Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2517 Nr. eCIK-759/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16961-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 14 d. paduotu ieškovės E. O. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, peržiūrėjimo. Minėtu sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. Skundžiamu sprendimu nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešasis paslaugų teikėjas, neatlygintinai naudodamas privačią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų inžinerinių tinklų statytojo (savininko) sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė (viešasis vandens tiekėjas) faktiškai naudoja ieškovei priklausančius vandentiekio tinklus, tiekia jais vandenį vartotojams ir gauna iš to komercines pajamas. Tuo tarpu ieškovė iš šio turto negauna jokių pajamų. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei paliekama pareiga savo lėšomis remontuoti tinklus, kuriais pelną generuoja atsakovė, tiesiogiai įteisina atsakovės nepagrįstą praturtėjimą.

3. GVTNTĮ 16 straipsnio 7 ir 21 dalių normos yra pritaikytos situacijoms, kai savininkas pats naudoja tinklus savo poreikiams arba kai tinklai dar nėra integruoti į viešąją vandentiekio sistemą. Kai tinklai yra integruoti, jais teikiama viešoji paslauga ir jais išimtinai naudojasi viešasis vandens tiekėjas, vandentiekio priežiūros naštos perkėlimas fiziniam asmeniui reiškia priverstinį viešojo vandens tiekėjo komercinės veiklos subsidijavimą, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus bei CK 4.39 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių apsaugos garantijas.

4. Apeliacinės instancijos teismo, pažeidžiant kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, suformuota taisyklė – kad kol vyksta ginčas dėl kainos, savininkas privalo savo lėšomis remontuoti tinklus nepagrįstai riboja ieškovės nuosavybės teises. Tai sukuria spaudimą ieškovei atsisakyti savo konstitucinės teisės į teisingą atlyginimą ir perleisti tinklus atsakovei pusvelčiui, vien tam, kad išvengtų nepakeliamos ir neproporcingos remonto išlaidų naštos. Vandentiekio tinklai yra padidinto pavojaus šaltinis, tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikata ir viešuoju interesu (nepertraukiamu geriamojo vandens tiekimu). Ieškovė yra fizinis asmuo, neturintis nei licencijų, nei specializuotos techninės bazės, nei avarinės tarnybos. Reikalavimas fiziniam asmeniui užtikrinti viešojo vandentiekio funkcionavimą sukuria realią grėsmę viešajam interesui. Tai yra išimtinė aplinkybė, reikalaujanti teismo įsikišimo nustatant laikinąsias priežiūros sąlygas.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2604-1012/2025, kadangi minėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi sutampa. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesprendžiamas.

Pažymėtina, kad nors prie kasacinio skundo pridėtas mokėjimo pervedimo išrašas dėl 119 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau patikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančius duomenis, nurodytos sumos mokėjimas, kurį būtų galima įskaityti nagrinėjamoje byloje nebuvo rastas, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.