Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės antstolės SUA2 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės NEO Finance prašymą suinteresuotiems asmenims SUA1 , SUA3 , antstolei SUA2 dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės, nustatyti, jog skolininkės buvusio sutuoktinio SUA3 ½ dalis gautų pajamų iš (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkei laikotarpyje nuo turto arešto pritaikymo dienos iki santuokos nutraukimo momento. Teigia, kad nors skolininkės santuoka buvo nutraukta, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta turto dalis, kuri buvo areštuota antstolės turto arešto aktu. Teigia, kad skolininkės buvusio sutuoktinio atlyginimo dalis yra areštuota, šios lėšos nėra išmokėtos ir jos saugomos skolininkės sutuoktinio sąskaitoje, o klausimas dėl šių lėšų nebuvo išspręstas sudarant santuoką. Teigia, kad neatidalinus skolininkės dalies iš buvusio sutuoktinio darbo užmokesčio, bus pažeisti išieškotojos ir antstolės teisėti interesai siekiant įvykdyti teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė SUA2 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1854-884/2024 dėl 7160,96 Eur skolos ir 713,62 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės SUA1 išieškotojos NEO Finance naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkė nuo 2012 m. liepos 28 d. sudarė santuoką su SUA3 . Antstolė 2024 m. gegužės 23 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei bei jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/1 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini); 1/126 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bei kelių transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas 8129,49 Eur), o 2025 m. spalio 28 d. turto arešto aktu areštavo skolininkės dalį sutuoktinio iš (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, t. y. iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitant 50 proc. nuo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio (turto arešto mastas 15 400,85 Eur). 2026 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį“, antstolė pasiūlė išieškotojams ir (ar) bendrosios nuosavybės dalyviams (šalims), per vieną mėnesį nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Po 2026 m. gegužės 18 d. patvarkymo priėmimo, skolininkė ir jos sutuoktinis 2026 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su 2026 m. gegužės 20 d. prašymu nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, pareiškime nurodydami, kad kreditoriai, tai yra akcinė bendrovė NEO finance taip pat ir antstolė SUA2 yra informuoti apie santuokos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatė, kad pareiškėjai teikdami prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, pateikė ir jų 2026 m. gegužės 20 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 5.1 punkte sutuoktiniai susitarė, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1854-884/2024 dėl 7160,96 Eur skolos ir 713,62 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės SUA1 išieškotojos NEO Finance naudai visus skolinius įsipareigojimus asmeniškai prisiima ir vykdo skolininkė SUA1 . Pažymėtina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio santuokos nutraukimo byloje (Nr. e2YT-14751-1054/2026), 2026 m. liepos 9 d. rezoliucija tiek apeliantei, tiek išieškotojai buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti. Buvusių sutuoktinių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. sprendimu. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. rugpjūčio 14 d., tai yra pareiškėjai šioje byloje pateikus prašymą dėl turto dalies nustatymo, skundžiamos nutarties priėmimo metu, sprendimas dėl santuokos nutraukimo jau buvo priimtas, tačiau sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Apeliantė nurodo, kad nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl turto dalies, tai yra dėl skolininkės buvusio sutuoktinio gautos atlygio dalies, kuri yra areštuota ir saugoma skolininkės buvusio sutuoktinio darbovietės sąskaitoje. Remiantis sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.8 punktu sutuoktiniai susitarė, kad banko sąskaitose ar ne banko sąskaitose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu atidaryta sąskaita ir ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, pareiškėjai patvirtino, kad į vienas kito banko sąskaitose esančias ir asmeninės nuosavybės teises priklausančias lėšas jokių pretenzijų neturi ir jų nedalina. Taip pat 5.1 punkte sutuoktiniai susitarė, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1854-884/2024 dėl 7160,96 Eur skolos ir 713,62 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės SUA1 išieškotojos NEO Finance naudai visus skolinius įsipareigojimus asmeniškai prisiima ir vykdo skolininkė SUA1 , taigi įvertinus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, negalima sutikti su apeliante, kad buvę sutuoktiniai neišsprendė visų klausimų, susijusių su jų piniginėmis lėšomis likimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, tai yra antstolei pasiūlius sutuoktiniams 2026 m. gegužės 18 d. užpildyti sutikimą dėl turto dalies nustatymo bendru skolininkės ir jos sutuoktinio susitarimu, skolininkė su sutuoktiniu 2026 m. gegužės 20 d. sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, 2026 m. gegužės 25 d. pateikė šią sutartį teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu. Teismų informacinės sistemos duomenimis, nei apeliantė, nei išieškotoja santuokos nutraukimo byloje atsiliepimų ir ar kitų procesinių dokumentų, kuriuose nesutiktų su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, neteikė, o sutuoktinių santuoka buvo nutraukta iki skundžiamos nutarties priėmimo ir sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs, be kita ko pažymint, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad visi turto padalijimo klausimai sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, į tai, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, turto ir prievolių pasidalijimo, jau yra įsiteisėję, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti buvusių sutuoktinių turto dalies, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri egzistavo iki jiems nutraukiant santuoką. Pažymėtina, kad apeliantė ir (ar) išieškotoja manydamos, kad jų teisės ir ar teisėti interesai, patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį galbūt buvo pažeisti, gali teikti prašymą santuokos nutraukimo byloje dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad išieškotoja teikdama pareiškimą prašė nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio SUA3 turto, tame tarpe ir sutuoktinio SUA3 gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) ir jam prilygintų pajamų, kurio tenkinti, kaip minėta nutarties 12-19 punktuose, nėra pagrindo - sutuoktiniai santuoką yra nutraukę ir sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių yra įsiteisėjęs, o atskiruoju skundu apeliantė prašo nustatyti skolininkės buvusio sutuoktinio SUA3 ½ dalis gautų pajamų iš (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkei laikotarpyje nuo turto arešto pritaikymo dienos iki santuokos nutraukimo momento, tai yra tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir toks reikalavimas pareiškėjos nebuvo pareikštas, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, ir nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nutaria apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis anksčiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą