Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1, gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos 2026 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-50798-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 16 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-103390-2026 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad TRA1 2026 m. balandžio 11 d. 18.48 val. Liepų g. 54A, Klaipėda, vairuojant transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 55 km/val. greičiu, t.y. važiavo 95 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Administraciniam nusižengimui nustatyti panaudotas mobilusis greičio matuoklis „Poliscan FM1“ (b. l. 10-11).

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. birželio 12 d. kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų protokole Nr. 0239-ANR_P-70616-2026 užfiksuoti pažeidimo duomenys. Transporto priemonės „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažeidimas padarytas 2026 m. balandžio 11 d. 18.48 val. Liepų g. 54A, Klaipėdoje. Leistinas važiavimo greitis – 40 km/val., užfiksuotas važiavimo greitis – 98 km/val., įvertinus paklaidą, važiavimo greitis yra 95 km/val. (b. l. 9).

Iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad TRA1 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (b. l. 8).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad tas automobilis yra elektromobilis, buvo tuščia gatvė, ganėtinai vėlu ir truputį „paspaudė“, klausydamasis radijo net nepajuto, kad tas greitis buvo. jis stebėjo kelią, bet nepastebėjo greičio, kadangi automobilis yra ganėtinai galingas. Ankstesni pažeidimai nebuvo tokie ryškūs, vieną kartą 12 Eur bauda, kitą kartą 30 Eur bauda. O dabar, iš karto 4 mėnesiam teisių atėmimas. Jam teisės tikrai reikalingos. Nėra baustas už chuliganišką vairavimą, o greičio nepajausti daug kas gali. Vairuoja jau 15 metų, per šį laikotarpį neturėjo jokio įvykio. Vienintelis jo nuobaudos buvo tik už greitį. Jo teisės yra (duomenys neskelbtini), turi įmonę (duomenys neskelbtini), o teisės jam reikalingos, kad galėtų apdrausti keturias transporto priemones – mikroautobusiukus, kurie yra būtent (duomenys neskelbtini). Todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis paliks dar daugiau žmonių be darbo. Prašė teismo teisių atėmimo laikotarpį sutrumpinti bent iki 2 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo TRA1 skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas TRA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 11 d. 18.48 val. Liepų g. 54A, Klaipėda, nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 55 km/val. greičiu, t.y. važiavo 95 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 127 punktą ir buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Skundžiamu Institucijos nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

KET 127 punkte nurodoma, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Ginčo dėl to, jog TRA1 vairavo transporto priemonę – nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl nusižengimo padarymo fakto. Priešingai, TRA1 sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau nesutinka su Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dydžiu. Nors skundu TRA1 prašė sušvelninti administracinę nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės dydį, tačiau teismo posėdžio metu, prašė sušvelninti administracinės poveikio priemonės dydį bent iki dviejų mėnesių, o baudą palikti.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, TRA1 paskirta bauda, viršijanti ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydį. Administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kuri nagrinėjamu atveju yra privaloma, skirta 4 mėnesių terminui. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Nors TRA1 neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sutinka su paskirta 520 Eur dydžio bauda, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, susijusius su nustatyto leistino greičio viršijimu. Tai neleidžia šio pažeidimo vertinti atsitiktinio ar išimtinio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Be to, Pareiškėjo skunde nurodomi darbo ir šeimos poreikiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens darbo pobūdis ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė darbui savaime nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės švelninimą ar netaikymą. Priešingu atveju asmenys, kurių darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje padėtyje negu kiti teisės pažeidėjai, o tai prieštarautų teisingumo ir asmenų lygybės principams. Vien tai, kad paskirta nuobauda sukelia neigiamų padarinių asmeniui, savaime nėra išimtinė aplinkybė, nes tokios pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo padarinys (Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-128-737/2026). Pažymima ir tai, kad šeimos ir darbo poreikiai egzistavo iki administracinio nusižengimo padarymo, todėl jo asmenybės ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo savaime nemažina. Prieš darydamas šį nusižengimą TRA1 privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, darbinei veiklai, todėl turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, kuris yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taigi, TRA1 skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis neskirti administracinio poveikio priemonės.

Vis dėlto, pažymima, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip jau anksčiau minėta, skundžiamu Institucijos nutarimu Pareiškėjui nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė Institucijos pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat, Institucija nustatė, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje Pareiškėjas padarė pakartotinai, kol dar nesuėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Teismas pažymi, kad pakartotinumas siejamas ne su konkrečia ANK numatyto straipsnio dalimi, tačiau su ANK straipsniu, įtvirtinančiu administracinę atsakomybę už priešingą teisei elgesį, šiuo atveju – nustatyto greičio viršijimu. Todėl Institucija pagrįstai pripažino pakartotinumą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes TRA1 daug kartų baustas už greičio viršijimą ( 2025-12-31 nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį).

Pažymima, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TRA1 nors anksčiau baustas už KET pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimo, tačiau nebaustas už šiurkštų KET pažeidimą, paskirtas baudas sumokėjo, teisės vairuoti transporto priemones nebuvo praradęs, turi ilgametę vairavimo patirtį, padarytu administraciniu nusižengimu nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl jo neteisėto greičio viršijimo nekilo. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad Institucijos nutarimu Pareiškėjui buvo paskirtas didesnis nei įstatyme numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti Pareiškėjui paskirtą specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-50798-2026 paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – yra neproporcinga TRA1 padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, paskiriant baudą ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą. Įvertinęs tai, kad TRA1 paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, teismas nutaria sutrumpinti Institucijos 2026 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-50798-2026 TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 2 mėnesių. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo TRA1 skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-50798-2026 ir juo TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.