- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1165-1142/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00987-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Žilvinas Jaraminas, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES2, IES1
- Trečiasis asmuo
- „Reklamos namai“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.3.12Kiti su vartotojų teisių apsauga ir gynimu susiję klausimai
- 2.6.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 3 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 (ATS1) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl paslaugų kainos sumažinimo, vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR1, viešoji įstaiga ,,(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovai IES1 ir IES2 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami: 1) sumažinti 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties kainą nuo 1 600 Eur iki 600 Eur dėl netinkamos paslaugų kokybės ir priteisti iš atsakovo ieškovų sumokėtos kainos pagal 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutartį dalį, t. y. 1 000 Eur; 2) pripažinti 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties 4.3 punkte išdėstytą sąlygą „Po šventės klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami)“ nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; 3) įpareigoti atsakovą per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo galutinio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams visas (duomenys neskelbtini) fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas; 4) priteisti iš atsakovo ieškovams 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. kiekvienam ieškovui po 1 000 Eur; 5) priteisti iš atsakovo 800,42 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovams. Ieškovai nurodė, kad su atsakovu 2024 m. gegužės 28 d. sudarė fotografavimo paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams fotografavimo paslaugas ieškovų vestuvių šventės metu, o ieškovai įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas vėlavo teikti paslaugas daugiau nei 30 min., apie tai ieškovų neinformavo. Ieškovų šventė įvyko (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovas 10 vnt. sutvarkytų ir atsakovo atrinktų nuotraukų turėjo atsiųsti ieškovams per 10 darbo dienų po šventės, tačiau pirmas 14 vnt. tinkamai retušuotų nuotraukų atsakovas atsiuntė po 40 d. d. po nuolatinių ieškovų raginimų. Pirmosios 14 vnt. nuotraukų taip pat ne iš karto buvo kokybiškos ir atsakovas pagal ieškovų pateiktas pastabas nuotraukas taisė, tačiau galutinis gautas pirmųjų 14 vnt. visiškai sutvarkytų nuotraukų rezultatas ieškovus tenkino. Ieškovai taip pat ne vieną kartą teiravosi atsakovo dėl papildomų ieškovų atsirinktų nuotraukų, viršijančių Sutartyje nustatytą kiekį, retušavimo kainos, tačiau atsakovas ieškovų klausimą ilgai ignoravo, o vėliau pareiškė, jog 1 vnt. papildomos nuotraukos retušavimo kaina – 40 Eur. Ieškovai iki šiol negali suprasti, kokiu pagrindu atsakovas nurodė tokią neadekvačią pačios Sutarties kainos ir rinkos kainos neatitinkančią papildomai atrinktų nuotraukų retušavimo kainą. Nepaisant atsakovo nuolatinio Sutarties pažeidinėjimo, ieškovai tikėjosi gauti kokybiškas paslaugas – ieškovų atrinktas retušuotas nuotraukas tokios kokybės, kokią atsakovas pristato ne tik viešai skelbdamas socialiniuose tinkluose savo atliktus darbus, tačiau ir pristatė ieškovams atsiųsdamas 14 vnt. paties atsakovo atrinktų ir retušuotų ieškovų šventės nuotraukų. Atsakovo 2024 m. spalio 21 d. atsiųstos nuotraukos negali būti laikomos kokybiškai retušuotomis, jos akivaizdžiai buvo tyčia, sąmoningai gadinamos po to, kai atsakovas gavo iš ieškovų atstovės pirmąjį raštą, raginantį tinkamai įvykdyti Sutartį. Ieškovai teikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės paslaugų, t. y. nekokybiškai retušuotų 100 vnt. nuotraukų. Ieškovų nurodyti trūkumai nepašalinti iki pat šios dienos. Atsakovas laiko ieškovus situacijos įkaitais, neperduodamas ieškovams visų ieškovų šventės metu padarytų nuotraukų, t. y. pirminių („žalių“) nuotraukų, kurios visiškai neretušuotos. Atsakovui tinkamai nevykdant paslaugos, ieškovai neturi nuotraukų tokių, kokių tikėjosi sudarydami Sutartį. Dar daugiau, ieškovai neturi neretušuotų nuotraukų, kurias galėtų pateikti kitiems profesionalams, nes atsakovas, pateikdamas ieškovams iš anksto paruoštą Sutartį, kurios sąlygos ieškovai neturėjo galimybės nustatyti ir keisti, atėmė iš ieškovų galimybę gauti visas paslaugų teikimo metu padarytas nuotraukas. Atsižvelgdami į tai, jog atsakovas net keletą kartų neva taisydamas nesugebėjo ieškovams pateikti tinkamos kokybės retušuotų 100 vnt. nuotraukų, vertina, jog paslaugų kaina turi būti mažinama 1 000 Eur suma. Nurodė, jog fotografavimo paslaugos teikimo metu sukurta fotomedžiaga taip pat laikoma rangos darbų rezultatu, įskaitant ir pirminę fotomedžiagą. Atsakovo iš anksto paruoštoje standartinėje sutartyje nustatyta sąlyga (Sutarties 4.3 punktas) laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes ja pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sąmoningai suteikė netinkamos kokybės paslaugas ieškovams tokiu būdu atimdamas iš ieškovų (vartotojų) galimybę turėti kokybiškas jų vestuvių šventės nuotraukas, laikytina, jog Sutartimi atsakovas apribojo vartotojų teisę gauti visą paslaugos rezultatą, t. y. visas paslaugos teikimo metu padarytas nuotraukas. Atsakovo neprofesionalus elgesys sukėlė ieškovams psichologinių išgyvenimų, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovams neturtinę žalą. Ieškovai dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo patyrė turtinę žalą (nuostolius), pasitelkdami advokatės teisinę pagalbą iki bylos iškėlimo teisme dienos. Išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti laikytinos ieškovų nuostoliais (turtine žala), kurią ieškovai patyrė dėl atsakovo nesikooperavimo, nebendradarbiavimo, sprendžiant klausimą dėl Sutarties sąlygų ir tinkamo Sutarties vykdymo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai kreipėsi į atsakovą po ieškovų užsienyje vykusios vestuvių šventės, kai ieškovai buvo iš esmės nepatenkinti ankstesnio fotografo darbu, kuris fotografavo jų šventę užsienyje. Ieškovai su atsakovu sutarė, jog šis atliks užsienyje vykusios vestuvių šventės nuotraukų retušavimą. Atsakovas retušavo ieškovų užsienyje vykusios vestuvių šventės nuotraukas ir pateikė jas ieškovams. Dėl ieškovų vestuvių šventės Lietuvoje fotografavimo buvo suderinta ir sudaryta Sutartis. Ieškovai ir atsakovas susitarė, jog po šventės per 5 mėnesius bus pateikta 100 vnt. retušuotų nuotraukų, o likusios nuotraukos pateikiamos nebus. Suteikus fotografavimo paslaugas, pirmiausia kaip dovana buvo atsiųsta 14 pirminių nuotraukų, dėl jų ieškovai pastabų neturėjo, jos jiems patiko. Pažymėjo, jog pirmąsias 14 nuotraukų atrinko pats fotografas, t. y. profesionalas. Kitas 100 vnt. nuotraukų atsirinkti pageidavo patys ieškovai savarankiškai. Dar iki pateikiant pagal Sutartį 100 vnt. retušuotų nuotraukų ginčas tarp šalių kilo, kai ieškovai nusprendė įsigyti papildomų retušuotų nuotraukų, o atsakovui nurodžius, jog papildomai retušuojamų nuotraukų kaina būtų 40 Eur už nuotrauką (į kainą jau buvo įtraukti 2 retušavimo etapai), pasiūlyta kaina ieškovams nebuvo priimtina ir atrodė per didelė. Tuomet ieškovai pradėjo bendrauti nemaloniai, įžeidinėti atsakovą, lyginti jį su kitais fotografais ir neva jų taikomomis kainomis, grasinti advokatais. Atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Sutarties 