Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei G. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo ir atsakovės G. A. patikslintą priešieškinį ieškovui D. A. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. A. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei G. A. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo. Tarnyba nurodė, kad 2026 m. gegužės 28 d. buvo išklausyta nepilnametės nuomonė. Nepilnametė paaiškino, kad su tėvu ilgą laiką nebendravo, todėl jų santykiai yra atšalę. Dukra nurodė norinti atkurti bendravimą su tėvu, tačiau iš pradžių pageidaujanti susirašinėti žinutėmis ir tik vėliau pereiti prie tiesioginio bendravimo. Nepilnametė taip pat nurodė, kad motina ją skatina rašyti tėvui, paskambinti ir atkurti tarpusavio ryšį. Tarnyba nustatė, kad tarp vaiko tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, jie tinkamai nebendradarbiauja ir nesikooperuoja spręsdami su dukra susijusius klausimus. Vertinant vaiko situaciją nustatyti rizikos veiksniai, susiję su galimu neigiamu abiejų tėvų elgesio poveikiu vaikui ir jo santykiams su kitu iš tėvų. Tarnyba nurodė, kad vaiko teisių pažeidimas nustatytas dėl abiejų tėvų veiksmų. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad nepilnametės nuomonė yra reikšminga ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos amžių bei brandą, tačiau tėvams tenkanti pareiga užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais reikalauja aktyvaus jų bendradarbiavimo ir realių pastangų pašalinti bendravimo kliūtis.

Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nebuvo įgyvendinta nė vieną kartą, o vietoje tiesioginio bendravimo buvo siūlomas kitas bendravimo modelis – susirašinėjimas žinutėmis. Tarnyba taip pat nurodė, kad atsakovei buvo pasiūlyta galimybė atkurti dukros ir tėvo ryšį VGC „P“, tačiau atsakovė šio pasiūlymo atsisakė. Be to, 2026 m. birželio 2 d. buvo priimtas sprendimas neskirti atvejo vadybos proceso, nes atsakovės šeima atsisakė bendradarbiauti. Tarnybos vertinimu, procesinės sankcijos taikymas galimas nustačius, kad atsakovė nesiėmė pakankamų ir realių priemonių skatinti nepilnametę dukrą bendrauti su tėvu, nevykdė pareigos bendradarbiauti įgyvendinant teismo nustatytą bendravimo tvarką ar sąmoningai neužtikrino teismo nutarties vykdymo. Kartu Tarnyba pažymėjo, kad vien baudos skyrimas neužtikrina nutrūkusio tėvo ir dukters ryšio atkūrimo, jeigu tam būtinas nuoseklus abiejų tėvų bendradarbiavimas ir specialistų pagalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Tarnybos išvados vertinimu. Pažymi, kad Tarnyba ne tik nurodė atsakovės atsisakymą dalyvauti siūlytose pagalbos priemonėse, bet ir nustatė abiejų tėvų netinkamą bendradarbiavimą, taip pat pažymėjo, jog procesinė sankcija neužtikrins bendravimo atkūrimo be nuoseklių abiejų tėvų pastangų. Apeliantė teigia, kad atsisakymas dalyvauti VGC „P“ siūlytoje pagalbos priemonėje ar atvejo vadybos procese neįrodo sąmoningo teismo nutarties nevykdymo, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios konkrečios pareigos atsakovei šiuo aspektu buvo nustatytos ir kokią įtaką jos pasirinkimas turėjo bendravimo tvarkos nevykdymui.

Ginčija 500 Eur baudos dydį. Nurodo, kad bauda jai skiriama pirmą kartą, nėra duomenų apie ankstesnes sankcijas, jų neveiksmingumą ar aktyvius sąmoningo bendravimo ribojimo veiksmus. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo sankciją ir nepaaiškino, kodėl pasirinkta būtent 500 Eur vienkartinė bauda. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-488-280/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, nurodydama, kad kitose bylose mažesnės baudos skirtos už pirmą kartą nustatytą bendravimo tvarkos nevykdymą, o didesnės sankcijos buvo siejamos su pakartotiniais ar aktyviais pažeidimais.

Prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tiesiogiai išklausyti nepilnametę dukrą, prireikus dalyvaujant psichologui ar Tarnybos specialistui. Jos vertinimu, tiesioginis dukters išklausymas būtinas siekiant tinkamai nustatyti jos nuomonės savarankiškumą ir priežastis, dėl kurių ji pageidauja tik palaipsnio bendravimo atkūrimo.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad nebuvo išklausyta nepilnametės dukters nuomonė. Pažymi, kad 2026 m. gegužės 28 d. Tarnybos specialistai išklausė nepilnametę, o jos nuomonė buvo pateikta teismui ir įvertinta priimant skundžiamą nutartį. Ieškovo vertinimu, nepilnametės nuomonė yra reikšminga, tačiau nėra vienintelis kriterijus sprendžiant dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vaiko nuomonė turi būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir geriausiais vaiko interesais.

Nurodo, kad dukros išreikštas noras bendrauti tik žinutėmis, neapibrėžiant, kada būtų pereinama prie tiesioginių susitikimų, faktiškai reiškia teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Atsakovė negali vienašališkai pakeisti galiojančia teismo nutartimi nustatyto bendravimo modelio.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai abejojo dukros nuomonės savarankiškumu. Nurodo, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, dukra gyvena su atsakove, todėl būtina įvertinti galimą artimiausios aplinkos įtaką dukros požiūriui į tėvą.

Pažymi, kad niekada nevartojo smurto prieš dukrą, byloje nėra objektyvių duomenų apie grėsmę jos saugumui dėl tiesioginio bendravimo su tėvu. Ieškovo teigimu, jis siekia atkurti ryšį su dukra ir yra pasirengęs bendrauti, tačiau atsakovė neužtikrina teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo.

Nurodo, kad teismo nutarties nevykdymas gali pasireikšti ne tik aktyviu kliudymu, bet ir neveikimu, kai vienas iš tėvų nesiima reikiamų priemonių užtikrinti vaikui galimybę bendrauti su kitu iš tėvų. Ieškovo vertinimu, atsakovė nesugebėjo pagrįsti, kokių realių ir veiksmingų priemonių ėmėsi dukros ir tėvo santykiams atkurti. Vien atsakovės teiginiai, kad ji bendravimui neprieštarauja ir skatina dukrą susirašinėti žinutėmis, nėra pakankami teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui užtikrinti.

Ieškovas taip pat remiasi atsakovės atsisakymu pasinaudoti VGC „P“ siūlyta pagalba ir dalyvauti atvejo vadybos procese. Jo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesiėmė visų galimų priemonių siekdama atkurti dukros ir tėvo ryšį.

Nesutinka su argumentu, kad baudos skyrimas reiškia nepilnametės vertimą bendrauti su tėvu prieš jos valią. Ieškovo vertinimu, procesinė sankcija taikoma atsakovei dėl jos pareigos vykdyti teismo nutartį ir bendradarbiauti neužtikrinant šios pareigos įgyvendinimo, o ne nepilnametei dėl jos išreikštos nuomonės.

Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai siekia visą atsakomybę dėl nutrūkusio bendravimo perkelti jam. Tėvo ir dukters santykių sunkumai nepašalina atsakovės pareigos aktyviai prisidėti prie galiojančios teismo nutarties vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei skirta 500 Eur vienkartinė bauda už 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tiesiogiai išklausant nepilnametę dukrą. Šį prašymą grindžia būtinybe nustatyti dukters nuomonės savarankiškumą, tiesioginio bendravimo su tėvu atsisakymo priežastis ir galimą artimiausios aplinkos įtaką jos pozicijai.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Taigi, sprendžiant dėl žodinio proceso būtinumo, vertintina, ar byloje esančių duomenų pakanka reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir ar tiesioginis proceso dalyvių ar kitų asmenų išklausymas būtinas tinkamam procesinio klausimo išsprendimui.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta 2026 m. gegužės 28 d. Tarnybos specialistų užfiksuota nepilnametės nuomonė. Iš šios informacijos matyti, kad nepilnametė aiškiai ir nuosekliai išdėstė savo požiūrį į santykius su tėvu, jų atšalimo priežastis ir pageidaujamą bendravimo atkūrimo būdą. Šie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir įvertinti priimant skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo ar galiojančios tvarkos pakeitimo. Šio proceso dalykas yra atsakovės veiksmų ir neveikimo, vykdant jau nustatytą bendravimo tvarką, įvertinimas. Todėl esminę reikšmę turi ne vien nepilnametės išreikšta pozicija, bet ir atsakovės veiksmai, kuriais buvo siekiama užtikrinti galiojančios teismo nutarties vykdymą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametės nuomonė yra tinkamai užfiksuota kompetentingos institucijos, byloje pateikti išsamūs šalių procesiniai dokumentai ir Tarnybos išvada, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti. Todėl apeliantės prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka ir pakartotinai tiesiogiai išklausyti nepilnametę dukrą netenkintinas.

