Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A. G. ir I. G., jų atstovei advokatei I. A., atsakovams V. I. G. ir A. G., jų atsakovei advokatei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir I. G. ieškinį atsakovams A. G. ir V. I. G. dėl pasikeitusių žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo ir pagal teismo sprendimu pripažintą teisę (at)statytų pagalbinio ūkio paskirties statinių žemės sklype įregistravimo be bendraturčių sutikimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. paaiškino, kad pagal minėtą teismo sprendimą pats atsistatė ūkio paskirties pastatus taip, kaip nurodyta 2024-06-19 teismo sprendime pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1ž ir 4I1ž pastatų sudarytus statinių eskizus ant savo žemės sklypo dalies. Daugiau jokių ūkinių pastatų neturėjo. Atstačius ūkio paskirties pastatus, matininkas atliko kadastrinius matavimus ir matavo pastatus be ieškovo uždėtų dailylenčių ant ūkinių pastatų. Atsakovų užsakymų atliktų matavimų paklaida galėjo atsirasti dėl ūkio paskirties pastatui naudojamų ir prikaltų dailylenčių, kurių storis apie 2 cm, be to, ieškovas buvo dailylente užkalęs apie 5 cm tarpą tarp jo ūkinio pastato ir atsakovo pastato. Su kaimyne geranoriškai sutinka, todėl ji sutiko ir pasirašė sutikimą, kad ieškovų atstatyti ūkiniai pastatai yra arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. paaiškino, kad pagal minėtą teismo sprendimą ir projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. pastatų sudarytus statinių eskizus atstatė ūkinius pastatus. Atvykusi matininkė išmatavo pastatus. Atsakovai iškvietė statybos inspekciją patikrinimui. Matininkas išmatavo žemės sklypą, tačiau atsakovai nesutiko pasirašyti. Statinius laiko, kad jie yra ūkio paskirties pastatais. Gruodžio mėnesį gavo kaimynės sutikimą atstatyti statinius.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė I. A. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškovų teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teisė atstatyti ieškovams pripažinta teismo sprendimu. Dėl neišlaikyto trijų metrų atstumo pastebėjo, jog Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl galimybės ir teisės ieškovams atstatyti jiems priklausančius pastatus. Ieškovai visada bandė geruoju susitarti, kreipėsi į atsakovus pasirašyti ant žemės sklypo plano. Tačiau atsakovai atsisakė pasirašyti. Atsakovų pozicija paremta emocijomis, nes jie visada gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), o atsikrausčius ieškovei, prasidėjo nesutarimai, nes atsakovai tvarkėsi namų valdoje kaip norėjo. Nurodė, kad pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos priteisiamosios lygiomis dalimis iš pralaimėjusių šalių, todėl ieškovų atstovė išrašė atskiras sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovų statinys nėra įteisintas, todėl ieškovų statinys negali pažeisti atsakovų teisių, nes iš neteisės neatsiranda teisė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. paaiškino, kad dėl atsakovo atstatyto pastato negali patekti į savo mūrinį pastatą 2I1p, kuriame yra durys su vyriais. Kadangi ieškovas atstatė naują pastatą, vadinamą malkine, ieškovas turėjo laikyti atstumo iki atsakovų pastato. Registrų centras ieškovo pastato neregistruoja, nes ieškovas pažeidė įstatymus. Ieškovo stogas uždengia atsakovų stogą ir taip pažeidžia atsakovų teises, nes negali remontuoti savo stogo. Ieškovo stogas atstatytas ne pagal eskizą. Ant žemės sklypo plano nepasirašė, nes mano, kad ieškovas pažeidžia įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai A. G. ir I. G. bei atsakovai A. G. ir V. I. G. yra 0,0603 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendrasavininkai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 259/603 dalys, kurias įgijo 2022 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovams nuosavybės teise priklauso – 344/603 dalys žemės sklypo, kurias įgijo 2022 m. balandžio 44 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2026 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centro duomenimis Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, jog ieškovo A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, du pagalbinio ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurių statusas formuojami bei 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių (tvora, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, rūkykla, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. G. priklauso 31/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6G1m., bei 31/50 dalys kitų statinių (tvora, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, rūkykla, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. I tomas, 14-19 l.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-324-1184/2024, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-2127-936/2024), nustatė 0,0603 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko R. B. 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; taip pat pripažino ieškovams teisę be bendraturčių atsakovų sutikimo savo lėšomis (at)statyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus (3I1ž ir 4I1ž), žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1ž ir 4I1ž (VĮ Registrų centre pastatai registruoti (3I1m ir 4I1m)) pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1ž ir 4I1ž pastatų sudarytus statinių eskizus. Teismas nustatė, kad ieškovo įgytas vienas iš pastatų yra sunykęs (4I1m), tačiau likusio pastato dalis ((3I1m) yra išlikusi. Ieškovai pateikė į bylą projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėnesio parengtą pagalbinių ūkio pastatų (3I1ž ir 4I1ž (RC – jie nurodyti 3I1m ir 4I1m) projektą (statinių eskizą), kuriame užfiksuoti pastato (pastatų) parametrai (aukštis, tūris ir t.t.), projektuojamojo pastato (ų) užstatytas plotas viso 20,20 kv. m., nurodyta statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys ir t.t., pateikti statinių kadastriniai duomenys.

