Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1965 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33820-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 25 d. pateiktu atsakovo D. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. sprendimu nutraukė ieškovės R. G. ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ūkį ir visą jo turtą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei pripažino atsakovui 25 %, o ieškovei – 75% dalį turto, sukurto ūkio veikloje po bylos iškėlimo; pripažino ieškovei teisę po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise naudotis ir išpirkti automobilį LEXUS NX 300 (pagal 2020 m. lapkričio 11 d. lizingo sutartį), priteisė atsakovui iš ieškovės 11 983,92 Eur kompensaciją už iki teismo sprendimo priėmimo iš bendrų lėšų sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį, prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal lizingo sutartį pripažino šalių solidaria prievole ir nustatė, kad šią prievolę kreditoriui vykdys ieškovė iš savo asmeninių pajamų ir turto; siekdamas nustatyti teisingą dalytino turto balansą, kitą prievolės pagal lizingo sutartį dalį teismas tarp šalių padalijo lygiomis dalimis ir sumažino atsakovui priteistos kompensacijos dydį; pripažino ieškovei teisę po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise naudotis ir išpirkti kombainą John Deere T670 (pagal 2023 m. birželio 13 d. lizingo sutartį), priteisė atsakovui iš ieškovės 64 847 Eur kompensaciją už iki teismo sprendimo priėmimo iš bendrų lėšų sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį, prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal lizingo sutartį pripažino šalių solidaria prievole ir nustatė, kad šią prievolę kreditoriui vykdys ieškovė iš savo asmeninių pajamų ir turto; siekdamas nustatyti teisingą dalytino turto balansą, kitą prievolės dalį pagal lizingo sutartį teismas tarp šalių padalijo lygiomis dalimis ir sumažino atsakovui priteistinos kompensacijos dydį. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 23 d. nutartimi pirmiau nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuriomis spręsta dėl įsipareigojimų lizingo bendrovei ir kompensacijos paskaičiavimo, ir priteisti atsakovui papildomai 109 166,99 Eur kompensaciją; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta, kad ieškovei tenka 75%, o atsakovui tenka 25% R. G. ūkininko ūkio vertės padidėjimo laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir nustatyti, kad ieškovei tenka 60%, o atsakovui 40% nurodyto ūkio vertės padidėjimo laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki sprendimo byloje priėmimo, bei atitinkamai perskaičiuoti atsakovui teismų sprendimais priteistas kompensacijas.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl turto balanso sudarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 2 dalis). Teismui solidariosios prievolės įvykdymą vidiniuose šalių santykiuose pripažįstant tik vienos iš šalių pareiga, atitinkamai turi būti peržiūrėtas kompensacijų balansas. Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019). Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal CK 3.118 straipsnį pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas (nustatytas turto aktyvas ir pasyvas), o vėliau sudaromas kompensacijų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-943/2024). Nagrinėjamu atveju teismai, nustatę vidinę prievolių vykdymo tvarką, nevertino aplinkybių, sudariusių pagrindą spręsti ir perskaičiuoti kompensacijų, mokėtinų šalims, balansą, todėl nepagrįstai buvo sumažinta atsakovui tenkanti iš ieškovės priteista kompensacija. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad, sudarant šalių turto balansą, likę įsipareigojimai pagal 2020 m. lapkričio 11 d. lizingo sutartį ir 2023 m. birželio 16 d. lizingo sutartį įtrauktini į bendrų įsipareigojimų dalį. Tokiu atveju iš atsakovui tenkančios turto dalies buvo atimta pusę ieškovei tenkančių įsipareigojimų suma, tačiau atsakovui už tai nebuvo perskaičiuota (padidinta) kompensacija. Bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai 2020 m. lapkričio 11 d. lizingo sutarties įsipareigojimų likutis buvo 17 921,97 Eur, o 2023 m. birželio 13 d. lizingo sutarties įsipareigojimų likutis – 200 412 Eur. Pripažinus, kad šiuos įsipareigojimus vykdys tik ieškovė, atsakovui turėjo būti priteista pusė šių įsipareigojimų dydžio kompensacija, t. y. 109 166,99 Eur (200 412 Eur + 17 921,97 Eur).