Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Indrė Budžiūtė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P., atsakovams A. A., S. Ž., trečiojo asmeniui Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei direktorei J. D. – S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. A., S. Ž., trečiajam asmeniui Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl laikino motinos valdžios apribojimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė A. A. nuo 2026 m. vasario mėn. yra pradėjusi vykdyti Pagalbos plane keliamus uždavinius, tačiau vyksta ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nėra pasibaigęs, įtariamajai atsakovei yra paskirta ir šiuo metu taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. Ž.. Atsakovė pati pripažįsta, kad jai reikalinga pagalba ir ji deda ir dės visas pastangas situacijai pakeisti. Ieškovės vertinimu šiai dienai atsakovės padaryta pažanga nėra pakankama, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, taip pat nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, todėl yra pakankamas pagrindas laikinai riboti A. A. valdžią T. Ž. atžvilgiu. Prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga nepilnamečio T. Ž. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo nustatyti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro šeimininiuose namuose, kur vaikui gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Duomenų, jog laikinasis globėjas netinkamai vykdo globėjo pareigas, Skyriuje nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: nepilnamečio vaiko T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra A. A., o tėvas S. Ž.. 2024-05-09 Skyriuje gautas pranešimas, kad vaikas T. Ž. namuose nuolat patiria fizinį smurtą iš savo artimųjų ir priimtas sprendimas nenustatyti vaiko apsaugos poreikio, taip pat nenustatyti būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimas poreikio, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2025 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) gimnazija informavo Skyrių apie tai, kad mokytoja ant berniuko skruosto pastebėjo mėlynę. Gavus minėtą pranešimą 2025 m. vasario 28 d. Skyrius atliko vaiko T. Ž. situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimas poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai (vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 2025 m. kovo 3 d. A. A. šeimai paskirta atvejo vadyba. Dėl emocijų reguliacijos sunkumų, sutrikusio elgesio Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos nutarimu T. Ž. ugdomas atskiroje patalpoje, jam padeda mokinio padėjėja. T. Ž. 2025 m. balandį buvo gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pradėtas neįgalumo lygio nustatymo procesas. Gydytojai nurodė, kad T. Ž. būtina visapusiškai rami ir saugi aplinka, taip pat berniukui reikalingas suaugusiųjų nuoseklumas, aplinkos taisyklių pastovumas. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą bei tinkamą psichologinę ir emocinę priežiūrą, rekomenduojama mamą su vaiku laikinai apgyvendinti krizių centre, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, visapusiškai saugi, rami ir stabili aplinka. 2025 m. gegužės 26 d. Skyrius atliko vaiko T. Ž. situacijos vertinimą vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimas poreikį. Vaiko teisių pažeidimai nustatyti remiantis vaiko teisių pagrindų įstatymo 13 straipsniu, kai pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaiko fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. 2025 m. gegužės 28 d. Skyriuje gautas Kelmės rajono socialinių paslaugų centro pranešimas, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje, vaikui būdingi pykčio priepuoliai, taip pat pedagogams kelia nerimą jo nuolatinis gąsdinimas nusižudyti ir nužudyti kitus. Tiek ugdymo įstaigai, tiek socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei kelia nerimą berniuko domėjimasis seksualiniais dalykais - judesiai, necenzūriniai žodžiai, išsireiškimai, replikos. 2025 m. gegužės 26 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad vaikas iš mokyklos nenori eiti namo, nes sako, kad namuose jam blogai. 2025 m. gegužės 30 d. bendraujant su T., vaikas teigė, jog jis „bijojo namo, nes mama gali jį mušti, trenkti jam, keikti“. Vaikas sako, kad su mama sutaria gerai, bet būna kartais, kad susipyksta, būna kartais trenkia. Vaikas teigė, kad nekenčia mamos draugo, blogai su juo sutaria, nes jis geria. Mamos draugas - dėdė jam kumščiu sudavė į galvą. 2025 m. birželio 3 d. Skyriuje gautas motyvuotas siūlymas iš Kelmės rajono Socialinių paslaugų centro, kuriame nurodoma, kad atsakovės A. A. šeimai visos įmanomos pagalbos buvo išnaudotos ir jos buvo neveiksmingos, o vaiko T. Ž. atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Vaiko mama pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė iš dalies, tačiau atsižvelgiant į pagalbą vaikui ir šeimai teikusių specialistų pateiktas informacijas, matoma, kad šeimos situacija yra nestabili ir nesaugi vaikui, nes vaikas galimai patiria smurtą šeimoje. Motina nėra motyvuota spręsti problemas, užtikrinti sūnui saugią, ramią bei stabilią aplinką, atsisakė vykti apsigyventi Krizių skyriuje ir nematė kitos išeities kaip atiduoti vaiką. 2025 m. birželio 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., o įtariamajai A. A. yra paskirta ir šiuo metu taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. Ž.. 2025 m. birželio 4 d. Skyrius vertindamas vaiko situaciją, priėmė sprendimą nustatyti vaikui T. Ž. apsaugos poreikį ir 2025 m. gegužės 29 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu T. Ž. dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (vaikui kyla grėsmė, kad bus naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas) laikinai apgyvendintas budinčio globėjo šeimoje. 2025 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmų Kelmėje nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką T. Ž. iš jo tėvų motinos A. A. ir tėvo S. Ž., o Kelmės rajono savivaldybės mero 2025 m. liepos 4 d. potvarkiu T. Ž. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinuoju globėu paskirti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.

