Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto PRS2 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje byloje pagal pareiškėjo PRS2 prašymą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo, suinteresuotas asmuo PRS1 ,

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3 punktą ir nurodyti, kaip turi būti suprantamas jame įtvirtintas PRS1 įsipareigojimas parduoti visą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už įmanomai didžiausią rinkos kainą, taip pat išaiškinti minėtos taikos sutarties 3.3 ir 3.3.3 punktų tarpusavio santykį bei nurodyti, kaip turi būti suprantamas taikos sutartyje nustatytas PRS2 teisės gauti vieną trečiąją (1/3) dalį likusios už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos kainos sumos, kaip piniginės kompensacijos pagal taikos sutarties 2.2 punktą, įgyvendinimo mechanizmas. Nurodo, jog, siekdamas įgyvendinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pripažintas teises, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15630-1226/2025 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad pagal pateiktus duomenis PRS1 deda pastangas parduoti nekilnojamąjį turtą, o šalių 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nustatyto termino, per kurį minėtas nekilnojamasis turtas turėtų būti parduotas. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimą paaiškėjo, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl taikos sutarties 3.3 punkte nustatyto įsipareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą bei 3.3.3 punkte nustatytos PRS2 teisės gauti kompensaciją įgyvendinimo mechanizmo. Teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, jog taikos sutartyje nėra nustatyto pardavimo termino, sukėlė neaiškumų dėl minėtų taikos sutarties nuostatų praktinio vykdymo. Pareiškėjas pažymi, jog neprašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio, nenori nustatyti naujų šalių teisių ar pareigų, papildyti taikos sutartį naujomis sąlygomis, ar nustatyti joje nenumatytą terminą. Pareiškėjas nurodo, jog neprašo iš naujo spręsti tarp šalių kilusio ginčo. Nurodo, jog su prašymu kreipiasi, kad vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį kilo objektyvūs neaiškumai dėl jos praktinio įgyvendinimo. Tai patvirtina aplinkybė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15630-1226/2025 atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartyje nėra nustatyto termino, per kurį nekilnojamasis turtas turi būti parduotas. Pareiškėjo manymu, vykdymo procese priimtas teismo procesinis sprendimas parodė, jog praktikoje kyla neaiškumų dėl taikos sutarties 3.3 punkte įtvirtinto PRS1 įsipareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir 3.3.3 punkte nustatytos PRS2 teisės į kompensaciją įgyvendinimo mechanizmo. Pareiškėjo teigimu, prašymas išaiškinti nekeičia teismo patvirtintos taikos sutarties turinio, nepapildo jos naujomis sąlygomis ir nenustato naujų šalių teisių ar pareigų, o yra nukreiptas tik į vykdymo procese paaiškėjusių neaiškumų pašalinimą, siekiant užtikrinti tinkamą teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą.

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo netenkino. Pagrindiniai nutarties argumentai: Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10606-1031/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp PRS2 ir PRS1 . Šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog užbaigus šios Sutarties 3.1. p. numatytus namo statybos ir apdailos darbus, PRS1 įsipareigoja parduoti visą asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (t. y. žemės sklypą su statiniais jame), esantį (duomenys neskelbtini) su likusiomis nepanaudotomis statybinėmis medžiagomis (jeigu tokių būtų ir to pageidautų pirkėjas), už įmanomai didžiausią rinkos kainą ir gautas lėšas paskirstyti šia tvarka: 3.3.1. pirmiausia pilnai bus atsiskaitoma su kreditoriumi Swedbank, AB, kuriam yra įkeistas parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu PRS1 turės tokią prievolę; 3.3.2. antra eile bus sumokami visi mokesčiai, susiję su šio turto pardavimu (notarui, VĮ Registrų centras, VMI ir kt.); 3.3.3. likusi už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos kainos suma dalijama į tris dalis, kurių viena (t. y. 1/3 dalis), ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, išmokama PRS2 kaip piniginė kompensacija pagal šios Sutarties 2.2. p. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. 2025-08-21 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15630-1226/2025 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, jog neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad pareiškėja nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apie žemės sklypo su jame esančiais pastatais adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą yra paskelbta skelbimų portaluose Aruodas.lt, NTplius.lt, taip pat socialiniuose tinkluose (facebook.com), kas patvirtina, jog pareiškėja deda pastangas siekdama parduoti minėtą turtą, t. y. vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog šalys teismo patvirtintoje taikos sutartyje nenusistatė termino, per kurį minėtas turtas turi būti parduotas. Teismas dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų išaiškinimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Nutartimi yra patvirtinta abiejų šalių išreikšta valia susitariant taikiai baigti ginčą ir aptariant taikos sąlygas. Teismas pažymėjo, jog taikos sutarties sąlygas laisva valia suformulavo ir suderino šalys, o teismas atliko jam įstatymo nustatytą pareigą patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ir taikos sutartį patvirtino. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktas prašymas iš esmės nukreiptas į šalių suderintų sąlygų turinio ir tikrosios valios nustatymą, o ne į teismo nutarties neaiškumų pašalinimą. Pažymi, kad teismas gali aiškinti šalims nesuprantamą savo paties, tai yra teismo priimtą sprendimą (nutartį), bet ne šalių sutartas sąlygas – teisių ir pareigų turinį, kurį jos pačios ir suformulavo. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareikšto prašymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį per perduoti apelianto prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad apeliantas pateiktu prašymu dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo neprašė nustatyti naujų šalių teisių ir pareigų, neprašė pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygų, nenustatinėjo naujų terminų. Teigia, kad apeliantas prašė tik išaiškinti, kaip turėtų būti praktiškai įgyvendintos taikos sutarties 3.2 ir 3.3 punktų sąlygos.