4.3 punktu, 100 vnt. nuotraukų atsakovas privalėjo atsiųsti per 5 mėnesius po šventės, t. y. iki 2024 m. spalio 21 d., ir tai padarė nevėluodamas, nepaisant to, kad ieškovai vėlavo atrinkti nuotraukas. Kadangi tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl papildomai retušuotinų nuotraukų kainos, ieškovai 2024 m. spalio 23 d. pateikė pastabas. Tačiau būtina pažymėti, jog pastabos nebuvo susijusios su techniniais nuotraukų retušavimo aspektais. Priešingai, ieškovai pageidavo pakeisti nuotraukose spalvas, suknelės klostes, odos klostes, pakelti ar nuleisti jaunosios šukuoseną, nuimti žmonių plaukų sruogas ir t. t. Atsakovas geranoriškai, siekdamas išvengti ginčo, papildomai retušavo nuotraukas pagal ieškovų pastebėjimus dėl spalvų, suknelės, odos klosčių ir kt. Atitinkamai 2024 m. spalio 28 d. buvo pateiktos papildomai retušuotos nuotraukos bei informuota, jog remiantis Sutarties 3.7.3 punktu papildomas korekcijų etapas kainuoja 10 Eur už vieną nuotrauką. Pasisakydamas dėl reikalavimų, susijusių su kokybe, nurodė, kad pirmosios ieškovų 14 nuotraukų buvo atrinktos paties fotografo, t. y. atsakovo, kuris yra profesionalas. Ieškovams elektroniniais laiškais buvo paaiškinta, kad ne visos nuotraukos retušuojamos vienodai. Būtent dėl to ieškovams ir buvo siūloma, jog retušuojamas nuotraukas atrinks fotografas, t. y. profesionalas. Deja, ieškovai nuotraukas atsirinkti pageidavo patys ir tai nurodė įtraukti į derinamą Sutartį. Kadangi ieškovai nėra profesionalai, jų atrinktos nuotraukos buvo retušuojamos geriausiai, kaip įmanoma. Ieškovai ieškinyje teigia, jog buvo padarytas retušavimo brokas, tačiau bylai taip ir nepateikia profesionalios informacijos, koks konkretus retušavimo brokas padarytas, kiek konkrečiai nuotraukų. Pažymi, jog fotografo pasirinktas fotografavimo kampas, spalviniai aspektai yra fotografo stilistika, kurią jis naudoja savo darbuose ir su kuria ieškovai buvo susipažinę. Teigė, kad ieškovai galėjo ir faktiškai darė įtaką Sutarties tekstui, teikė savo komentarus, norimas korekcijas, kurios buvo įtrauktos į Sutartį, Sutartis buvo aptarta ir individualiai suderinta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi ieškovams buvo pasiūlyta papildomų nuotraukų retušavimo kaina, t. y. 40 Eur už nuotrauką. Ieškovai visiškai laisvai galėjo užsakyti papildomas paslaugas arba jų atsisakyti. Nepagrįstas ieškovų argumentas, neva šie galėjo pagrįstai tikėtis, jog papildomų nuotraukų retušavimo kaina bus 10 Eur už nuotrauką. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai nuolat kartoja, kad su ankstesniu fotografu, fotografavusiu ieškovų vestuves užsienyje, buvo įvykusi tokia pati situacija – dėl „žalių“ failų išreikalavimo, dėl to net vyko ginčas. Atsižvelgiant į tai, ieškovai puikiai žinojo, kokia yra Sutarties 4.3 punkto esmė ir reikšmė. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, laiku ir tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Sutartį taip, kaip ir buvo sutarta, t. y. nufotografavo ir pateikė 100 vnt. retušuotų nuotraukų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą ir kaip pasireiškė atsakovo kaltė tokiai žalai sukelti. Taip pat atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovams išlaidas už jų pačių pasisamdytą advokatę. Pažymėjo, kad ieškovų advokatė perėmė komunikaciją dar iki sueinant terminui pateikti retušuotas nuotraukas. Ieškovai turi teisę pasirinkti komunikuoti patiems ar per trečiuosius asmenis, tačiau tokiu atveju išlaidas privalo padengti patys. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 prašė ieškinį atmesti ir trečiojo asmens „žalių“ failų jiems neperduoti, neleisti perduoti kitiems asmenims jų retušuoti ar kitaip keisti. Nurodė, kad su atsakovu bendradarbiauja pagal poreikį, teikdami fotografavimo paslaugas, todėl atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu asistuoti ieškovų vestuvėse. Trečiasis asmuo visus vestuvių šventės metu atliktus kadrus perdavė atsakovui, jam suteikė teisę jos atliktus kadrus pateikti klientams atsirinkti ir retušuoti tik klientų atrinktus kadrus. Trečiasis asmuo, kaip ieškovų vestuvių šventės metu dalies užfiksuotų kadrų autorė, retušavimo teisę suteikė išimtinai tik atsakovui su galimybe perduoti ieškovams tik jų atsirinktus ir retušuotus galutinius failus, kuriuos atliko trečiasis asmuo. Taip pat trečiasis asmuo draudžia jos atliktus neretušuotus, t. y. „žalius“, failus perduoti ieškovams bet kokiam tolesniam naudojimui, draudžia jos atliktus kadrus perduoti kitam fotografui ar bet kuriam kitam asmeniui retušuoti ar kitaip juos keisti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas sumažino 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties kainą nuo 1 600 Eur iki 600 Eur dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės ir priteisė iš atsakovo ieškovams 1 000 Eur, t. y. kiekvienam ieškovui po 500 Eur. Pripažino 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties 4.3 punkte išdėstytą sąlygą „Po šventės Klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami).“ nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Įpareigojo atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams visas (duomenys neskelbtini) fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas. Priteisė iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 400,21 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo ieškovams po 3 487,38 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:
Teismas nustatė, kad šalių sudaryta Sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nes nagrinėjamu atveju ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie veikė asmeniniais tikslais, nesiekdami su jų verslu, prekyba ar profesija susijusių tikslų, o atsakovas už atlyginimą teikdamas vestuvių fotografavimo paslaugas vykdė profesinę veiklą ir veikė kaip verslininkas (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovus pripažino vartotojais ir nusprendė taikyti vartojimo rangą reglamentuojančias taisykles, taip pat ir tą, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis).
Teismas nurodė, kad ieškovai, kaip vartotojai, dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu siekia jiems suteiktų paslaugų kainos sumažinimo. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuota vestuvių nuotraukų kokybės reikalavimų ir kriterijų. Ieškovai (duomenys neskelbtini) ceremonijos metu atliktų nuotraukų netinkamą kokybę įrodinėjo kitų fotografų, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateiktomis analizėmis. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys ir liudytojų fotografų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimai paneigia atsakovo poziciją, kad ieškovams tiko ir patiko 14 vnt. nuotraukų, o kitos 100 vnt. nuotraukų ieškovams netiko tik dėl koreguotinų nuotraukų kainos.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus, laikė įrodytais ieškovų argumentus, kad atsakovo 2024 m. spalio 21 d. ieškovams pateiktos 100 nuotraukų buvo nekokybiškos. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 14 vnt. nuotraukų buvo kokybiškesnės už 100 vnt. nuotraukų dėl to, kad jas atrinko pats atsakovas, tačiau, kaip nurodė liudytojas (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu, faktas, kas atrenka nuotraukas, įtakos nuotraukų kokybei neturi. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės tiesioginis darbas yra susijęs su nuotraukų atrinkimu ir ieškovė geba įvertinti nuotraukas tiek stiliaus, tiek techniniu požiūriu.