Teismas vertino, kad ieškovų ketinamų statyti/atstatyti ūkinių pastatų užstatymo plotą, matyti, jog VĮ Registrų centre užfiksuoti duomenys, jog pastato 3I1m – užstatymo plotas 15,00 kv. m., 4I1m – 5,00 kv. m., tuo tarpu ketinamo statyti pastatų užstatymo plotai siekia – 14,80 kv. m., 5,40 kv. m.. Akivaizdu, jog ketinamų (at)statyti statinių užstatymo plotas šiek tiek didesnis (0,20 kv. m.), nei šiuo metu yra registruotas VĮ Registrų centre (20,00 kv. m.), sprendė, jog ketinamų statyti statinių šiek tiek didesnis užstatymo plotas, nei jis registruotinas šiuo metu VĮ Registrų centras, niekaip nepažeis žemės sklypo bendraturčių interesų ir nebus žemės sklypo parametrai naudojami šių bendraturčių žemės sklypų dalių sąskaita.

Ieškovai minėtus statinius atstatė 2025 metais. Matininkė A. P. parengė 2025-10-16 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tokie pastato kadastro duomenys: atstatytas pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas indeksu 9I1ž, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2025, statybos pabaigos metai 2025, bendras plotas nurodytas 14,14 kv. m., pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, pažymėta indeksu 10I1ž, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2025, statybos pabaigos metai 2025, bendras plotas nurodytas 5,19 kv. m. Ūkiniai pastatai, žymėjimas plane 3I1ž ir 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti (b I t. 114-134 l.)

VĮ Registrų centras 2026-02-05 nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojo sprendimu Nr. SPR5-1789 (14.4 E) atmetė A. G. ir I. G. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - Malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti (nugriovus) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje. Kadastro duomenų tvarkytojas vertino kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2025-10-16 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2026-02-03 parengtą Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini)), nuspręsta prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti, nugriauti minėti statiniai, kadastro duomenys. Nurodė, kad turi būti patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti nugriauti minėti statiniai, kadastro duomenys. Nurodo, kad kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. Statinių išdėstymo planas neatitinka Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. Dl-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 173 punkto reikalavimų, t. y. kai esamame žemės sklypo plane nėra pažymėti matuojami pastatai arba matuojamų pastatų išoriniai kontūrai skiriasi nuo pažymėtų plane ar žemės sklypo plane nėra pažymėtos ne mažiau kaip dvi kiekvieno žemės sklype esančio pastato kerčių koordinatės, pirmiausiai turi būti pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys ir šie pakitimai įregistruoti Kadastro. Pakeisti žemės sklypo plano duomenys naudojami statinių išdėstymo planui sudaryti (b. I t., 143-145 l.)

2025-11-22 matininkas R. B. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kurią pasirašė tik ieškovai, atsakovai A. G. ir V. I. G. nepasirašė. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje statinių išdėstymo plane pažymėti statiniai 9I1ž ir 10I1ž, nurodytas plotis 3,15 m., o bendras kraštinės ilgis 6,4 m. (b. I t. 98, 113 l). 2025-12-09 ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui laišku registruotu paštu pasirašyti ant atnaujinto žemės sklypo plano (b. I t., 85 l.).

VĮ Registrų centras 2026-03-02 priėmė sprendimą atsisakyti suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro tvarkytojas patikrino kartu su prašymu pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir nustatė vieną trūkumą: žemės sklypo plane nepasirašė visi žemės sklypo savininkai, nurodydami pasirašymo datą (b. I t, 96-97 l.)