Nurodo, kad teismas konstatavo, jog šalių sudarytoje taikos sutartyje yra neaiškumų, tai buvo nurodyta teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje atsisakant išduoti vykdomąjį raštą, kitaip tariant, teismas pripažino, kad vykdymo procese kilo neaiškumų. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog apeliantas siekė pakeisti taikos sutarties sąlygas, kadangi apeliantas siekia išsiaiškinti taikos sutarties vykdymo mechanizmą.

Suinteresuotas asmuo PRS1 pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Nurodo, kad apeliantas teikdamas prašymą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo prašė išaiškinti kaip turėtų būti suprantamas ir įgyvendinamas PRS1 įsipareigojimas parduoti nekilnojamąjį turtą, išaiškinti taikos sutarties 3.2 ir 3.3 punktų tarpusavio santykį, nustatyti, kaip turėtų būti suprantamas ir praktiškai įgyvendinamas apelianto teisės į 1/3 dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos sumos bei piniginės kompensacijos mechanizmas, tai yra apeliantas nenurodė jokios konkrečios taikos sutarties formuluotės, kuri būtų lingvistiškai neaiški, nesuprantama ar nevienareikšmė.

Nurodo, kad pagal Kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas gali būti aiškinamas, jei yra neaiškiai (nesuprantamai ar nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau teismas negali konstatuoti to, ko jis civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teigia, kad vien tai, jog šalys taikos sutartyje nenustatė termino, per kiek laiko turi būti parduotas nekilnojamasis turtas, savaime nereiškia, kad tokia nutartis yra neaiški, o ir tokio termino negalima nustatyti taikos sutarties aiškinimo būdu.

Nurodo, kad atsisakant apeliantui išduoti vykdomąjį raštą 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas darė išvadą, jog PRS1 deda pastangas parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, nenustatė, jog PRS1 nevykdo taikos sutarties sąlygų. Mano, kad apeliantas iš esmės siekia pakeisti taikos sąlygų sutarties turinį, dėl ko vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apelianto prašymo pobūdžio, tai yra apeliantas neparašė pakeisti taikos sutarties sąlygų turinio, o prašė išaiškinti taikos sutarties sąlygų vykdymo mechanizmą. Teigia, kad teismas konstatavo, jog šalių sudarytoje taikos sutartyje yra neaiškumų, tai buvo nurodyta teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje atsisakant išduoti vykdomąjį raštą, kitaip tariant, teismas pripažino, kad vykdymo procese kilo neaiškumų. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog apeliantas siekė pakeisti taikos sutarties sąlygas, kadangi apeliantas siekia išsiaiškinti taikos sutarties vykdymo mechanizmą.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10606-1031/2023 patvirtino apelianto ir PRS1 sudarytą taikos sutartį. Šios sutarties 3 dalimi šalys susitarė, kad apeliantas, siekiant didesnės turto kainos rinkoje, įsipareigoja nedelsiant, pats arba per trečiuosius asmenis, savo sąskaita užbaigti name pradėtus statybos apdailos darbus (3.1. – 3.1.3. punktai), apeliantas taip pat vykdydamas statybos ir apdailos darbus name, įsipareigojo saugoti šį nekilnojamąjį turtą ir niekaip jam nepakenkti (sutarties 3.2 punktas). Šalys taikos sutarties 3.3 punktu susitarė, kad užbaigus taikos sutarties 3.1. punkte numatytus namo statybos ir apdailos darbus, PRS1 įsipareigoja parduoti visą asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (t. y. žemės sklypą su statiniais jame), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 3.3.1 – 3.3.3 taikos sutarties punktuose nustatyta tvarka, tai yra pirmiausia atsiskaitant su kreditoriumi Swedbank AB, antra eile sumokant mokesčius, susijusius su turto pardavimu, o likusi suma dalijama į tris dalis, kurių viena, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, išmokama apeliantui kaip piniginė kompensacija pagal šios Sutarties 2.2. p..