Teismas nurodė, kad nors atsakovas nuotraukų kokybę įrodinėjo fotografės (duomenys neskelbtini) nuomone, tačiau pateiktoje nuomonėje yra pateikti bendro pobūdžio teiginiai apie fotografiją ir atsakovo atliktas nuotraukas ieškovų šventės metu, bet neatsakoma į konkrečius klausimus dėl nuotraukų formato, techninių parametrų, stiliaus, spalvų spektro, grūdėtumo bei jų atitikties atsakovo publikuojamoms nuotraukoms viešojoje erdvėje, kurie, teismo vertinimu, lemia nuotraukų kokybę / nekokybę. Dėl to šios rašytinės nuomonės teismas nevertino ir plačiau dėl jos nepasisakė. Taip pat teismas nevertino renginių organizatorės (duomenys neskelbtini) pateiktos nuomonės apie atsakovo, kaip fotografo, darbą, kadangi byloje pateikti įrodymai (nuotraukos) patvirtina atsakovo ir (duomenys neskelbtini) artimus, draugiškus santykius, todėl teismas vertino, kad ši nuomonė yra neobjektyvi.
Teismas nustatė, kad atsakovas į vestuvių ceremonijos šventę vėlavo atvykti apie pusvalandį. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad vestuvės yra vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime. Abu apklausti liudytojai patvirtino, kad kokybiškam fotografavimo paslaugos suteikimui yra reikalingas tam tikras pasiruošimo laikas. Akivaizdu, kad atsakovas, vėluodamas į ieškovų vestuvių ceremoniją, neskyrė laiko pasiruošti fotografijos paslaugai, kas taip pat turėjo įtakos nuotraukų kokybei (nenuvalytas fotoaparato objektyvas, netinkamai pasirinktas fotografavimo kampas ir kt.). Nors atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovai nereiškė detalių pageidavimų dėl fotografavimo aplinkos, kurioje norėtų fotografuotis, tačiau, teismo vertinimu, būtent fotografas, kaip profesionalas, atsižvelgdamas į klientų poreikius, turi parinkti aplinką ir detales, kad nuotraukos būtų kokybiškos ir gražios. Remdamasis šiais argumentais teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė, kad (duomenys neskelbtini) suteiktos fotografavimo paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, ir įgijo pirkėjo teisę į kainos sumažinimą.
Įvertinęs tai, kad 100 vnt. nuotraukų pagal Sutartį ieškovams buvo pateiktos nekokybiškos, o tai sudaro daugiau nei 80 proc. nuotraukų, kurias pagal Sutartį turėjo pateikti atsakovas, teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti paslaugų kainą ieškovų prašoma 62,5 proc. kainos suma nuo visos Sutarties sumos. Dėl to ieškovams priteisė 1 000 Eur iš atsakovo, t. y. po 500 Eur kiekvienam ieškovui.
Pasisakydamas dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, teismas nurodė, kad bylai pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog ieškovai turėjo teisę prieš sudarant Sutartį daryti įtaką Sutarties turiniui, tai ir darė, ieškovai teikė pastabas ir komentarus dėl Sutarties 3.5 ir 3.7 punktų (Sutarties 3.7 punktas buvo pakoreguotas pagal ieškovų pastabas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai Sutarties 4.3 sąlygoms pastabų neturėjo, o šios sąlygos su ieškovais buvo individualiai aptartos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, kad Sutarties 4.3 punktas buvo individualiai aptartas su ieškovais, kaip ir kitos Sutarties sąlygos, o ieškovai turėjo teisę šioms sąlygoms daryti įtaką, tačiau to nedarė ir su jomis sutiko.
Teismas nurodė, kad vertinant ieškovų tikrąją valią sudarant Sutartį CK 6.193 straipsnio kontekste negalima daryti išvados, kad Sutarties sąlygos, įskaitant Sutarties 4.3 punktą, atitiko tikruosius ieškovų ketinimus. Teismas nurodė, kad Sutarties 4.3 punktas numatė ieškovams teisę įsigyti papildomas nuotraukas, nenurodant jų kainos. Taigi, Sutarties 4.3 punktas iš esmės neapibrėžė papildomų nuotraukų kiekio ir kainos. Byloje esantis ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, kad, išreiškus ieškovams pageidavimą dėl papildomų nuotraukų įsigijimo, atsakovas nurodė, kad vienos papildomos retušuotos nuotraukos kaina yra 40 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovas, neapibrėždamas Sutarties 4.3 punkte papildomų nuotraukų kiekio ir retušavimo kainos, vėliau ją vienašališkai padidino – 40 Eur už vieną nuotrauką, nors Sutarties 3.7.3 punktas nustatė, kad papildomas korekcijų etapas kainuoja 10 Eur už 1 vnt. Akivaizdu, kad ieškovai, žinodami aptartą papildomų nuotraukų kainą, nebūtų sudarę Sutarties, nes tokia Sutarties nuostata neatitiko ieškovų tikrųjų ketinimų sudarant Sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė tokia faktinė situacija, kai dėl CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės buvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojų (ieškovų) nenaudai. Neapibrėždamas Sutarties 4.3 punkte papildomų nuotraukų kiekio ir papildomų nuotraukų retušavimo kainos, o vėliau neproporcingai ją vienašališkai padidindamas, atsakovas apribojo ieškovų teisę gauti visą Sutarties rezultatą už kainą, kurios pagal Sutarties esmę galėjo tikėtis ieškovai.
Teismas pažymėjo, kad, negrąžinus ieškovams „žalių“ failų, nebūtų atkurtos ieškovų pažeistos teisės, iš esmės būtų pažeidžiama Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, o tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino Sutarties 4.3 punkte išdėstytą sąlygą nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento ir įpareigojo atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams visas fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos ieškovų neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė dėl atsakovo kaltės jam netinkamai suteikus fotografavimo paslaugą ieškovams. Ieškovai patyrė žalą neišsipildžiusio lūkesčio, kurį turėjo prieš sudarydami Sutartį, forma – dėl kokybiškų nuotraukų negavimo, kuriose buvo įamžinta ieškovų viena svarbiausių gyvenimo švenčių – vestuvės. Pažymėjo, kad vestuvių ceremonija yra ypatingas įvykis gyvenime, kurio pakartoti nėra galimybės. Natūralu, kad, kilus ieškovų konfliktui su atsakovu dėl netinkamos fotografavimo paslaugos suteikimo, ieškovai patyrė įtampą, stresą, apmaudą ir neigiamus išgyvenimus, kurie neprisidėjo prie ieškovų sveikatos gerinimo, ypatingai įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė laukėsi kūdikio. Teismas sutiko su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad dalis atsakovo atsiųstų nuotraukų ieškovui yra padarytos ieškovą žeminančiame kontekste ir tai suteikė ieškovui neigiamas emocijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovams iš atsakovo priteisti po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam.