2026-06-02 atsakovų užsakymu UAB „Geodezijos linija“ geodezininkas G. Š. sudarė schemą adresu (duomenys neskelbtini), atlikti pastatų matavimai ir nustatytas pastatų plotas - 20,54 kv. m. (pastato kraštinės ilgis 6,48 m., plotis 3,17 m.) (b. II t, 13-14 l.).

Matininkės A. P. 2026-06-22 pateiktas paaiškinimas dėl pastatų 911/ž ir 1011/ž kadastrinių matavimų, kad 2025-10-16 atlikti kadastriniai matavimai nurodytiems pastatams 9I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai fiksuoja faktinę statinio būklę matavimo metu. Jei statinio ilgis ar plotis padidėjo tik dėl apdailos sluoksnio (dailylenčių), o ne dėl naujų konstrukcijų ar priestato įrengimo, paprastai kalbama apie nežymų geometrinių parametrų pasikeitimą. 3 cm. ir 2 cm. nuokrypis yra labai nedidelis ir gali būti susijęs su natūraliais paklaidų skirtumais. 2026-06-22 atvykus į vietą, nustatyti pastatų 9I1/ž ir 10I1/ž matmenys (3,17 m.*6,43 m.). Pastatas apkaltas medinėmis dailylentėmis, taigi pastato išoriniai matmenys padidėjo 2 cm. ir 3 cm. dėl apdailos sluoksnio, nedidinat pastato konstrukcijų. Schemoje rašomi matmenys 6,48 m. yra matuoti iki šalia esančio pastato 2I1/p, neatsižvelgiant į 5 cm tarpą, esantį tarp pastatų. Pažymima, kad tarpas tarp pastatų yra neįskaičiuotinas į pastato matmenis (b. II t., 23 l.).

2026-05-11 byloje pateiktas gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), V. P. rašytinis sutikimas, kuriame nurodė, kad neprieštaravo ieškovų statinių statybai ir tokį sutikimą buvo davusi dar 2025 m. gruodžio 16 d. (b. II t., 4 l.).

Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas (žemė, kaip ir bet kuris kitas objektas) yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2012, 3K-3-390/2012, 3K-3-680/2013, 3K-3-352-701/2015 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nors ieškovas ir atsakovas yra artimieji giminaičiai (broliai), tačiau tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, dėl to tarp jų ne kartą buvo nagrinėjami teisiniai ginčai dėl naudojimosi bendru turtu ir nuosavybės teisių įgyvendinimo. Ieškovų atstovės nuomone, atsakovų nepasirašymą ant žemės sklypo plano lemia ne teisinės priežastys, o esantis tarp šalių vidinis priešiškumas. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo su ieškovu A. nebūtų kilę ir šalys būtų galėjusios susitarti, jeigu, jos vertinimu, nebūtų buvę ieškovės ir ieškovų atstovės veiksmų. Atsakovai taip pat akcentavo, kad ieškovas, jų nuomone, nėra prisidėjęs prie gyvenamojo namo gerovės kūrimo. Šie atsakovų argumentai patvirtina, atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą nėra grindžiamas vien objektyviomis teisinėmis priežastimis.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-324-1184/2024, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, ieškovams buvo pripažinta teisė savo lėšomis be atsakovų sutikimo atstatyti ir įregistruoti viešajame registre jiems priklausančius pagalbinio ūkio paskirties statinius pagal byloje pateiktus statinių eskizus. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą turi prejudicinę galią ir šioje byloje pakartotinai neįrodinėtinos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai įgyvendindami minėtą teismo sprendimą 2025 m. ieškovai savo lėšomis pastatė pagalbinio ūkio paskirties statinius, atliko jų kadastrinius matavimus, parengė statinių kadastro duomenų bylas bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Atsakovų argumentai, kad ieškovai vietoje buvusių statinių pastatė naujus statinius, kad pasikeitė jų techniniai parametrai, paskirtis ar kad statyba galimai neatitinka statybos teisės aktų reikalavimų, šioje byloje nepaneigia ieškovų reikalavimų pagrįstumo. Šie argumentai iš esmės yra susiję su statybos teisėtumo klausimais, kurių vertinimas priskirtas kompetentingoms viešojo administravimo institucijoms ir kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas įsiteisėjęs kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo ginčo statiniai būtų pripažinti savavališka statyba, būtų uždrausta jų registracija ar įpareigota juos nugriauti.

