Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ankstesnę bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

KAL1 pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, t.y. KAL1 2025 m. spalio 25 d., apie 01 val., Klaipėdos m., viešoje vietoje, prie UAB "Linksmis" priklausančio naktinio klubo "Krantas", esančio adresu Naujoji Uosto g. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus konfliktui, matant aplinkiniams, kumščiu vieną kartą smogė ant laiptų stovėjusiam NKA2 į veidą, dėl ko šis persivėręs per laiptų turėklą nukrito ant žemės. Po ko, pribėgęs prie NKA2 smūgiavo kumščiais jam į veidą ir galvą, o pastarajam mėginant bėgti, pasivijo jį ir dar sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į veido bei galvos sritis, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide ir nosies kaulų lūžimą, sukėlusį NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, prie Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos pasivijęs NKA1 bandžiusią ginti NKA2 , smogė vieną kartą kumščiu jai į kairį skruostą, dėl ko ji griuvo ant grindinio atsitrenkdama dešine galvos puse ir jai gulint, suėmęs už plaukų ją tąsė, o NKA1 ištrūkus ir atsistojus, kumščiu smogė jai į pakaušį ir į dešinę galvos pusę ir, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus galvos kaktinės srities dešinėje, veido dešinėje skruostinėje srityje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinėje ir kairėje plaštakose, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu KAL1 įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė NKA2 sveikatą.

2. Teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteiminio tyrimo metu kaltinamasis KAL1 kaltu dėl jam inkriminuojų dviejų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Viešosios tvarkos pažeidimas bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata

3. Kaltinamasis KAL1 teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2025-10-24, apie 23:00 val., atėjo į naktinį klubą "Krantas". Būdamas bare vartojo daug alkoholinių gėrimų (degtinę). Į klubą atėjo vienas. Dėl ko ir kada įvyko konfliktas, neprisimena dėl girtumo. Asmenų, su kuriais konfliktavo nepažįsta, matė pirmą kartą. Prisimena, kad lauke, prie klubo, konfliktavo su vyru, kaip dabar žino - NKA2 ir, kad pastarajam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė smūgių, neprisimena. Atsimena, kad vijosi vyriškį ir jį bėgantį mušė, bet šis pasibėgo. Jis konfliktavo ir su šalia buvusia moterimi, kurią sumušė. Moterį sumušė, nes, jo manymu, pastaroji bandė nustraukti konfliktą, vadino jį necenzūriniais žodžiais, kokiais, neprisimena. Prisimena, kad tą moterį pastūmė, sudavė jai smūgius ranka. Konflikto metu prie klubo buvo daugiau žmonių, tačiau jų nepažįsta. Žmonės stebėjo konfliktą, bet nebandė jo nutraukti. Pripažįsta kaltinime nurodytų smūgių kiekį nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 . Šiuo metu nedirba. Dėl girtumo įvykio aplinkybes prisimena miglotai. Labai nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl to, kas įvyko. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti pripažįsta iš dalies. Pasižada atlyginti NKA1 1000 Eur neturtinę žalą, o NKA2 2000 Eur žalą. Šių metų liepos mėnesį jis sumokėjo NKA2 500 Eur, tik negali pateikti pavedimo kopijos. Turi ir teismui pateiks susirašinėjimo su nukentėjusiuoju duomenis, iš kurių matyti, kad sumokėjo NKA2 500 Eur žalai atlyginti. Kalbėjo su NKA2 ir jo atsiprašė. Su NKA1 nebuvo susisiekęs. Pasižada daugiau nebenusikalsti. Prašo išdėstyti civilinių ieškinių mokėjimą 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kad KAL1 savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusųjų ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė NKA1 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025-10-24, apie 23:50 val., kartu su draugu NKA2 atėjo į naktinį klubą Naujojo Uosto gatvėje, Klaipėdos mieste. Atėjo iš kito klubo, jau buvo išgėrę alkoholio, tačiau girti nebuvo. Šiame klube su niekuo nekonfliktavo ir nebendravo, laiką leido dviese. Asmens, kuris vėliau juos užpuolė, klube nematė. Pabuvę apie pusvalandį, su NKA2 išėjo į lauką parūkyti. Lauke buvo daug rūkančių ir jie prie jų prisijungė. Visi sustoję ant laiptų bendravo, juokavo, visi buvo gerai nusiteikę ir draugiški. Staiga iš klubo išėjo vienas vaikinas, kaip dabar žino - KAL1 , kuris žengė tiesiai prie NKA2 ir, nieko nesakęs, smogė kumščiu vieną kartą jam į veidą. Nuo smūgio NKA2 persivertė per laiptų turėklą ir nukrito ant žemės. KAL1 nieko nesakęs nubėgo žemyn laiptais prie NKA2, kuris spėjo atsistoti. Tik priėjęs KAL1, vėl kumščiais smūgiavo NKA2 į veidą ir galvą, tačiau kiek pataikė nežino, nes NKA2 gynėsi. Smūgių buvo daug. Vaikiną buvo užvaldžiusi pykčio ir agresijos banga, jo negalima buvo atplėšti nuo NKA2, muštynes mėgino nutraukti prie klubo rūkę vaikinai, mergina ir ji, tačiau niekam nepavyko, tas vaikinas neatstojo nuo NKA2 ir mėginantiems išskirti, taip pat smūgiavo. NKA2 mėgino bėgti, bet tas vaikinas jį vijosi ir, pasivijęs, vėl sudavė smūgius. Kai abu vyriškiai atsitraukė kiek toliau nuo klubo, niekas daugiau nemėgino jų išskirti, ar kaip nors padėti NKA2 apsiginti nuo neadekvataus vaikino. Vaikinas nieko nesakė, nereikalavo, tik keikėsi ir mušė NKA2. Kai ji paskambino pagalbos numeriu ir kalbėjo su centro darbuotoja, tuo momentu NKA2 nubėgo toliau nuo vaikino. Vaikinas galimai supratęs, kad NKA2 nepasivys, ėmė eiti link jos, eidamas pasakė - tas bailys pabėgo, dabar kentėsi tu. Supratusi, kad KAL1 ruošiasi ją sumušti, ėmė bėgtis nuo jo. Tuo metu dar buvo ryšyje su pagalbos centro darbuotoja ir perdavė operatorei, kas vyksta. Ji bėgo link Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. Dar nepribėgus sankryžos, KAL1, pasivijęs ją, smogė kumščiu vieną kartą į kairį apatinį žandikaulį, dėl ko ji griuvo ant grindinio ir nusibrozdino dešinį skruostą bei dešinę kaktos pusę. Jai, gulinčiai ant grindinio, KAL1 sugriebė iš nugaros pusės viena ranka už plaukų ir, tąsė jos galvą į šonus. Negali pasakyti, ar jis pats paleido jos plaukus, ar ji jėga ištrūko ir atsistojo. Jai atsistojus, KAL1 dar vieną kartą smogė kumščiu jai į pakaušį, ji susiėmė rankomis už galvos, rankų dilbiais dengėsi veidą ir susigūžė, po ko vaikinas dar vieną kartą kumščiu smogė į dešinę galvos pusę ir ji ėmė nuo jo bėgti į gatvę, į minėtą sankryžą, link šviesos, kur galima sutikti praeivių. KAL1 jai suduodamas smūgius nieko nesakė, jis iš vis nieko nekalbėjo, tik tą vieną frazę pasakė, kad dabar ji kentės. Mušdamas NKA2 vaikinas taip pat nieko nesakė. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. KAL1 nepasišalino ir buvo sulaikytas pareigūnų. Atvykus pareigūnams, atėjo NKA2. Nei ji, nei NKA2 nežino, kodėl tas vaikinas užpuolė juos. NKA2 2025-10-26 kreipėsi į medikus, jam nustatytas nosies ir skruostikaulio lūžiai (tom. 1, b.l. 41-42). NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai, ilgą laiką dėl padarytų sužalojimų ji negalėjo rodytis viešumoje, dirbti tiesioginio darbo. Dėl patirtų sumušimų ji kentė fizinį skausmą, jautė stresą, išgyveno dvasiškai, jautė išgastį ir baimę, patyrė kitus nepatogumus (1 tom., b. l. 79, 80-84).