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria remiantis dalytino turto balansas turėtų būti sudaromas bylos iškėlimo dienai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tam tikriems įrodymams suteikė iš anksto nustatytą didesnę įrodomąją galią. Dėl to byloje buvo neteisingai nustatyta dalytino turto vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentui. Teismams nusprendus nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, dalytino turto proporcija buvo nustatyta klaidingai, remiantis neteisingais duomenimis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Teismai, spręsdami šalių dalytino turto balansą, jo vertę nustatinėjo bylos iškėlimo dienai (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Vieną iš pagrindinių byloje dalintino turto grupių sudarė ūkininko ūkis ir byloje buvo pateikti du įrodymai apie ūkio turto sudėtį (2021 m. birželio 30 d. ūkininko ūkio (tarpinės) finansinės ataskaitos ir 2021 m. gruodžio 31 d. (metinės) finansinės ataskaitos). Byla buvo iškelta 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau pirmosios instancijos teismas ūkininko ūkio turto masę nustatė vadovaudamasis tik ūkininko ūkio tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, sudarytomis 2021 m. birželio 30 d., o 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytų ūkininko ūkio metinių finansinių ataskaitų apskritai nevertino, pažeisdamas proceso teisės normas. Dėl to nepagrįstai vienam įrodymui buvo suteikta iš anksto nustatyta didesnė įrodomoji galia, paremta pirmosios instancijos teismo išankstiniu nusistatymu, jog įrodinėti dalytino turto būklę bylos iškėlimo metu galima tik įrodymais, kurie yra sudaryti ne vėliau nei iškelta byla. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog metinė finansinė atskaitomybė 2021 m. gruodžio 31 d. apima dalį ekonominių rezultatų, susiformavusių po bylos iškėlimo, todėl jos rodikliai iš dalies atspindi jau individualios ūkinės veiklos rezultatą, o ne vien bendrosios jungtinės nuosavybės būklę jos pasibaigimo momentu, prieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

3. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo ūkininko ūkio trumpalaikio turto vertė reikšmingai padidėjo, o įsipareigojimai sumažėjo ir šie pokyčiai daugiausia įvyko dėl ieškovės darbo ir pastangų tęsiant ūkio veiklą po bylos iškėlimo, todėl, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kasacinio teismo praktika, buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos dalys yra nepagrįstos, nes nustatytos lyginant duomenis, kurie neatspindėjo ūkininko ūkio turto masės bylos iškėlimo dieną. Teismams tinkamai nustačius ūkininko ūkio turto masę bylos iškėlimo metu, būtų akivaizdu, kad ūkio grynosios vertės (be ilgalaikio turto) padidėjimas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo priėmimo sudarė ne pirmosios instancijos teismo nurodytus 650 187,81 Eur, o tik 190 692 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių turto dalys sumažino atsakovo bylos iškėlimo metu turėtą nuosavybę. Be to, neteisinga teismų išvada, kad atsakovo turėta ūkio dalies vertė laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo sumažėjo, nors paties ūkio vertė tuo laikotarpiu tik kilo, o toks atsakovo turėtos ūkio dalies vertės sumažėjimas nebuvo įtakotas paties atsakovo veiksmų. Bylą nagrinėjusiems teismas netinkamai įvertinus bylos medžiagą ir atlikus netinkamą įrodymų vertinimą, buvo per didele apimtimi nukrypta nuo lygių dalių principo, apskaičiuojant ieškovės indėlį į ūkininko ūkį, kadangi kaip atskaitos tašką teismai pasirinko netinkamai nustatytus ūkininko ūkio turto masės duomenis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Gražinti D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. gegužės 23 d. už kasacinį skundą AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 369 sumokėtą 1913 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trylikos) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP53984. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.