- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1732-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16190-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) išlaikymą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2025 m. sausio mėnesio neteikia jokio išlaikymo savo vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teigimu atsakovas nuo 2025 m. neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas remdamasis bylos ir registrų duomenimis nustatė, kad ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, yra dirbanti. Atsakovas turi vieną Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi, yra mažosios bendrijos narys.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 836 Eur, atskaičius mokesčius. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, konstatavo, jog atsakovas turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo proporcingai tėvų turtinei padėčiai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į teismų praktikos vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri šiuo metu 836 Eur atskaičius mokesčius, nutarė, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nepriteisti laikino išlaikymo iš atsakovo, tuo atveju, jei teismas įvertins kitaip, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl laikino išlaikymo išdėstant ją sekančiai: „Priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atskirojo skundo argumentai:
Nurodo, kad ieškovė ieškiniu nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė apsiribojo tik aplinkybe, teigdama, jog atsakovas neteikia visiškai jokio išlaikymo vaikams, kuri yra visiškai nepagrįsta, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Teigi, kad atsakovas išlaiko vaikus, teikia jiems išlaikymą, rūpinasi jais ir deda pastangas užtikrinti, kad jų materialiniai ir nematerialiniai poreikiai būtų tinkamai tenkinami.
Nurodo, kad atsakovui nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, dėl ko atsakovas negalėjo pateikti duomenų apie savo sunkią materialinę padėtį. Teigia, kad atsakovas neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o atsakovo vardu registruota transporto priemonė, kuri pačios ieškovės teigimu yra 50 Eur vertės. Nurodo, kad atsakovas iš jam priklausančios mažosios bendrijos 2025 metais gavo 3 165 Eur grynojo pelno, kuris yra vienintelės atsakovo pajamos, be to, atsakovas turi 30 000 Eur finansinių įsipareigojimų. Teigia, kad teismo priteista išlaikymo suma yra neproporcingai didelė.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo įvertinti, jog atsakovas perka vaikams drabužius, apmoka pramogas ir kitas jų poreikiams reikalingas išlaidas, taip pat atsakovas reguliariai perduoda ieškovei grynuosius pinigus vaikų išlaikymui (apie 100-150 Eur į mėnesį). Šios aplinkybės ieškovei yra gerai žinomos, kadangi ji, atsakovo teigimu, visas iš jo gautas pinigų sumas fiksuoja savo vedamame sąsiuvinyje, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašo vaikams priteistą išlaikymo sumą po 300 Eur, sumažinti iki po 200 Eur sumos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, sumažinti priteisto išlaikymo sumą iki 200 Eur sumos kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsiliepimo argumentai:
Nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka iš dalies, sutinka, kad priteisto laikino išlaikymo vaikams suma būtų sumažinta iki 200 Eur kiekvienam kas mėnesį. Pažymi, kad prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai ir mažomis sumomis – nuo 2025 m. spalio mėn. iki dabar atsakovas daiktais ir pinigais dukrai suteikė 456 Eur, o sūnui – 530 Eur išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas po 300 Eur laikinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šių lėšų valdytoja paskiriant ieškovę uzufrukto teise. Atsakovas atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) ieškovė nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, perka drabužius, apmoka vaikų pramogas, perduoda lėšų ieškovei; 3) Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo sunkios materialinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi mažos vertės transporto priemonę, o jo gaunamos pajamas iš jam priklausančios bendrijos 2025 m. sudarė 3 165 Eur, o ir be to, atsakovas turi 30 000 Eur finansinių įsipareigojimų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, ieškovė nuo 2024 m. liepos 2 d. vykdo individualią veiklą. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme sustabdytas, remiantis antstolio 2025 m. lapkričio 11 d. raštu nustatyta, jog iš atsakovo vykdomas 25 800,33 Eur skolos išieškojimas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2025 m. gegužės 13 d. vykdomąjį dokumentą ir 4 702,05 Eur skolos išieškojimas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2023 m. spalio 3 d. vykdomąjį dokumentą. Atsakovas nurodo, kad iš jam priklausančios mažosios bendrijos 2025 metais gavo 3 165 Eur grynojo pelno, kuris yra vienintelės atsakovo pajamos.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
Nors atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į jo materialinę padėtį pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovo teigimu jis per 2025 metus gavo 3 165 Eur pajamų, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie 2026 metais gautas pajamas, be to, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie sveikatos būklę byloje neteikė, todėl atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, tuo tenkindamas savo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Ta aplinkybė, jog atsakovas turi įsiskolinimų nepaneigia nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaikymo būtinybės. Pažymėtina ir tai, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties bei galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, laikomi nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovės teigimu šiuo atveju ji sutinka, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui būtų sumažintas iki 200 Eur sumos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, į tai, kad ieškovas atskiruoju skundu sutinka mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovė šiam atskirojo skundo reikalavimui pritaria, apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki po 200 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė su atsakovo atskirojo skundo reikalavimais sutiko iš dalies, tai yra sutiko, jog išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 200 Eur sumos, nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4punktas, 338 straipsnis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskirti ieškovę IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.“