4.1. Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus NKA1 jos dešinės pusės skruostas buvo paraudęs, nubrozdintas ir išteptas purvu, nubrozdintas ir purvinas dešinysis antakis bei vieta virš dešinio antakio, nubrozdinimai taip pat fiksuoti nosies dešinėje pusėje ir smakre (1 tom., b.l. 65-72).

4.2. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad NKA1 padaryti odos nubrozdinimai galvos kaktinės srities dešinėje, veido dešinėje skruostinėje srityje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinėje ir kairėje plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tom., b.l. 76).

4.3. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuotas 2025-10-25, 01:18 val. NKA1 skambutis. Operatorei atsiliepus NKA1 nurodo, kad mušasi du vyrai. Muštynės vyksta Klaipėdos m., Naujojo uosto gatvėje, ties sankryža į uosto teritoriją. Nurodo, kad vienas vaikinas persekioja kitą, dabar vidurį gatvės pasiguldęs muša. Į klausimą, ar yra sužeistų žmonių, atsako, kad taip, jie dabar abu kraujuoja. Operatorei sujungus su policija NKA1 pareigūnui nurodo, kad tas vaikinas, kuris mušė, jau šalinasi, eina link Klaipėdos viešbučio, yra apsivilkęs juodu džemperiu su kapišonu ir balta liemene, šviesūs džinsai. Netrukus NKA1 nurodo, kad vaikinas dabar persekioja ją. Fone girdisi vyriškas balsas. NKA1 nurodo, kad dabar yra prie buvusio pirmo komisariato, Jūros gatvėje. Sako, kad ji bėga aplink komisariato pastatą, o tas vaikinas ją vejasi ir nori ją sumušti. NKA1 pradeda verkti, du kartus suklykia, sakydama, kad bijo, gelbėkit. Pareigūnas nurodo NKA1, kad jau mato ją, girdisi NKA1 šaukimas, smūgių ar grumtynių garsai, vaikino balsas, kuris piktai kažką sušunka (1 tom., b.l. 187-188).

