Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. Č., K. Č., A. A., A. A., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo turinį, daro išvadą, jog žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių byloje esančių rašytinių įrodymų ir jo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nepakaktų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tai sudarytų pagrindą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Antra, apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes, argumentus, be nurodytų atskirajame skunde, būtų reikalinga papildomai vertinti žodinio proceso tvarka, taip pat neįvardijo konkrečių įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai įvertinti civilinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, darytina išvada, jog apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumo ir būtinumo, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2026 m. gegužės 27 d. gautas analogiškas ankstesniam pareiškėjo skundas dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CBP-5790), jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2YT-11254-1184/2026 ir skundžiama 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Pateiktu skundu pareiškėjas savo turiniu iš esmės kėlė tokius pačius reikalavimus, kokius buvo pareiškęs ir civilinėje byloje Nr. 2YT-9977-1184/2026, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 15 punktas).

Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.). Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikšto Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-9977-1184/2026, ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-11254-1184/2026 turinį, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog civilinėje byloje 2YT-9977-1184/2026 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai (prašymai) ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra tapatūs PRS1 pareikštiems reikalavimams dėl antstolio veiksmų ir prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje Nr. 2YT-11254-1184/2026. Abejose nurodytose civilinėse bylose ginčas kildinamas tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Abejose civilinėse bylose pareiškėjas nesutinka iš esmės su to paties antstolio atliekamais veiksmais, jo vykdomu išieškojimu. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9977-1184/2026 pareiškėjo skundą nutarta palikti nenagrinėtą, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo skundžiamos nutarties priėmimo metu 2026 m. gegužės 28 d. jau buvo įsiteisėjusi), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Svarbu pabrėžti, nors skundžiamos nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11254-1184/2026 priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9977-1184/2026 nebuvo įsiteisėjusi (buvo įsiteisėjusi 2026 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymo priimti ieškinį (skundą) teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas procesinis dokumentas yra tapatus pareikštam procesiniam dokumentui jau iškeltoje byloje, bet ir tuos atvejus, kai naujas procesinis dokumentas teisme pareiškiamas tuo metu, kai teisme sprendžiamas tapataus bylos iškėlimą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas ir nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-9977-1184/2026 pareiškėjas yra apskundęs 2026 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria jo skundas paliktas nenagrinėtas, tačiau byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta.

Skundžiamoje nutartyje nustatytos ir išdėstytos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto argumentą, jog nutartyje pirmosios instancijos teismas tik nurodė suinteresuotus asmenis ir skundą atsisakė priimti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo (kartu su pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones) klausimą, nustatė reikšmingas aplinkybes, sudariusias pagrįstą pagrindą apelianto skundą dėl antstolio veiksmų atsisakyti priimti. Skundžiamojoje nutartyje nurodytas aiškus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų atsisakymo pagrindas ir jį pagrindžiantys motyvai.

Apeliantas taip pat teigia, kad iki civilinės bylos nagrinėjimo jam nebuvo pateikta susipažinti su byla, nepranešta nei apie jos nagrinėjimo vietą, nei laiką. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi buvo išspręstas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas – jį nutarta atsisakyti priimti; byla nebuvo nagrinėta iš esmės. Esant tokiam procesiniam sprendimui, nei civilinės bylos nagrinėjimo data, nei vieta, nei laikas nebuvo paskirti, todėl objektyviai pareiškėjas su tuo negalėjo būti supažindintas ir jam apie tai negalėjo būti pranešta. Pažymėtina, jog tik priėmus šalies pateiktą bylą inicijuojantį dokumentą (šiuo atveju – skundą dėl antstolio veiksmų), galimi tolimesni veiksmai – išsiunčiami pranešimai atsiliepimams pateikti, paskiriama civilinės bylos nagrinėjimo data, vieta ir laikas, apie tai pranešama dalyvaujantiems byloje asmenimis, atliekami kiti reikalingi ir būtini veiksmai.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo skirti advokatą ir įpareigoti Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą (pareiškėjas nurodo „nemokamą teisinės pagalbos tarnybą“), išreikalauti visus antstolio Andriaus Liaškovo lydraščius ir prijungti juos prie bylos, civilinę bylą Nr. 2-11254-1184/2026 sujungti į vieną, prijungti 2026 m. gegužės 27 d. lydraštį.

Pasisakydamas dėl nurodytų apelianto prašymų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo civilinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, o tik sprendė procesinį klausimą – skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, o apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumą ir pagrįstumą. Esant tokiai procesinei situacijai, kai apelianto skundas dėl antstolio veiksmų nėra priimtas, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl anksčiau nurodytų apelianto prašymų dėl atitinkamų duomenų iš antstolio išreikalavimo, civilinių bylų sujungimo ir kt. Tokio pobūdžio prašymus šalis (pareiškėjas) gali teikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą iš esmės. Dėl nurodytų priežasčių apelianto pateikti prašymai, nurodyti šios nutarties 22 punkte, netenkintini.

Nustatytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su jo dėstoma pozicija, nuomone dėl galbūt neteisėtai antstolio vykdomo išieškojimo ir kita, nėra teisiškai reikšmingi, nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.