Atvirkščiai, iš byloje esančio byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gruodžio 16 d. atlikto statybos patikrinimo adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų neturint kaimynių sklypų savininkų ir sklypo bendraturčių sutikimų, bei neišlaikomų atstumų iki gretimo sklypo ribos, nustatyta, kad pastato kategorijai nustatyti vertintas viso pastato patalpų bendras plotas, kuris yra apie 19,12 kv. m. Taip pat užfiksuoti duomenys, kad Patalpa, 2025-11-12 kadastrinių matavimų byloje išskirta kaip Ūkinis pastatas (311/ž), kurios ilgis apie 4,52 m., plotis apie 3,06 m., aukštis kinta nuo 2,58 m. iki 3,96 m., bendras plotas apie 13,83 kv. m. Patalpa, 2025-11-12 kadastrinių matavimų byloje išskirta kaip Malkinė (411/ž), kurios ilgis apie 1,67 m., plotis apie 3,17 m, aukštis kinta nuo 2,58 m iki 3,96 m, bendras plotas apie 5,29 kv. m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2025 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte konstatuota, kad ieškovų pastatai priskirtini I grupės nesudėtingiesiems pagalbinio ūkio pastatams, kurių statybai neprivalomas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 31 straipsnio nuostatomis, nutraukė skundo dalies dėl norminių atstumų iki gretimo sklypo nagrinėjimą. Todėl atsakovų teiginiai, jog ginčo statiniai yra akivaizdžiai neteisėtos statybos objektai, byloje surinktais įrodymais nepatvirtinti.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintinų „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ 7 straipsnis nurodo, kad yra šios statinio statybos rūšys: 7.1. naujo statinio statyba; 7.2. statinio rekonstravimas; 7.3. statinio remontas: 7.3.1. statinio kapitalinis remontas; 7.3.2. statinio paprastasis remontas; 7.4. statinio griovimas. O 8 straipsnyje nurodyta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o naujo statinio statybos tikslai yra: 8.1. pastatyti naują statinį; <...> 8.5. atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Taigi tiek statybos įstatymas, tiek STR 1.01.08:2002 aiškiai numato, kad visiškai sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymas laikomas naujo statinio statyba, todėl vien aplinkybė, jog atstatytiems statiniams suteikti nauji unikalūs numeriai ar nurodyti nauji statybos metai, savaime nepaneigia ankstesniu teismo sprendimu ieškovams suteiktos teisės atstatyti statinius.

Teisinis nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo, tikslinimo ir pan. reglamentavimas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos) lemia tai, kad dėl nekilnojamojo turto, kuris asmenims priklauso dalinės nuosavybės teise, turi būti bendraturčių susitarimas (bendras prašymas arba atskiri prašymai tam pačiam nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui) dėl daikto pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo.

CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Šiuo atveju atsakovų pareiga yra pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovų teisių įgyvendinimo būdas – atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro matavimus ir juos registruoti. Atsakovai savo nesutikimą dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo iš esmės grindžia praeities nuoskaudomis, nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovų prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovai visiškai nepagrįstai, neįsigilinę į ieškovų reikalavimus, atsisakė duoti sutikimą dėl žemės sklypo pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, nors nei žemės sklypų konfigūracija, nei žemės sklypų plotas, nei dalys, kurios priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nesikeitė.

Teismas taip pat įvertina, kad ankstesnėje civilinėje byloje teismas jau analizavo projektuojamų statinių parametrus ir konstatavo, jog nežymus užstatymo ploto skirtumas, palyginti su viešajame registre įregistruotais statiniais, bendraturčių teisių nepažeidžia. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė objektyvių ir pakankamų įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktų kadastrinių matavimų teisingumą ar patvirtinančių, kad faktiškai pastatyti kiti, negu leista ankstesniu teismo sprendimu, statiniai. Priešingai, byloje esantis matininkės paaiškinimas patvirtina, kad atsakovų nurodomi matmenų skirtumai atsirado dėl pastato apdailos sluoksnio ir nėra susiję su statinio konstrukcijų pakeitimu ir nepaneigia išvados, kad ieškovai įvykdė ankstesnį teismo sprendimą.