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA2 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025-10-25, apie 00:30 val., kartu su drauge NKA1 atėjo į naktinį klubą "Krantas", esantį Naujojo Uosto gatvėje, Klaipėdoje. Klube bendravo tik su NKA1, laiką leido dviese, su niekuo jokio konflikto nebuvo. Asmens, vėliau juos užpuolusio, klube nematė. Pabuvę klube apie pusvalandį, abu išėjo į lauką parūkyti. Lauke buvo daug rūkančių, vieni stovėjo ant laiptų, kiti prie laiptų, jis su NKA1 stovėjo ant laiptų. Jis buvo nugara atsirėmęs į laiptų turėklą, o NKA1 stovėjo prieš jį. Visi bendrai kalbėjo, juokavo, visi buvo gerai nusiteikę ir draugiški. Kažkoks nepažįstamas vaikinas pasakė kažkokią juokingą situaciją, dėl ko visi juokėsi ir tuo momentu iš klubo išėjo vaikinas, kaip dabar žino - KAL1 , kuris juos užpuolė. Pastarasis taip pat atrodė gerai nusiteikęs, paklausė, dėl ko visi juokiasi. Jis norėjo KAL1 perpasakoti tą situaciją, iš kurios juokėsi, tačiau pasakius 3-4 žodžius, šis žengė link jo, atsistojo prie pat jo dešinio peties, petys į petį ir, tuo momentu apsisukdamas, visu kūnu aplink savo ašį, smogė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko jis persivertęs per laiptų turėklą nukrito ant žemės. KAL1, nieko nesakydamas, atbėgo prie jo gulinčio, bet jis spėjo atsistoti. Pribėgęs KAL1 ėmė jam smūgiuoti, jis gindamasis smūgiavo atgal. Jie susikibo, nugriuvo ant žemės, po to atsistojo, jis vaikinui eilę kartų sakė, atstoti nuo jo, klausė ko jis iš jo nori, bet šis nieko nesakydamas, paklaikusiomis akimis vis puolė ir puolė jį, tiesiog nepaleido jo. Jam atrodė, kad tas vaikinas išprotėjo ir negali savo veiksmų užbaigti ir, niekada neužbaigs. Juos mėgino kažkas išskirti. Matė, kad tarp jų vis terpėsi klykdama NKA1, prašė vaikino liautis mušti, prašė kitų pagalbos, tačiau į jos prašymus niekas nereagavo. Matydamas, kad neturi kitos išeities, jis ėmė bėgti, bet tas vaikinas jį vijosi ir pribėgdamas vis sudavinėjo smūgius jam į veidą ir į galvą. Kumščiais į veidą sudavė ne mažiau septynis smūgius, tąsė ir draskė rūbus. Tas vaikinas nesakė nei vieno žodžio, nieko nereikalavo, tik mušė jį. NKA1 ėmė šaukti jam bėgti, o pati kažkaip vaikiną sulaikė, kaip nematė, nes bėgo link Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. Girdėjo stipriai klykiančią NKA1 ir bėgo atgal, tačiau tuo momentu atvyko policijos pareigūnai. Jis nematė, kaip vaikinas NKA1 sudavė smūgius, tik vėliau pamatė sumuštą jos veidą. Pamatęs pareigūnus, jis atsisėdo ant suoliuko autobusų stotelėje, jautėsi pavargęs, uždusęs, negalėjo normaliai atsikvėpti, jam sėdint atėjo NKA1 su policijos pareigūnais. Pareigūnai siūlė iškviesti medikus, bet jis atsisakė. Skaudėjo visas kūnas, bet nesijautė stipriai sužalotas. Kitą visą dieną jis miegojo, buvo bloga, pykino, didėjo galvos skausmas, todėl 2025-10-26, apie 11 val. kreipėsi į medikus. Klaipėdos universiteto ligoninėje jam buvo nustatyti nosies ir skruostikaulio lūžiai. Užpuolimo metu buvo suplėšyta jo striukė ir džinsinės kelnės, kurie naudojimui netinkami. Juos su NKA1 užpuolusio vaikino rankose jokių daiktų ar įrankių nematė, jis juto, kad smūgius vaikinas sudavė kumščiais, smūgių sudavė labai daug, kiek nežino, tačiau ne mažiau septynis smūgius sudavė į veidą, smūgiai buvo stiprūs ir taiklūs (1 tom., b.l. 90-91). Papildomai nukentėjusysis NKA2 paaiškino, kad užpuolimo metu suplėšytas džinsines kelnes išmetė, nes jos buvo šlapios, viena klešnė buvo visiškai nuplėšta, o suplėšytą striukę pateikia prie tyrimo. Džinsinių kelnių vertė 100 Eur, striukės 150 Eur, tačiau dėl sugadintų daiktų civilinio ieškinio nereiškia, ieškinį reiškia dėl padarytos moralinės žalos (1 tom., b.l. 94). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA2 reiškia 2500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, stresas bei dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai (1 tom., b. l. 128, 129-133).

5.1. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam NKA2 padarytos poodinės kraujosruvos veide ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Dėl kaulų lūžimų NKA2 sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tom., b.l. 123).

5.2. Savanorišku daiktų pateikimo protokolu NKA2 tyrimui pateikė užpuolimo metu suplėšytą striukę, kuri po apžiūros saugojimui perduota į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlį (1 tom., b.l. 135-137, 138-144).

5.3. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuotas 2025-10-25, 01:18 val. NKA1 skambutis. Operatorei atsiliepus NKA1 nurodo, kad mušasi du vyrai, muštynės vyksta Klaipėdos m., Naujojo uosto gatvėje, ties sankryža į uosto teritoriją. Nurodo, kad vienas vaikinas persekioja kitą, dabar vidurį gatvės pasiguldęs muša. Į klausimą, ar yra sužeistų žmonių, atsako, kad taip, jie dabar abu kraujuoja. Operatorei sujungus su policija, NKA1 pareigūnui nurodo, kad tas vaikinas, kuris mušė, jau šalinasi, eina link Klaipėdos viešbučio. Vaikinas yra apsivilkęs juodu džemperiu su kapišonu ir balta liemene, šviesūs džinsai, nurodo, kad mato jį ir seka jam iš paskos. Netrukus NKA1 nurodo, kad jis dabar persekioja ją per važiuojamąją dalį. Fone girdisi vyriškas balsas. NKA1 nurodo, kad dabar yra prie buvusio pirmo komisariato, Jūros gatvėje, sako, kad ji bėga aplink komisariatą, o tas vaikinas ją vejasi, nori sumušti. NKA1 pradeda verkti, du kartus suklykia, sušunka - aš bijau, gelbėkit. Pareigūnas nurodo NKA1, kad jau mato ją. Girdisi NKA1 šaukimas, smūgių ar grumtynių garsai, vaikino balsas, kuris piktai kažką sušunka (1 tom., b.l. 187-188).