Apeliantas 2025 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad jis įvykdė savo įsipareigojimus pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tačiau pareiškėja PRS1 nevykdo Šiaulių apylinkės teismo m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3., 3.3.1., 3.3.2., 3.3.3. papunkčiuose numatytų įsipareigojimų. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi konstatavo, kad 1) ginčo turto pardavimų skelbimai yra paskelbti skelbimų portaluose ir socialiniuose tinkluose, tai yra vykdomi taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai; 2) Šalys teismo taikos sutartyje nenusistatė termino, per kurį turtas turi būti parduotas. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Apeliantas prašyme išaiškinti teismo patvirtintą taikos sutartį iš esmės nurodo, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl taikos sutarties 3.3 punkte nustatyto įsipareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą bei 3.3.3 punkte nustatytos PRS2 teisės gauti kompensaciją įgyvendinimo mechanizmo. Teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, jog taikos sutartyje nėra nustatyto pardavimo termino, sukėlė neaiškumų dėl minėtų taikos sutarties nuostatų praktinio vykdymo. Apelianto teigimu, prašymas išaiškinti nekeičia teismo patvirtintos taikos sutarties turinio, nepapildo jos naujomis sąlygomis ir nenustato naujų šalių teisių ar pareigų, o yra nukreiptas tik į vykdymo procese paaiškėjusių neaiškumų pašalinimą, siekiant užtikrinti tinkamą teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą.

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Nepaisant to, kad tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas bei teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat turi užtikrinti, kad taikos sutarties sąlygos būtų aiškios, jomis yra išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, bei tiksliai nurodyta, kam ir kokius materialinius teisinius padarinius sukelia šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatos, nes teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 6.985 straipsnio 2 dalis).

Kadangi tvirtindamas taikos sutartį teismas garantuoja ir jos vykdytinumą, todėl kilus neaiškumams ar dviprasmiškumams dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų aiškinimo, teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti jas, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sprendimo išaiškinimo institutas taikytinas ir tais atvejais, kai prašoma išaiškinti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos, remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi gali aiškinamos tik tiek, kiek nebūtų keičiamas taikos sutarties sąlygų turinys. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju apeliantui įvykdžius dalį taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų (3.1. – 3.2. taikos sutarties punktai), PRS1 kilo prievolė parduoti visą asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (t. y. žemės sklypą su statiniais jame), esantį adresu (duomenys neskelbtini) su likusiomis nepanaudotomis statybinėmis medžiagomis (jeigu tokių būtų ir to pageidautų pirkėjas), už įmanomai didžiausią rinkos kainą ir gautas lėšas paskirstyti (3.3. taikos sutarties punktas), dalį jų išmokant apeliantui trečiąja eile (3.3.3. taikos sutarties punktas). Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog apeliantas taikos sutartyje šalių sutartus namo įrengimo darbus yra atlikęs, dėl ko ieškovė turi vykdyti turto pardavimą. Pažymėtina, jog apeliantas, manydamas, jog PRS1 nevykdo taikos sutarties, teikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris buvo atmestas, konstatuojant, jog PRS1 vykdo turto pardavimą, o ir be to, šalys nenustatė konkretaus pardavimo termino (Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje 2VP-15630-1226/2025).

Atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog vykdymo tvarkos neaiškumą, jau faktiškai konstatavo teismas nutartimi. Pažymėtina, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, nenurodyta, kad šalių taikos sutarties vykdymo sąlygos yra neaiškios. Priešingai, šiuo atveju minėtose nutartyse nurodyta, kad šalys nenustatė prievolės įvykdymo (turto pardavimo) termino. Vertinant šalių sudarytos taikos sutarties 3.3 punkto turinį nustatyta, kad PRS1 įsipareigojo turtą su likusiomis medžiagomis (jeigu tokių būtų ir to pageidautų pirkėjas), parduoti už įmanomai didžiausią rinkos kainą ir gautas lėšas paskirstyti šia tvarka. Ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje nenustatė prievolės įvykdymo termino, savaime neleidžia daryti išvados, jog minėta taikos sutarties sąlyga yra neaiški - pagal CK 6.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos. Kita vertus, vertinant šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas jų turinys ir tarpusavio vykdymo mechanizmas yra visiškai aiškus – apeliantas įsipareigojo atlikti namo įrengimo darbus (3.1. – 3.1.3. taikos sutarties punktai), saugoti nekilnojamąjį turtą (3.2 taikos sutarties punktas), o atlikus visus darbus, PRS1 įsipareigojo šį turtą parduoti už įmanomai didžiausią rinkos kainą ir gautas lėšas paskirstyti sutartyje nurodyta tvarka (3.3 taikos sutarties punktas), dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju taikos sutarties sąlygos, jų turinys, yra pakankamai aiškūs, tai yra šalys susitarė turtą parduoti ne iki konkrečios kalendorinės datos, o „už įmanomai didžiausią rinkos kainą“, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo.

Kita vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10606-1031/2023, tai yra naikinamasis terminas atnaujinti procesą minėtoje byloje nėra pasibaigęs, todėl apeliantas turi procesinę galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, be kita ko pažymint, jog CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nutaria, apelianto atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto suinteresuotam asmeniui PRS1 , priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai yra 363 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93, straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto PRS2 363 Eur bylinėjmosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui PRS1 .