Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2086 Bylos Nr. eCIK-590/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08123-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 3 d. paduotu atsakovo ATS1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kainos už atliktus darbus sumažinimo ir nuostolių priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėję teismai aiškiai konstatavo atsakovo teisių pažeidimą, kylantį iš netinkamai ieškovės įvykdytos vartojimo rangos sutarties, tačiau jo teisių faktiškai neapgynė, nors atsakovas įrodė savo teisių gynimo pagrindų buvimą. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, nei kasacinio teismo praktika nesuponuoja iš vartojimo rangos teisinių santykių kilusį ginčą sprendžiančio teismo diskrecijos be jokių motyvų konstatuoti, kad vartotojas galėjo pasirinkti tinkamesnį savo teisių gynimo būdą, ir vien tuo pagrindu, kad jis neįrodė (neįrodinėjo) teismo parinkto „tinkamesnio“ jo teisių gynimo būdo taikymo sąlygų, formaliai atmesti vadovaujantis CK ir CPK nuostatomis įrodytus ir pagrįstus reikalavimus. Atsakovas priešieškinyje suformulavo konkrečius reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl teismai turėjo jo reikalavimus išnagrinėti nurodytų reikalavimų ribose, patikrindami jų pagrįstumą, proporcingumą, o ne nustatytų rangos darbų trūkumų kontekste pateikti išvedžiojimus, kad atsakovas turėjo poreikį pasirinkti kitokį (tinkamesnį) savo teisių gynimo būdą, ir priešieškinį visoje apimtyje atmesti remiantis tuo, kad atsakovas to teoriškai tinkamesnio savo teisių gynimo būdo nepasirinko ir jo neįrodė.

2. Esant situacijai, kai rangovas savo pareigas pagal sutartį įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę nevykdyti savo pareigos ir už netinkamai atliktus darbus nemokėti. Tik tinkamai savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali iš kitos šalies reikalauti, kad ši vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus. apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimus ir priteisus jai iš atsakovo 300 Eur skolą už nekokybiškai ir ne pagal projektą atliktus darbus (pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 506,28 Eur sumą), atsakovo reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo iki nulio buvo visiškai neišspręstas. Kaip minėta, ieškovės atliktų darbų defektų apimtis ir specialistų nustatyta aplinkybė, kad tokie defektai gali būti pašalinti tik perdarius nurodytus darbus, paneigia bet kokią ieškovės teisę už tokius darbus gauti atsiskaitymą. pareigas pagal sutartį įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę nevykdyti savo pareigos ir už netinkamai atliktus darbus nemokėti. Tik tinkamai savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali iš kitos šalies reikalauti, kad ši vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus. apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimus ir priteisus jai iš atsakovo 300 Eur skolą už nekokybiškai ir ne pagal projektą atliktus darbus (pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 506,28 Eur sumą), atsakovo reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo iki nulio buvo visiškai neišspręstas. Kaip minėta, ieškovės atliktų darbų defektų apimtis ir specialistų nustatyta aplinkybė, kad tokie defektai gali būti pašalinti tik perdarius nurodytus darbus, paneigia bet kokią ieškovės teisę už tokius darbus gauti atsiskaitymą.

3. Šioje byloje kasatorius visiškai pagrindė ir kitą rangovei pareikštą reikalavimą dėl 1 030,96 Eur nuostolių atlyginimo, ką pagrįstai Sprendime buvo pripažinęs ir pirmosios instancijos teismas. Kasatoriui įrodžius visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti atsakovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo, o turėjo tenkinti jo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pilna apimtimi.

4. Bylą išnagrinėję teismai padarė esminius CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo surašymą, pažeidimus. Abu teismai tik formaliai išsprendė atsakovo reikalavimą dėl kainos sumažinimo iki nulio, konstatuodami, jog neįrodyta, kad atsakovas apskritai sumokėjo rangovei, tačiau kartu tenkindami rangovės reikalavimą dėl kainos už atliktus darbus iš atsakovo priteisimo. Tai reiškia, kad šią bylą išnagrinėję teismai konkrečiai taip ir nepasisakė, ar šiuo atveju yra pagrindas sumažinti rangovės darbų kainą iki nulio ir, atitinkamai, ar rangovė turi teisę, nustačius šią aplinkybę, apskritai reikalauti iš atsakovo atsiskaityti už darbus, kuriuos jam reikės perdaryti visa apimtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė netenkinti nė vieno atsakovo reikalavimo, nors ir buvo neginčijamai nustatyti ieškovės darbų defektai, darbų atlikimas ne pagal projektą, nepaneigtos specialistų išvados apie tai, kad ginčo darbus reikia perdaryti (o ne tik ištaisyti jų trūkumus, kaip nurodyta nutartyje) ir kad perdarymo kaina yra 1 030,96 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai nepateikdamas jokių motyvų, padarė byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas savo teises galėjo apginti ir kitu būdu – reikalaudamas pašalinti trūkumus ir defektus, tačiau to nepadarė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi, Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 30 d. už kasacinį skundą AB Artea banke mokėjimo nurodymu Nr. 0530142444439 sumokėtą 37 (trisdešimt septynių) Eur žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.