2025 m. birželio 10 d. atsakovas S. Ž. atsisakė priimti mobiliosios komandos pagalbą. A. A. 2025 m. birželio 9 d. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą. Atsakovo pagalbos plane buvo numatyta lankyti sūnų T. Ž., domėtis jo sveikata, ugdymu, lankyti pozityvios tėvystės kursus, teikti sūnui išlaikymą. Pagalbos priemonių S. Ž. nevykdė, todėl Kretingos Socialinių paslaugų centras teigia, jog atsakovas S. Ž. negali užtikrinti geriausių vaiko interesų, nes neturi tam įgūdžių, nesudarytos sąlygos, kurios atitiktų vaiko poreikius, tarp atsakovo ir sūnaus neužmegztas emocinis ryšys, atsakovas su sūnumi nebendrauja, išlaikymo neteikia. Nei atsakovė, nei atsakovas į Skyrių dėl sūnaus T. Ž. susigrąžinimo nesikreipė. 2026 m. sausio 27 d. atsakovė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą su prašymu atnaujinti atvejo vadybos teikiamą pagalbą, sutiko lankyti psichologo konsultacijas, išklausyti pozityvios tėvystės mokymų programą. Šiuo metu atsakovei sudarytas pagalbos planas, teikiama visa reikalinga socialinė pagalba.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovė pareikšdama ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nesugebėjo užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, vaikui dėl turimų psichinių sutrikimų, būtina buvo užtikrinti vaiko saugumą bei tinkamą psichologinę ir emocinę priežiūrą, tačiau motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Ieškovė akcentavo, kad fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti tėvų rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kiekvieną dieną.

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus: pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus A. A. šeimoje yra pasikartojantys, nustatyti vaiko teisių pažeidimai, kaip vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas ir būti apsaugotam nuo smurto, galimai mažametis T. Ž. namuose patyrė smurtą iš savo artimųjų, ko pasekoje pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu. Vaikas 2025 m. balandį buvo gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Vaikui būtina visapusiškai rami ir saugi aplinka. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą bei tinkamą psichologinę ir emocinę priežiūrą, rekomenduota mamą su vaiku laikinai apgyvendinti krizių centre. Tačiau vaiko motina A. A. atsisakė apsigyventi krizių centre. Vaiko motina negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, vaikas bijo grįžti į namus. Teismas pažymi, kad atsakovė nors ir iš dalies vykdo savo pareigas nepilnamečiui vaikui, tačiau tėvai atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu nuolatos. O dabartinė šeimos situacija yra nestabili ir nesaugi vaikui, kuris turi ir psichikos sutrikimų, todėl jam būtinas ypatingas rūpestis.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovė nesirūpino vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), tačiau dar nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė vis dar jaučiasi artima savo sūnui, juo domisi, taip pat bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vykdo jų nurodymus, nors pokyčiai minimalūs, tačiau yra pagrindo manyti, kad padėtis gali ateityje pasikeisti ir atsakovė galimai ieškos galimybių pati auginti savo sūnų, todėl ieškinys dėl laikino motinos valdžios apribojimo tenkintinas, atsakovei motinos valdžią ribojant laikinai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui jo sūnaus atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos rūpintis savo vaiku, vengia atlikti savo pareigas, savo vaiko neaugina, juo visiškai nesirūpina ir neteikia išlaikymo. Atsisako priimti bet kokią pagalbą.

