Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, ir teismas šioje byloje veikia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu.

Teismas 2026 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovei nustatė papildomą terminą pateikti duomenis, kaip buvo paskaičiuota prašoma priteisti skolos suma bei kaip kredito gavėjos atlikti mokėjimai buvo paskirstyti negrąžintam kreditui, palūkanoms ir/ar kitiems mokesčiams dengti, tačiau ieškovė teismo nustatytu terminu jokių papildomų paaiškinimų ir duomenų nepateikė.

Teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, įvertinęs ginčo dalyko sumą, t. y. ieškovė ieškinį pateikė dėl 512,96 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, taip pat atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, sprendė, kad byloje kilusio ginčo dalykas ir ribos yra aiškiai apibrėžti, todėl skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 441 straipsnio 1–2 dalys) bei išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismo sprendime trumpai išdėstomi motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. K. ir pradinė kreditorė UAB „4finance” 2013 m. gegužės 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9865749001 (toliau – Sutartis), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovei 434,43 Eur (1 500,00 Lt) vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, kurį atsakovė periodinėmis įmokomis turėjo gražinti iki 2015 m. liepos 14 d., taip pat sumokėti 440,48 Eur (1 520,88 Lt) palūkanų (78,82 proc. metinė palūkanų norma). Ieškovės teigimu, atsakovė, pasibaigus Sutarties terminui, savo prievolės tinkamai neįvykdė ir liko skolinga pradinei kreditorei 410,32 Eur skolos (likusi neapmokėta kredito dalis). Atsakovė pateikė teismui tris banko išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 23 d. pradinei kreditorei sumokėjo 37,65 Eur (130,00 Lt), 2013 m. spalio 8 d. – 37,32 Eur (128,85 Lt) ir 2013 m. gruodžio 17 d. – 37,32 Eur (128,85 Lt), iš viso 112,29 Eur (387,70 Lt).

2017 m. gegužės 4 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ bei UAB „Finansų administravimas“ ir UAB „Gelvora“ (šiuo metu UAB „GelvoraSergel“) pasirašė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. Išrašas iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 patvirtina, kad pradinė kreditorė be kitų sumų perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovės susidariusį 410,32 Eur negrąžinto kredito įsiskolinimą.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismas papildomai pažymi, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą buvo siųstas 2017 m. gegužės 24 d. pranešimas. Be to, teismas laiko, kad pareiškus teisme ieškinį, atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo į jos skolą perleidimą.

Dėl skolos priteisimo

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu <...> (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi tik tris įmokas pagal Sutartyje nustatytą Kredito grąžinimo grafiką (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta, kad bendra atsakovės sumokėta įmokų suma sudaro 112,29 Eur (387,70 Lt). Pagal kredito grąžinimo grafiką trimis įmokomis turėjo būti sumokėta 109,35 Eur (377,61 Lt), todėl teismo skaičiavimu ieškovė yra sumokėjusi 2,94 Eur daugiau. Pagal grafiką trimis įmokomis turėjo būti padengta 25,35 Eur suteikto kredito (7,92 Eur (27,34 Lt) + 8,44 Eur (29,14 Lt) + 8,99 Eur (31,05 Lt) = 25,35 Eur (87,53 Lt)). Ieškovė prašo priteisti 410,32 Eur negrąžinto kredito skolą. Nors ir teismo įpareigota, ieškovė nepateikė papildomų duomenų teismui, kaip atsakovės įmokos buvo paskirstytos negrąžintam kreditui, palūkanoms ir/ar kitiems mokesčiams dengti, todėl teismas vertina atsakovės įmokas konkrečiai pagal šalių nusimatytą grafiką ir laikant, kad ieškovė yra padengusi tris įmokas ir dar papildomai sumokėjusi 2,94 Eur, kurios paskirtis neturint kitų duomenų vertintina vartotojo naudai kaip papildomai grąžinta kredito dalis (CPK 178, 185 straipsniai), todėl, teismo skaičiavimu, negrąžinto kredito suma sudaro ne 410,32 Eur, o 406,14 Eur (434,43 Eur (bendra kredito suma) – 25,35 Eur (atsakovės pagal grafiką sumokėta suma) – 2,94 Eur (atsakovės papildomai sumokėta suma = 406,14 Eur). Dėl paminėtų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo tenkintinas iš dalies iš ieškovei priteistina 406,14 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 102,64 Eur kompensacinių palūkanų, taikant 5 proc. palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį už penkerius metus (už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2026 m. gegužės 19 d.), t. y. 410,32 Eur * 5 proc./365 * 1826 d. = 102,64 Eur).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

Kadangi ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių, sprendžiant kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų, kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos turėtų būti skaičiuojamos laikantis VKĮ nustatytų reikalavimų, todėl šis ieškovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 36,55 Eur (406,14 Eur * 0,05 proc. * 180 d.) kompensacinių palūkanų.

Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (442,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra sumokėjusi 24,00 Eur žyminio mokesčio, kuris yra minimalus mokamas už ieškinius, todėl net ir tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, 406,14 Eur (keturių šimtų šešių eurų 14 centų) skolą, 36,55 Eur (trisdešimt šešių eurų 55 centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 442,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.