VĮ „Registrų centro“ priimti sprendimai patvirtina, kad atsisakymas registruoti statinių kadastro duomenų pakeitimus nebuvo grindžiamas statinių neteisėtumu ar kitais jų trūkumais. Teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centro“ 2026 m. vasario 5 d. sprendimu atsisakyta įrašyti ieškovų statinių kadastro duomenų pakeitimus ne dėl statinių neteisėtumo ar kitų statybos teisės aktų pažeidimų, bet dėl to, kad nebuvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Sprendime aiškiai nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pastačius naujus ar nugriovus esamus statinius pirmiausia turi būti pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys. VĮ „Registrų centras“ taip pat nurodė, kad pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 173 punktą, kai esamame žemės sklypo plane nėra pažymėti matuojami statiniai arba jų kontūrai skiriasi nuo plane pažymėtų kontūrų, pirmiausia turi būti pakeisti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenys, o tik po to pagal atnaujintą žemės sklypo planą gali būti sudaromas statinių išdėstymo planas ir registruojami statinių kadastro duomenys.

Taigi VĮ „Registrų centro“ sprendimas patvirtina, kad statinių registravimo procedūra negali būti užbaigta tol, kol nėra patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta, tačiau negalėjo būti suderinta vien dėl to, kad žemės sklypo plane nepasirašė visi bendraturčiai. Vėlesniu 2026 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyta suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą būtent dėl bendraturčių parašų nebuvimo.

Todėl darytina išvada, kad atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą yra vienintelė kliūtis ieškovams įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir užbaigti įstatymuose nustatytą nekilnojamojo turto registravimo procedūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Panevėžio apygardos teisino 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-425/2019). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Atsakovai atsisakė pasirašyti žemės sklypo planą, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, jog matininko parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka faktinės situacijos arba yra parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovai žemės sklypo ribų neginčija. Byloje nenustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas pakeistų bendraturčių nuosavybės dalių dydį, žemės sklypo ribas, nustatytą naudojimosi tvarką ar sukurtų atsakovams naujų pareigų (CPK 178 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad nei viename VĮ „Registrų centro“ sprendime nekonstatuota, jog ieškovų pastatyti statiniai negali būti registruojami dėl jų neteisėtumo, neatitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams ar kitų materialiosios teisės pažeidimų. Registrų centro nurodyti trūkumai yra procedūrinio pobūdžio ir gali būti pašalinti patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl atsakovų argumentai, jog vien VĮ „Registrų centro“ atsisakymas registruoti statinius patvirtina jų statybos neteisėtumą, yra nepagrįsti ir paneigiami pačiu VĮ „Registrų centro“ sprendimo turiniu.

Nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia statinių statybos teisėtumo, jų atitikties statybos techninių reglamentų reikalavimams ar galimų statybos valstybinės priežiūros priemonių taikymo klausimų. Šioje byloje sprendžiama tik tai, ar atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą yra teisėtas ir ar toks atsisakymas gali sudaryti kliūtį ieškovams įgyvendinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems pripažintą teisę.

Nors atsakovai nurodė, kad statybos metu ieškovai nebuvo pateikę gretimo sklypo savininkės rašytinio sutikimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį. Pirma, nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas statybos teisėtumo klausimas. Antra, bylos nagrinėjimo metu gretimo sklypo savininkė aiškiai išreiškė savo valią neprieštarauti nei statinių pastatymui, nei jų registravimui. Todėl bylos nagrinėjimo metu nėra duomenų, kad gretimo žemės sklypo savininko teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti ar kad jis prieštarautų ieškovų reikalavimams.

Teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą nėra grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai neleistų tikslinti žemės sklypo kadastro duomenų. Atsakovų argumentai dėl statinių paskirties, aukščio, atstumų iki kaimyninio sklypo ar kitų statybos teisės aktų reikalavimų iš esmės reiškia nesutikimą su pačiu ankstesniu teismo sprendimu arba jo vykdymu. Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir negali būti netiesiogiai paneigiamas naujoje byloje (CPK 18 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovų argumentai dėl priešgaisrinių ar kitų specialiųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šie klausimai gali būti sprendžiami kituose procesuose, tačiau jie nesudaro teisinio pagrindo bendraturčiui atsisakyti pasirašyti žemės sklypo planą ir tokiu būdu faktiškai užkirsti kelią kitam bendraturčiui įgyvendinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintą teisę.