Spręsdamas turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovai savo nuostolius kildina iš ieškovų komunikacijos su atsakovu, pasitelkiant advokatę, kuri rengė raginimą dėl Sutarties įvykdymo ir pretenziją dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, todėl patyrė 800,42 Eur nuostolius. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad tik po to, kai ieškovams nepavyko susitarti su atsakovu dėl papildomų nuotraukų ir jų kainos, ieškovai kreipėsi į advokatą, siekdami gauti Sutarties rezultatą pačiam atsakovui pritarus toliau vesti komunikaciją su ieškovais, pasitelkiant teisininkus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieškovai įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteisė po 400,21 Eur nuostolių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus šio reikalavimo apeliantas prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog šalis siejo vartojimo rangos santykiai, taip pat jog teisės aktuose nėra reglamentuota vestuvių nuotraukų kokybės reikalavimų ir kriterijų, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nusprendė vadovautis ieškovo pasitelktų fotografų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktais nuotraukų kokybės kriterijais. Šalys Sutartyje aiškiai aptarė vestuvių nuotraukų kokybės reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos absoliučiai ignoravo, dėl to netinkamai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šalys labai aiškiai susitarė, jog 100 vnt. nuotraukų turi būti retušuotos, techniškai tvarkingos, šalys taip pat aiškiai susitarė, jog nuotraukų stilius, spalvinis spektras, techniniai sprendimai, kūno bei atskirų nuotraukų detalių korekcijos nebus laikomi kokybės trūkumais. Šalys taip pat labai aiškiai susitarė, kokiu formatu nuotraukos nebus perduodamos (CR2 arba NEF). Taigi, nuotraukos turėjo atitikti Sutarties 3.7, 4.2 ir 4.3 p. nurodytus reikalavimus, o tiek, kiek šiuose punktuose reikalavimai nėra detalizuoti (pvz., nuotraukų formatas), – įprastai tokios rūšies paslaugoms keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas analizavo, ar atsakovo nuotraukų kokybė atitiko ieškovo pasitelktų fotografų išaiškinimus, o ne tai, ar atsakovo nuotraukų kokybė atitiko Sutarties sąlygas / įprastus rinkos reikalavimus, todėl byla išspręsta neteisingai, neatsakyta į esminį bylos klausimą dėl nuotraukų kokybės, todėl sprendimas panaikintinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nė vienu sakiniu nepasisakė dėl atsakovo pateiktos fotografo (duomenys neskelbtini) išvados, jos reikšmės bylai, todėl atliktas šiurkštus procesinis pažeidimas, t. y. pažeista įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarka (CPK 185 straipsnis) bei teismo pareiga motyvuoti sprendimą (CPK 263 straipsnis). Tuo atveju, jeigu teismas neketino remtis šiuo įrodymu, jis tai privalėjo aiškiai ir motyvuotai nurodyti sprendime, tačiau tai nėra padaryta. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl esminio atsakovo įrodymo, t. y. (duomenys neskelbtini) išvados dėl fotografavimo ir postprodukcijos paslaugų kokybės, dėl to buvo neatskleista bylos esmė, teismo sprendimas yra nemotyvuotas bei panaikintinas.
Nurodo, jog šalys Sutartyje aiškiai susitarė, jog spalva, nuotraukų stilius, techniniai sprendimai nelaikytini kokybės trūkumu, o, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie kriterijai, atvirkščiai, lemia nuotraukų kokybę. Taigi teismas netinkamai aiškino Sutartį ir pažeidė CK 6.663 straipsnį.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) išanalizavo visas atsakovo nuotraukas ir pateikė aiškias, konkrečias išvadas dėl atsakovo nuotraukų kokybės, retušavimo, nuotraukų formato ir kt., todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, jog išvadoje yra pateikti bendro pobūdžio teiginiai apie fotografiją, yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šiuo įrodymu, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, pažeistas įrodymų tyrimo ir vertinimo principas.
Ieškovų fotografų išvados yra padarytos pagal klaidingai suformuotus klausimus, todėl ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl fotografo (duomenys neskelbtini) išvados, kuris vienintelis teisingai lygino nuotraukų kokybę pagal Sutarties / įprastus reikalavimus, tik dar labiau parodo, jog teismas priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės.