Dėl nepilnametės nuomonės reikšmės ir pareigos vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką

Apeliantė nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nepilnametės dukters nuomonę, nes nepagrįstai abejojo jos savarankiškumu ir nesuteikė pakankamos reikšmės aiškiai išreikštam norui bendravimą su tėvu atkurti palaipsniui.

CK 3.164 straipsnyje ir CPK 380 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama vaiko teisė būti išklausytam sprendžiant su juo susijusius klausimus. Vaiko nuomonės išklausymas yra reikšminga jo teisių užtikrinimo garantija, leidžianti įvertinti individualius vaiko poreikius, amžių, brandą ir požiūrį į nagrinėjamą situaciją. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta kartu su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareiga nekliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 48 punkte, apibendrinant ankstesnę kasacinio teismo praktiką, pažymėta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kasacinis teismas šiame punkte remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktu. Taigi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas apima ir aktyvią kartu su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareigą bendradarbiauti, sudaryti sąlygas bendravimui ir imtis priemonių, reikalingų vaiko bei skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšiui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepilnametės nuomonę išsamiai įvertino. Skundžiamoje nutartyje aptarta 2026 m. gegužės 28 d. Tarnybos specialistų užfiksuota nepilnametės pozicija, jos nurodytas ilgalaikis nebendravimas su tėvu ir pageidavimas santykius atkurti iš pradžių susirašinėjant žinutėmis. Todėl apeliantės argumentas, kad nepilnametės nuomonė apskritai nebuvo išklausyta ar įvertinta, neatitinka byloje esančių duomenų ir skundžiamos nutarties turinio.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šešiolikmetės nepilnametės nuomonė turi ypatingą reikšmę atsižvelgiant į jos amžių ir brandą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su galiojančios teismo nutarties privalomumu ir abiem tėvams tenkančia pareiga užtikrinti dukros teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nepilnametė neatsisako bendravimo su tėvu apskritai, tačiau šiuo metu pageidauja kitokios bendravimo formos, negu nustatyta teismo nutartimi. Tokia aplinkybė yra reikšminga parenkant priemones tėvo ir dukters ryšiui atkurti, tačiau nesuteikia atsakovei teisės vienašališkai pakeisti galiojančios teismo nutarties vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės pareiga vykdyti teismo nutartį nereiškia pareigos vartoti prieš nepilnametę fizinę ar psichologinę prievartą, kaip teigia apeliantė. Priešingai, atsižvelgiant į dukters amžių ir emocinę būklę, atsakovė privalėjo imtis tokių priemonių, kurios būtų orientuotos į laipsnišką pasitikėjimo atkūrimą, dukters parengimą tiesioginiam bendravimui ir realų galiojančios teismo nutarties įgyvendinimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų išnaudojusi visas pagrįstai prieinamas galimybes šalinti bendravimo kliūtis. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė atsisakė pasiūlytos specialistų pagalbos VGC „P“ ir nesutiko bendradarbiauti atvejo vadybos procese, kurio tikslas buvo spręsti šeimoje kilusius sunkumus, įskaitant dukters santykių su tėvu atkūrimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė nepilnametės pageidavimo bendrauti tik žinutėmis kaip pakankamo teismo nutarties nevykdymo pateisinimo. Apeliantės argumentai dėl nepilnametės nuomonės reikšmės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl atsakovės kaltės ir konkrečių veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių jos kaltų veiksmų, kuriais būtų pažeista 2026 m. balandžio 21 d. nutartis. Atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodymų apie aktyvų trukdymą dukros ir tėvo bendravimui, todėl nėra pagrindo skirti jai baudą.

CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė kaltiems asmenims skirti baudą už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi sprendžiant dėl tokios procesinės sankcijos taikymo būtina nustatyti teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymą ir asmens kaltę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 41 punkte išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, turi įvertinti konkrečius tėvo ar motinos veiksmus arba neveikimą, kuriais pasireiškė sprendimo nevykdymas, taip pat sprendimo nevykdymo priežastis. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Minėtos kasacinės nutarties 48 punkte taip pat išaiškinta, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas gali pasireikšti ne tik aktyviais vieno iš tėvų veiksmais, kliudančiais kitam iš tėvų bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios naudojimu priešingai vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekti tikslai nėra realiai įgyvendinami.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka nebuvo įgyvendinta nė vieną kartą. Ieškovas 2026 m. balandžio 30 d., gegužės 15 d., gegužės 29 d. ir birželio 12 d. informavo atsakovę apie ketinimą atvykti pasiimti dukros, tačiau tiesioginiai susitikimai neįvyko. Atsakovė neginčija šios faktinės aplinkybės, tačiau nesutinka su jai priskiriama atsakomybe.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės kaltė nagrinėjamu atveju grindžiama ne tuo, jog ji būtų fiziškai neleidusi dukrai susitikti su tėvu, bet tuo, kad nesiėmė pakankamų aktyvių veiksmų, būtinų teismo nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti ir kliūtims pašalinti. Byloje nustatyta, kad vietoje teismo nustatyto tiesioginio bendravimo atsakovė siūlė bendravimą SMS žinutėmis. Nors tokia bendravimo forma galėjo būti naudojama kaip papildoma priemonė tarpusavio ryšiui atkurti, ji negalėjo pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nenustačius tam teisinio pagrindo. Be to, atsakovė atsisakė pasinaudoti specialistų pasiūlyta pagalba, skirta tėvo ir dukters santykiams atkurti. Ši aplinkybė reikšminga vertinant jos pareigos veikti aktyviai ir bendradarbiauti vykdant teismo nutartį įgyvendinimą. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad 2026 m. balandžio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenustatyta pareiga atsakovei fiziškai perduoti šešiolikmetę dukrą ieškovui. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos nekliudyti bendravimui, bendradarbiauti ir imtis realių priemonių teismo nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti. Ši pareiga kyla iš teisės normų, reglamentuojančių tėvų teises ir pareigas, taip pat iš galiojančios teismo nustatytos bendravimo tvarkos paskirties. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovės nereikalaujama prievarta užtikrinti tiesioginį dukros bendravimą su tėvu. Tačiau ji privalėjo imtis pagrįstų ir veiksmingų priemonių, kad bendravimo kliūtys būtų šalinamos, o teismo nustatyta tvarka galėtų būti įgyvendinama. Byloje nustatytas atsakovės atsisakymas pasinaudoti siūlomomis specialistų pagalbos priemonėmis patvirtina, kad ši pareiga nebuvo tinkamai vykdoma.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės kaltą neveikimą, pasireiškusį nepakankamomis pastangomis įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką ir pašalinti jos vykdymo kliūtis. Todėl apeliantės argumentai, kad nebuvo nustatyta konkrečių jos kaltų veiksmų ar neveikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl galimos motinos įtakos nepilnametės nuomonei ir įrodymų vertinimo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę nepagrįstai grindė prielaidomis apie galimą motinos įtaką dukters nuomonei. Atsakovės vertinimu, nepateikta konkrečių įrodymų, kad ji būtų formavusi neigiamą dukters požiūrį į tėvą, todėl tokios išvados negalėjo būti daromos.

Pagal CPK 176 ir 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismas reikšmingas faktines aplinkybes nustato remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, leidžiančiais pagrįstai spręsti apie atitinkamų aplinkybių egzistavimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimos artimiausios aplinkos įtakos nepilnametės nuomonei nėra vienintelis ir lemiamas pagrindas, kuriuo remiantis buvo konstatuota atsakovės atsakomybė. Skundžiamoje nutartyje taip pat nustatyta, kad laikina bendravimo tvarka nebuvo įgyvendinta nė vieną kartą, atsakovė neįrodė pakankamų pastangų pašalinti bendravimo kliūtis ir atsisakė pasinaudoti specialistų siūlytomis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nebūtina konstatuoti, kad atsakovė aktyviai formavo dukters neigiamą nuomonę apie tėvą. Atsakovės pareigos vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką pažeidimas konstatuotinas įvertinus jos neveikimą ir nepakankamas pastangas įgyvendinti galiojantį teismo procesinį sprendimą. Todėl, net ir nesant pakankamo pagrindo konstatuoti aktyvų motinos poveikį dukters nuomonei, byloje nustatytos kitos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nevykdė jai tenkančios pareigos aktyviai bendradarbiauti siekiant užtikrinti dukros ir tėvo bendravimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atsakomybės yra pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių visuma, todėl apeliantės argumentai dėl galimos motinos įtakos vertinimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl abiejų tėvų bendradarbiavimo pareigos ir Tarnybos išvados vertinimo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atsakomybę dėl nutrūkusio tėvo ir dukters bendravimo priskyrė jai, nors Tarnyba nustatė abiejų tėvų netinkamą bendradarbiavimą. Atsakovės vertinimu, ieškovas pats nepakankamai siekė atkurti dukros pasitikėjimą ir neatsižvelgė į jos išreikštą pageidavimą pradėti nuo susirašinėjimo žinutėmis.

