Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė, AB SEB bankas.

n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Ginčo esmė Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, skundo rezoliucinėje dalyje išdėstė reikalavimus ir prašymus. Taip pat kartu su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų pareiškėjas pateikė pareiškimą (pranešimą) dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo. 2026 m. gegužės 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t at u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti skundą dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017, 21 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. gegužės 15 d. skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Pareiškėjas kartu su skundu, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nepateikė skundo, kurį pareiškėjas buvo visų pirma padavęs antstoliui ir kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog tiek iš teismui pateikto skundo dėl antstolės veiksmų, tiek iš atskirojo skundo turinio apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti apelianto skundžiamo antstolės procesinio dokumento turinio. Būtent antstolio priimti patvarkymai, kuriais sukuriama, panaikinama ar modifikuojama kokia nors pareiškėjo teisė, gali būti skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo objektu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjo teismui pateiktame procesiniame dokumente nėra apibrėžtas nei ginčo objektas, nei skundžiami konkretūs vykdymo veiksmai, nei jų atlikimo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju pareiškėjas įvykdė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantui netinkamai naudojantis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo apribota apelianto konstitucinė teisė ginti savo pažeistas teises teisme. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo nutartys pareiškėjui neužkerta kelio CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikti skundą, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Tačiau siekdamas ginti galbūt pažeistas savo teises pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis turi naudotis tinkamai, jomis nepiktnaudžiauti, tai yra, nesutikdamas su konkrečiu antstolės priimtu patvarkymu, per CPK 512 nustatytą terminą pateikti skundą tiesiogiai antstolei (CPK 510 straipsnis).

Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismai taip pat ne kartą paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, nes jis į teismą kreipėsi nepasinaudojęs CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat teismai ne kartą pareiškėjui rekomendavo ir išaiškino galimybę kreiptis dėl teisinės pagalbos, įskaitant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nepaisant to, pareiškėjas, nenurodydamas visiškai jokių priežasčių, sutrukdžiusių jam įstatymo nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kreiptis dėl advokato, nagrinėjamu atveju ir toliau nesilaiko jam ne kartą išaiškintos tvarkos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pats turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad savo teisę kreiptis į teismą dėl galimo savo teisių ir laisvių pažeidimo įgyvendina ne įstatyme nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pati savaime negali būti traktuojama kaip sudaranti prielaidas paneigti ar pernelyg suvaržyti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, teisę į teisingą procesą ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Kadangi pareiškėjas nesilaiko CPK nustatytos skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos, jis turi prisiimti kilusias pasekmes - jo pareiškimas negali būti priimtas nagrinėti.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes dėl apribotos jo galimybės disponuoti savo asmeninėmis lėšomis, būtinybės užtikrinti lėšas kasdieniams poreikiams ir oriam pragyvenimui. Šie skundo argumentai nepaneigia pirmiau nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos. Todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl minėtų argumentų, nes jie nagrinėtini ir dėl jų iš esmės turi būti pasisakyta tik skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, antstolės vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais, tačiau aiškiai nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pats skundas surašytas nesilaikant procesinių reikalavimų – jame trūksta teisinių argumentų ir aiškios struktūros, faktų, motyvų, todėl neaišku, kodėl pareiškėjo nuomone skundžiama nutartis yra neteisėta (CPK 306 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal civilinėje teisėje galiojančius rungimosi, dispozytivumo principus, teismas pats nerenka įrodymų ir negali sugalvoti teisinių argumentų ar motyvų už skundą teikiantį asmenį.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir prašymų

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT117-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su morale, neatitinka faktinės tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra (CPK 3 straipsnio 3 dalis), o kiti apelianto prašymai nėra susiję su apeliacijos objektu, kurį sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl dėl šių prašymų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nesprendžia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl antstolės veiksmų iš esmės nebuvo nagrinėjamas, tai yra šiuo atveju sprendžiamas tik procedūrinis klausimas – dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo, todėl, atsižvelgiant į apeliacijos ribas, apelianto prašymas dėl vykdomosios bylos išreikalavimo laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėja asmens skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, antstolis, netenkindamas ar iš dalies netenkindamas asmens skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Apelianto skunde reiškiami kiti prašymai šiuo atveju nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o pareiškėjui ją apskundus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjo ginčas su antstoliu apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Apeliantas plačiai dėsto argumentus, pamąstymus, įžeidžiančius teiginius, citatas, pateikia įvairias sąvokas ir išvadas įvairiais klausimais, tačiau jie nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisakytina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti ir šiuo atveju pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Dėl bylos procesinės baigties Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.