5.4. Policijos pareigūnų vaizdo registratoriuose (,,body" kamerose) bei tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus darytuose vaizdo įrašuose įvykio vietoje ir jų apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2025-10-25, 01.20 val., pareigūnai, važiuoja link Naujoji Uosto- Naujojo Sodo gatvių sankryžos ir mato, kaip NKA1 pro viešojo transporto stotelės "Naujoji uosto" šoną bėga į gatvę, o ją vejasi įtariamasis KAL1 , kuris kelio važiuojamoje dalyje sugriebęs NKA1 už rūbų sulaiko ir smogia vieną kartą ranka į galvą. Tuo metu, link jų bėga policijos pareigūnas ir tada, KAL1 nubėga link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Naujoji Uosto g. 3, Klaipėdoje. Įvykio vietoje nukentėjusiųjų NKA1 ir NKA2 veiduose matosi akivaizdūs sužalojimai (1 tom., b.l. 192-193, 195-196).

6. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-10-25, apie 01.19 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojui pranešus, jog Naujoji Uosto g. 3, Klaipėdoje mušasi du vyrai ir apie 01.30 val., vykstant link nurodyto adreso, Naujojo Sodo-Naujoji Uosto gatvių sankryžoje pastebėta, kaip vyras vejasi moterį. Pasivijęs, vyras sugriebia moterį už rūbų ir ranka suduoda smūgį jai į veido sritį. Vyras, pamatęs policiją, ima bėgti, sušukus sustoti, vyras nereagavo ir bėgo toliau link Naujoji Uosto g. 3, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje jis buvo sulaikytas. Panaudotos specialiosios priemonės-ašarinės dujos ir antrankiai. Nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) . KAL1 veidas buvo kruvinas, matėsi kraujuojanti žaizda dešinės pusės antakio srityje. NKA2 veide taip pat matėsi sužalojimai. Aiškinantis įvykio aplinkybes NKA1 ir NKA2 nurodė, kad jiems rūkant lauke, prie klubo nepažįstamas KAL1 įsiterpė į pokalbį ir ėmė muštis. KAL1 dėl girtumo negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, tačiau teigė, kad klube jį užpuolė moterys. KAL1 nustatytas 2,10 promilių girtumas. NKA1 nustatytas 1.08 promilių girtumas, o NKA2 nustatytas 0,66 promilių girtumas (1 tom., b.l. 173-174).

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados

7. BK 138 str. 1 d. (nesunkus asmens sveikatos sutrikdymas) nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

7.1. Vertinant žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, kurį sudaro tokie elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Tik šių elementų visuma leidžia pripažinti pavojingą veiką nusikalstama. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos sudėties dalyku laikomi konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant padaroma žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Tačiau nusikaltimo dalyko ir objekto negalima tapatinti, nes dalykas – materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje. Padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika nukreipiama į žmogų, jo kūną, sukeliant padarinius ne daiktui, o asmeniui, kuris baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje vadinamas nukentėjusiuoju. Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Nesunkus sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės būtinieji požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) negatyvūs padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Veika, kaip objektyvusis nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymis, kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai ir apima dvi išorines žmogaus elgesio pasireiškimo formas: aktyviąją ir pasyviąją. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, tačiau dažniausiai ši veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, nes smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet ir tikslas. Priežastinis ryšys baudžiamosios teisės doktrinoje apibūdinamas kaip toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (priežastis) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę). Pažymėtina, kad priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių ryšys laikomas objektyviuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtina nustatyti, kad tarp jo veikos ir nukentėjusiajam sukeltų aukščiau darbe aptartų padarinių yra tiesioginis ir dėsningas priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys yra laikomas būtinuoju nusikalstamos veikos požymiu. Kiti nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviosios pusės požymiai – padarymo būdas, panaudoti įrankiai ir priemonės nėra būtini nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes neįtvirtinti BK 138 str. dispozicijoje ir laikomi fakultatyviaisiais požymiais, neturinčiais reikšmės kvalifikavimui, tačiau į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiesiogine tyčia, kai asmuo suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir norėjo taip elgtis ir tai padarė iš chuliganiškų paskatų.

8. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8.1. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.).

9. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 d. 8 p. ir 284 str. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, t.y. KAL1 2025 m. spalio 25 d., apie 01 val., Klaipėdos m., viešoje vietoje, prie UAB "Linksmis" priklausančio naktinio klubo "Krantas", esančio adresu Naujoji Uosto g. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus konfliktui, matant aplinkiniams, kumščiu vieną kartą smogė ant laiptų stovėjusiam NKA2 į veidą, dėl ko šis persivėręs per laiptų turėklą nukrito ant žemės. Po ko, pribėgęs prie NKA2 smūgiavo kumščiais jam į veidą ir galvą, o pastarajam mėginant bėgti, pasivijo jį ir dar sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į veido bei galvos sritis, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide ir nosies kaulų lūžimą, sukėlusį NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, prie Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos pasivijęs NKA1 bandžiusią ginti NKA2 , smogė vieną kartą kumščiu jai į kairį skruostą, dėl ko ji griuvo ant grindinio atsitrenkdama dešine galvos puse ir jai gulint, suėmęs už plaukų ją tąsė, o NKA1 ištrūkus ir atsistojus, kumščiu smogė jai į pakaušį ir į dešinę galvos pusę ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus galvos kaktinės srities dešinėje, veido dešinėje skruostinėje srityje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinėje ir kairėje plaštakose, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu KAL1 įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė NKA2 sveikatą.

9.1. Teismo vertinimu, šio kaltinimo objektyvioji pusė yra visiškai įrodytas ir pagrįstas ta pačia jau aptartų įrodymų visuma – KAL1 visišku prisipažinimas kaltu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvadomis. Svarbią įrodomąją reikšmę turi vaizdo įrašai, todėl kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 d. 8 p. ir 284 str. yra teisinga.

Dėl civilinių ieškinių

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

10.1. Valstybinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,62 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam NKA2 suteiktas sveikatos priežiūros paslaugų (1 tom., b. l. 151-154). 2026-01-13 raštu Valstybinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, kadangi KAL1 žalą atlygino (1 tom., b. l. 155), todėl šioje dalyje ieškinio klausimas paliekamas nenagrinėtas.

11. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė NKA1 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai, ilgą laiką dėl padarytų sužalojimų ji negalėjo rodytis viešumoje, dirbti tiesioginio darbo. Dėl patirtų sumušimų ji kentė fizinį skausmą, jautė stresą, išgyveno dvasiškai, jautė išgastį ir baimę, patyrė kitus nepatogumus (1 tom., b. l. 79, 80-84).

11.1. Neturtinė žala. Dėl kaltinamojo KAL1 smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie fiksuoti specialisto išvadoje. Dėl patirto fizinio smurto NKA1 jautė skausmą, pažeminimą, kitus nepatogumus. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Kaltinamasis KAL1 pripažino 1000 Eur civilinį ieškinį.

11.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio NKA1 nustatyto pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji NKA1 buvo užpulta kaltinamojo. Įvykio metu NKA1 buvo sumušta. Jai padaryti odos nubrozdinimai galvos kaktinės srities dešinėje, veido dešinėje skruostinėje srityje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinėje ir kairėje plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. KAL1 pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

11.3. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

11.4. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo NKA1 kentė skausmą, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžiu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

11.5. Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas iš dalies tenkina nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš kaltinamojo KAL1 1000 (vieno tūkstančio) Eur sumą.

12. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA2 pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 2500 Eur sumoje. neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, stresas bei dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai (1 tom., b. l. 128, 129-133).