CK 3.170 straipsnyje nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės ir pareigos bendrauti su vaiku bei kartu su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareiga nekliudyti tokiam bendravimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 47 ir 48 punktuose akcentuojama pozityvioji pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir būtinybė imtis realių priemonių šiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nutrūkusio tėvo ir dukters ryšio atkūrimas reikalauja abiejų tėvų aktyvaus bendradarbiavimo. Tai patvirtina ir Tarnybos išvada, kurioje nustatyta, kad abu tėvai nepakankamai bendradarbiavo spręsdami su nepilnamete susijusius klausimus. Tačiau ieškovo elgesys, jo ankstesnis nebendravimas su dukra ir nepakankamos pastangos atkurti jų tarpusavio santykius nepašalina atsakovei tenkančios pareigos vykdyti galiojančią teismo nutartį. Abiem tėvams tenkančios pareigos yra savarankiškos ir turi būti vykdomos nepriklausomai nuo kito iš tėvų elgesio, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne bendras šalių atsakomybės už nutrūkusius šeimos santykius klausimas, o konkrečiai atsakovės pareigos užtikrinti laikinos bendravimo tvarkos vykdymą pažeidimas. Todėl ieškovo veiksmų vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės neveikimo aplinkybių. Tarnybos išvadoje nurodytas abiejų tėvų nepakankamas bendradarbiavimas buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme. Tačiau Tarnyba taip pat pažymėjo, kad atsakovė atsisakė pasiūlytos pagalbos tėvo ir dukters ryšiui atkurti. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė nepasinaudojo jai prieinamomis priemonėmis, kurios galėjo padėti pašalinti bendravimo kliūtis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovės elgesį ir nustatė jos pareigos bendradarbiauti vykdant teismo nutartį pažeidimą. Atskirojo skundo argumentai dėl abiejų tėvų atsakomybės šios išvados nepaneigia.

Dėl atsisakymo pasinaudoti specialistų pagalba reikšmės

Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl atsisakymo pasinaudoti VGC „Pastogė“ siūlyta pagalba ir dalyvauti atvejo vadybos procese. Jos teigimu, nebuvo nustatyta konkreti teisinė pareiga dalyvauti šiose priemonėse, todėl toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip teismo nutarties pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje bauda skirta ne už atsisakymą dalyvauti konkrečioje socialinių paslaugų ar pagalbos priemonėje, bet už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Atsakovės atsisakymas pasinaudoti specialistų pagalba vertintinas ne kaip atskiras sankcionuojamas pažeidimas, bet kaip viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių, leidžiančių įvertinti, kokių pastangų atsakovė ėmėsi siekdama pašalinti bendravimo kliūtis.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės tiesioginis bendravimas su tėvu buvo nutrūkęs, o pati atsakovė šią situaciją grindė dukters emociniais sunkumais ir poreikiu palaipsniui atkurti santykius. Esant tokioms aplinkybėms, specialistų pagalbos pasitelkimas buvo viena iš galimų priemonių, skirtų spręsti šiuos sunkumus ir sudaryti sąlygas teismo nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti. Atsakovė šių priemonių atsisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, spręsdamas, ar atsakovė dėjo pakankamas ir nuoseklias pastangas atkurti tėvo bei dukters ryšį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė reikšmę jos atsisakymui pasinaudoti specialistų pagalba. Ši aplinkybė buvo pagrįstai įvertinta kaip atsakovės pastangų vykdyti teismo nutartį visumos dalis.