Taip pat atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovai proceso metu elgėsi nesąžiningai, nuimdami dalį pastato dailylenčių. Byloje esantis matininkės paaiškinimas patvirtina, kad atlikus pakartotinį statinių apžiūrėjimą nustatyta, jog pastato išoriniai matmenys padidėjo tik dėl medinių dailylenčių įrengimo, nedidinant statinio laikančiųjų konstrukcijų. Matininkė nurodė, kad nustatyti 2-3 cm. matmenų skirtumai yra susiję su apdailos sluoksniu ir nelaikytini statinio konstrukcijų pakeitimu. Atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, kad ieškovai sąmoningai pakeitė statinių parametrus, siekdami suklaidinti teismą arba nuslėpti reikšmingas bylos aplinkybes, nepatvirtina nesąžiningo procesinio elgesio fakto.

Atsakovai nepasirašė ant 2025-11-22 matininko R. B. sudaryto žemės sklypo, kadastro duomenų bylos. Posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas, nes anot jo, ieškovas pažeidė įstatymus. Be abejo, šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau, net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu, negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeis kitos šalies teisių ir interesų.

Ieškovų iniciatyva, kvalifikuotas matininkas nustatyta tvarka parengė kadastro duomenų bylą. VĮ „Registrų centras“ sprendimu atmetė matininko prašymą įregistruoti atnaujintus sklypo kadastro duomenis dėl to, kad žemės sklypo plano nepasirašė visi savininkai, t. y. – nepasirašė atsakovai. Atsakovai taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovų neveikimas trukdo ieškovams įgyvendinti savo kaip bendraturčių teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne statinių matmenų atitikties statybos techniniams reikalavimams klausimas, o atsakovų atsisakymo pasirašyti žemės sklypo planą pagrįstumas. Todėl atsakovų nurodomos aplinkybės dėl dailylenčių ar nežymių išorinių matmenų skirtumų neturi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą.

Vertindamas atsakovų elgesį sąžiningumo aspektu, teismas konstatuoja, kad atsakovai, nepateikdami objektyvių teisinių argumentų ir atsisakydami pasirašyti žemės sklypo planą, sudarė vienintelę kliūtį ieškovams užbaigti viešojo registro procedūras. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovai turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintą teisę atstatyti ir įregistruoti statinius, o vienintelė kliūtis įregistruoti žemės sklypo bei statinių kadastro duomenų pakeitimus yra nepagrįstas atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovams teisę savo lėšomis įregistruoti matininko 2025 m. lapkričio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei pakeistus statinių kadastro duomenis ir deklaraciją apie statybos užbaigimą be atsakovų sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 3 080,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro už ieškinio reikalavimus sumokėtas 230,00 Eur žyminis mokestis (b. 1 t. 13 l.), 2850,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b II t. 27-36 l.). Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas laiko, kad jos atitinka bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę ir kitas aplinkybes ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies: iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 540,00 Eur.

Teismas atmeta atsakovų argumentą, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atsižvelgta į tai, jog gretimo žemės sklypo savininkės rašytinis sutikimas buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Byloje esantis 2026 m. gegužės 11 d. V. P. pareiškimas patvirtina, kad ji neprieštarauja ieškovų pastatytų statinių įregistravimui bei nurodo, jog tokį sutikimą buvo davusi dar 2025 m. gruodžio 16 d. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu rašytinis sutikimas buvo pateiktas tik nagrinėjant bylą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakovų atsisakymo pasirašyti žemės sklypo planą pagrįstumas, o ne gretimo žemės sklypo savininko sutikimo buvimas ar nebuvimas. Atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo planą nebuvo grindžiamas vien šia aplinkybe, todėl vėlesnis gretimo sklypo savininkės rašytinio sutikimo pateikimas neturėjo esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Nenustačius, kad ieškovai būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis, vilkinę procesą ar savo veiksmais sukėlę nereikalingų bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Aplinkybė, kad ieškovus byloje atstovavo viena advokatė ir buvo pareikštas vienas ieškinys, savaime nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti apskaičiuotos atskirai kiekvienam ieškovui. Ieškovai byloje dalyvauja kaip du savarankiški proceso dalyviai, kiekvienas jų turi savarankišką procesinį statusą ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl vien atskirų sąskaitų pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, jos nesidubliuoja ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu tenkančios kiekvienam iš atsakovų yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Viktorijos I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo savo lėšomis įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) parengtą nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.

Pripažinti ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, savo lėšomis įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo turto -Malkinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistus kadastro duomenis (matininkės A. P. 2025-10-16 kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane pažymėti indeksais 9I1/ž ir 10I1/ž), nugriovus ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2026-02-03 parengtą Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 540,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 540,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.