.
Teismas pagrįstai ir objektyviai sprendė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kuris atitinka bent minimalius vaikų poreikius reikalingus jų normaliam vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių argumentų, kuriais paneigtų šias teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. vasario 1 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį ir išlaidų kvitus.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžia apelianto pateiktus įrodymus priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
Dėl įrodymų išreikalavimo
Apeliantas atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš ieškovės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės pamaininio darbo grafiką 2026 m. balandžio-gegužės mėnesiais.
Dalyvaujantys byloje asmenys gali teikti teismui prašymą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, jei toks įrodymas gali pagrįsti prašančio asmens įrodinėjamas aplinkybes (CPK 199 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi, prašymas dėl įrodymų išreikalavimo gali būti patenkintas esant dviem sąlygoms: prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku; prašomų įrodymų dalyvaujantis byloje asmuo pats gauti negali.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu prašo išreikalauti įrodymus. Be to, prašomi išreikalauti duomenys apie ieškovės pamaininio darbo grafiką yra reikšmingi tik sprendžiant ginčą iš esmės, tačiau negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmetamas.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vaikai kiekvieną savaitę po keturias dienas būna, nakvoja ir gyvena pas atsakovą ir yra pilnai išlaikomi, 2026 m. gegužės mėnesį nepilnamečiai vaikai buvo pas atsakovą 19 dienų, panaši situacija buvo ir balandžio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. gegužės 20 d.), todėl apelianto iki skundžiamos nutarties priėmimo teiktas išlaikymas nepilnamečiams vaikams neturi esminės teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad išlaikymas turi būtų teikiamas pastoviai. Nagrinėjamu atveju, apelianto kartu su atskiruoju skundų pateikti šeši pirkimų kvitai neįrodo apie drabužių, daiktų ar kitų prekių kasmėnesinį teikimą, kuris atitiktų nepilnamečių vaikų išlaikymui pakankamą sumą, kuri užtikrintų jų būtinų poreikių tenkinimą. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis išlaiko šalių vaikus atmetamos kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytos. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas neturi įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodomą aplinkybę, kad šalių vaikai kiekvieną savaitę po keturias dienas gyvena pas apeliantą.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jo mėnesio pajamos sudaro apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas priteisdamas laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 600 Eur), įpareigojo atsakovą ieškovei atiduoti net 40 procentus visų mano gaunamų pajamų. Sumokėjus 600 Eur išlaikymą ir 42 Eur kredito įmoką (šaunamojo ginklo, kuris yra registruotas ieškovės vardu, įsigijimas), atsakovui pragyvenimui bei jo būsto, kuris yra taip pat ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymui lieka tik apie 858 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo pragyvenimui liekančios sumos nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą teismo priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kita vertus, pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės (ištyrus byloje esančių įrodymų visumą apie šalių gaunamas pajamas, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kt.). Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai).
Nagrinėjamu atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (129,50 Eur nuo 2026 m. sausio 1 d.), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 358,25 Eur ((846 Eur – 129,50 Eur) /2).
Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečių vaikų amžių, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma po 300 Eur laikino išlaikymo suma kiekvienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, įvertinus pastarųjų metų infliaciją, tai, kad, aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymo dydis būtų neproporcingai didelis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų pareigą teikti išlaikymą kitiems asmenims.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kita vertus, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl, jo teigimu, esmingai pablogėsiančios finansinės padėties kiekvieną mėnesį sumokėjus vaikams priteistą 600 Eur dydžio išlaikymą, savaime nepaneigia nepilnamečių vaikų teisės gauti jų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą. Nepilnamečių vaikų interesų apsauga turi prioritetinę reikšmę teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Akcentuotina, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti iš apelianto kas mėnesį laikinai priteisus mažesnę nei po 3 00 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, gali būti pažeisti vaikų interesai. Apeliantas nepateikia jokių paskaičiavimų ir įrodymų, argumentų, kodėl, jo manymu, nepilnamečių vaikų poreikiai galėtų būti patenkinti skiriant mažesnio dydžio lėšas (200 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto mėnesio pajamos sudaro apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius), todėl nėra pagrindo teigti, kad jis objektyviai nėra pajėgus mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymo dviem vaikams. Pažymėtina, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, kad šalių nepilnamečiams vaikams skiriamas laikino išlaikymo pinigines lėšas savo poreikiams patenkinti išleis pati vaiko mama (ieškovė), atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“) pripažįstama išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) teisė kontroliuoti, kad išlaikymui skiriamos lėšos būtų panaudotos išimtinai tik vaiko poreikiams. Kai vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), tokie asmenys privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas (rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti jų skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.