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Atsakovas ne tik, kad neteikė išlaikymo ar nesirūpino savo sūnumi, jis tiesiog juo nesidomėjo ir ignoravo jį lyg sūnaus niekada nebūtų turėjęs. Tiek pats atsakovas, tiek trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nė karto neparodė jokio domėjimosi sūnumi laikinosios globos laikotarpiu.

Per visą savo sūnaus gyvenimą atsakovas ne tik nesirūpino ir nesidomėjo savo sūnumi, jo neišlaikė, tačiau teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas kaip nors būtų ketinęs tai daryti. Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimo su vaiku nėra ir vaikui išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje nėra jokio įrodymo, įskaitant ir pačio atsakovo paaiškinimų, kad atsakovas kaip nors siektų padėtį pakeisti ateityje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas neatliko, neatlieka ir, teismo įsitikinimu, ateityje neatliks tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje.

Teismas daro išvadą, jog nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės galėtų pasikeisti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko geriausius interesus atitinka neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvai galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Todėl atsakovei teismas išaiškina, kad ji, siekdama laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, sukurti stabilią būsto, socialinę ir finansinę aplinką, palaikyti darbą, stiprinti ir ugdyti motinystės bei socialinius įgūdžius (išklausyti pozityvios tėvystės mokymų programą), itin glaudžiai ir geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, privalo nenutraukti ryšio su sūnumi, esant poreikiui lankyti psichologo konsultacijas, nuolatos su juo bendrauti (nuotoliu, esant poreikiui), domėtis jo sveikata, teikti vaikui išlaikymą ir pan. Atsakovė turi rūpintis ir vaiko ugdymu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga, sveikatos priežiūros specialistais ir pan. Jeigu atsakovė tinkamai įvertins savo padėties rimtumą, priims jai teikiamą pagalbą, pakeis savo prioritetus, ji gali turėti galimybę susigrąžinti sūnų į šeimą.

Atsakovei taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 183 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovės laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis). Kelmės rajono savivaldybės mero 2025 m. liepos 4 d. potvarkiu T. Ž. laikinuoju globėju paskirtas Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, laikinosios globos vieta nustatyta Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro šeimininiuose namuose. Ieškovas prašo nustatyti T. Ž. gyvenamąją vietą Kelmės rajono Vaiko šeimos gerovės centro šeimininiuose namuose iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo. Teismas tokį prašymą tenkina. Teismas laiko, kad globėjas savo funkcijas vykdo tinkamai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera. Atsakovai nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Atsakovas nedirba, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti ir teikti išlaikymą savo sūnui. Atsakovas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad turi sveikatos sutrikimų ar yra kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti prašomo dydžio išlaikymo sūnui. Atsakovė dirba. Pati geruoju moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išsaugoti protingą ir proporcingą vaiko interesų, poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą – nenustatyta aplinkybių, visiškai ribojančių atsakovų galimybes dirbti ir užsidirbti lėšas, pakankamas vaiko išlaikymui, teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma nagrinėjamu atveju yra nedidelė, tačiau adekvati ir atitinkanti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaiko laikinąjį globėją skirti ir jo išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Remiantis CPK 88, 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 3, 4 dalimis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl globos T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo, jo gyvenamąją vietą nustatyti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro šeimininiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., ir Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, juridinio asmens kodas 190099289, skirti T. Ž. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos/rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.