Dėl paskirtos 500 Eur baudos proporcingumo

Apeliantė taip pat nesutinka su paskirtos 500 Eur baudos dydžiu. Nurodo, kad bauda jai skiriama pirmą kartą, nebuvo nustatyta aktyvių tyčinių trukdymo veiksmų, o pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo sankciją ir nepagrindė, kodėl pasirinkta būtent tokio dydžio bauda.

CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė skirti baudą kaltiems asmenims už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Taigi sprendžiant dėl procesinės sankcijos dydžio būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, trukmę, kaltės laipsnį, sukeltus padarinius, taip pat į teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024 48 punkte pažymėta, kad papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tai, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikių padarinių – ar dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nyksta arba nesusiformuoja natūralus jų tarpusavio ryšys, taip pat ar sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia tokių padarinių arba suvokia jų atsiradimo galimybę.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei bauda skirta ne už vieną neįvykusį susitikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, priėmimo iki skundžiamos 2026 m. liepos 29 d. nutarties priėmimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Per šį laikotarpį teismo nustatyta tiesioginio bendravimo tvarka nebuvo įgyvendinta nė vieną kartą. Ieškovas nurodė ne vieną konkretų neįvykusio bendravimo atvejį, apie numatomus susitikimus atsakovę informavo iš anksto, tačiau nė vienas tiesioginis tėvo ir dukters susitikimas neįvyko. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytas užsitęsęs teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pažeidimas yra reikšmingas, nes teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tikslas buvo užtikrinti realų nepilnametės ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą bei sudaryti sąlygas palaikyti ir atkurti jų tarpusavio ryšį. Ilgą laiką nevykdant teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nėra pasiekiamas teismo nutartimi siektas tikslas, o nutrūkęs emocinis ryšys nėra atkuriamas.

Nustatant baudos dydį taip pat reikšminga tai, kad atsakovė, žinodama apie galiojančią teismo nutartį ir jos nevykdymo aplinkybes, nepasinaudojo jai pasiūlytomis specialistų pagalbos priemonėmis, kuriomis buvo siekiama sudaryti sąlygas atkurti tėvo ir dukters bendravimą. Todėl pažeidimo trukmė vertintina kartu su atsakovės nepakankamomis pastangomis pašalinti jo priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės nurodytą aplinkybę, kad bauda jai skiriama pirmą kartą. Tačiau pirmą kartą skiriamos procesinės sankcijos dydis turi būti parenkamas įvertinus visas reikšmingas konkretaus pažeidimo aplinkybes. Vien ankstesnių sankcijų nebuvimas nelemia būtinybės skirti minimalią baudą. Nagrinėjamu atveju nustatytas ne trumpalaikis ar atsitiktinis teismo nutarties nevykdymas, o ilgesnį laiką besitęsianti situacija, kai tiesioginis nepilnametės ir tėvo bendravimas apskritai nebuvo įgyvendintas. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant sankcijos dydį ir jos būtinumą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnametei yra šešiolika metų, ji išreiškė norą bendravimą atkurti palaipsniui, o Tarnyba nustatė abiejų tėvų nepakankamą bendradarbiavimą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos imtis realių veiksmų teismo nutarties vykdymui užtikrinti ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl nustatyto ilgalaikio šios pareigos nevykdymo turėtų būti skiriama tik simbolinė sankcija.

Apeliantės nurodyta teismų praktika, kurioje už bendravimo tvarkos nevykdymą buvo skiriamos mažesnės baudos, taip pat nesudaro pagrindo mažinti skundžiama nutartimi paskirtos baudos. Procesinės sankcijos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, trukmę, kaltės laipsnį, sukeltus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl kitose bylose paskirtų baudų dydžiai negali būti vertinami neatsižvelgiant į skirtingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, įvertino ne tik teismo nutarties nevykdymą, bet ir pažeidimo pobūdį, jo trukmę, padarinius nepilnametės teisei palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu bei aplinkybę, kad bauda atsakovei skiriama pirmą kartą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad paskirta 500 Eur vienkartinė bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir sunkumą, neprieštarauja proporcingumo principui ir yra pagrįsta siekiu užtikrinti galiojančios teismo nutarties vykdymą. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl paskirtos baudos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamam procesiniam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nevykdė pareigos aktyviai bendradarbiauti ir imtis veiksmingų priemonių, reikalingų 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytai laikinai bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.