12.1. Neturtinė žala. Dėl kaltinamojo KAL1 smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie fiksuoti specialisto išvadoje. Dėl patirto fizinio smurto NKA2 jautė skausmą, pažeminimą, kitus nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Kaltinamasis KAL1 pripažįsta NKA2 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

12.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio NKA2 nustatyto pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis NKA2 buvo užpultas kaltinamojo. Įvykio metu NKA2 buvo sumuštas, jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam padarytos poodinės kraujosruvos veide ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. KAL1 pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

12.3. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

12.4. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo NKA2 kentė skausmą, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

12.5. Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas iš dalies tenkina nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš kaltinamojo KAL1 2000 (dviejų tūkstančių) Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis KAL1 teigė, kad 2026 metų liepos mėnesį sumokėjo nukentėjusiajam NKA2 500 Eur. Pasižadėjo teismui pateikti tai įrodančius rašytinius įrodymus. Iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos kaltinamasis teismui pažadėtų rašytinių įrodymų nepateikė, todėl, teismas nevertina, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam dalį, t.y. 500 Eur neturtinės žalos ir, priteisia iš kaltinamojo 2000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

12.6. Teismas vertina, kad kaltinamojo KAL1 finansinė padėtis bloga, todėl, įvertinus kaltinamojo galimybę sumokėti 3000 Eur priteistą neturtinę žalą, minėtos piniginės sumos mokėjimas išdėstomas per 10 mėnesių.

Proceso išlaidų nėra.

13. NKA2 tyrimui pateikta suplėšyta striukė, perduota saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlį (1 tom., b. l. 143-144, 145). Nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtus daiktinius įrodymus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

13.1. CD laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti prie bylos (1 tomas).

14. 2025-10-25 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tom., b.l. 91-98). Paskirtą kardomąją priemonę palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės skyrimas

15. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

15.1. Kaltinamojo KAL1 kaltę lengvinančia aplinkybe teismas laiko prisipažinimą kaltu bei tai, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą šalims (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoširdus ir teismui bei proceso šalims papasakojo visas abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir dėl jų gailėjosi. Pripažino visus civilinius ieškinius ir įsipareigojo juos atlyginti. Teismas kaltinamojo sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

15.2. Teisiamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, padarė du (2) nesunkius tyčinius nusikaltimus, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi nusikaltęs, anksčiau nebaustas administracine tvarka, pripažino civilinius ieškinius ir įsipareigojo juos atlyginti. Teismas vertina, jog, siekiant KAL1 sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą paskiriant laisvės atėmimo bausmę, kuri bus artima sankcijos minimumui, jas subendrinant, jos vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus. KAL1 savo poelgį vertina kritiškai, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, dėl ko yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas neskirdamas kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vertas teismo pasitikėjimo būti probuojamas. Be to, dirbdamas kaltinamasis turės pajamų, iš kurių atlygins civilinius ieškinius civiliniams ieškovams. Teismas mano, kad paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks KAL1 ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Kaltinamasis sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintų įrodymų tyrimą, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtą kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Išspręstinas daiktinių įrodymų, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 54, 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , kaltu pagal BK 284 str. ir paskirti jam šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti KAL1 , subendrintą vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , paskirti galutinę vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti, o darbo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymosi įstaigoje bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Nuosprendį paskelbus, KAL1 paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš KAL1 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 naudai priteisti 1000 (vieno tūkstančių) Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

1000 (vieno tūkstančių) Eur NKA1 civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti kaltinamasis KAL1 turi sumokėti per 10 mėnesių (dėšimt)) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur.

Iš KAL1 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA2 naudai priteisti (dviejų tūkstančių) Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

2000 (dviejų tūkstančių) Eur NKA2 civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti kaltinamasis KAL1 turi sumokėti per 10 mėnesių (dėšimt)) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 200 Eur.

Proceso išlaidų nėra.

NKA2 tyrimui pateikta suplėšyta striukė, perduota saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, sunaikinimą pavedant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

CD laikmena su vaizdo įrašais pateikta voke su bylos medžiaga, paliktina saugoti prie bylos (1 tomas).

Nuosprendį per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.