Ieškovų pasitelkti 3 fotografai buvo neobjektyvūs, šališki, turėjo išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu, todėl jų išvados pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintos kritiškai, priešingai, teismas šioms išvadoms byloje suteikė esminę reikšmę. Visų ieškovo pasitelktų fotografų išvados visais klausimais sutapo, visi fotografai buvo kategoriškai neigiamai nusistatę atsakovo, kito kolegos fotografo, atžvilgiu. Ieškovų fotografų išvados kardinaliai skyrėsi nuo atsakovo fotografų išvadų. Teismas, turėdamas duomenis dėl ieškovų fotografų neobjektyvumo / šališkumo, turėjo šalims pasiūlyti atlikti nepriklausomą teisminę ekspertizę arba ieškovų fotografų išvadų nevertinti, tačiau teismas neatliko nė vieno iš šių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsakovo nuotraukas pripažino nekokybiškomis, kadangi vėliau atsiųstos 100 vnt. nuotraukų buvo 4 kartus mažesnės nei pirmosios 14 vnt. nuotraukų, buvo sumažintas pikselių skaičius, nuotraukos buvo atsiųstos netinkamu formatu. Atsakovas kategoriškai nesutinka nė su vienu motyvu. Nurodo, kad šalys nebuvo susitariusios dėl specifinio nuotraukų formato ar specifinio nuotraukų panaudojimo tikslo. Nuotraukų formatas turėjo atitikti įprastus tokio tipo paslaugoms keliamus reikalavimus, t. y. įprastai fotografų naudojamus nuotraukų formatus. Atsakovas tiek pirmąsias 14 vnt. nuotraukų, tiek vėliau 100 vnt. nuotraukų atsiuntė ieškovams JPEG formatu, todėl nuotraukų formatas laikytinas tinkamu. Ieškovai gavę nuotraukas neturėjo jokių pretenzijų dėl JPEG formato, kas taip pat patvirtina faktą, jog atsiųstų nuotraukų formatas buvo priimtinas. Pažymėtina, jog atsakovas atliko ieškovų vestuvių Italijoje nuotraukų retušavimą ir jas atsiuntė ieškovams taip pat JPEG formatu, vėlgi ieškovai jokių pretenzijų neturėjo, netgi kreipėsi dėl ieškovų vestuvių įamžinimo Lietuvoje.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) savo išvadoje nenurodė, jog nuotraukos yra 4 kartus mažesnės. (duomenys neskelbtini) vienoje vietoje nurodė, jog nuotraukos mažesnės 50 proc., kitoje – 2 kartus. Paties (duomenys neskelbtini) teiginiai prieštaringi, netikslūs, bet kokiu atveju (duomenys neskelbtini) nenustatė, jog nuotraukos skyrėsi 4 kartus, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, todėl teismas netinkamai susipažino su įrodymais ir padarė klaidingas išvadas. Teigia, kad tiek pirmųjų 14 vnt. nuotraukų, tiek vėliau atsiųstų 100 vnt. nuotraukų dydžiai / rezoliucija (pikseliai) buvo labai panašūs. Net jeigu nuotraukų rezoliucija šiek tiek skyrėsi, tai nereiškia, jog nuotraukos buvo nekokybiškos, tiesiog jos buvo šiek tiek mažesnės arba didesnės. Ginčo nuotraukos buvo pateiktos tiek fotografams, tiek pirmosios instancijos teismui, todėl nuotraukų techninę informaciją nesunkiai buvo galima patikrinti dar pirmojoje instancijoje, tačiau teismas pasitikėdamas klaidingais ieškovų fotografų skaičiavimais padarė klaidingas išvadas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Atsakovo nuotraukų kokybė atitiko Sutarties ir įprastai tokios rūšies darbams (paslaugoms) keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl nekokybiškų paslaugų yra visiškai nepagrįsta. Kadangi atsakovo paslaugos buvo kokybiškos, ieškovų reikalavimas sumažinti paslaugų kainą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo atliktas paslaugų kainos sumažinimo skaičiavimas išeina už ginčo ribų, skaičiavimas atliktas klaidingai, todėl kainos sumažinimas neteisėtas. Ieškovai ieškinyje pateikė tokius kainos sumažinimo motyvus – 1 nekokybiška nuotrauka – 10 Eur. Visgi ieškovai su ieškiniu pridėjo kaip nekokybiškas tik 16 vnt. atsakovo nuotraukų, ieškovai teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog ne visos 100 vnt. buvo blogos, netgi pačių ieškovų fotografai pripažino, jog buvo gerų nuotraukų. Taigi, pagal pačių ieškovų pateiktą kainos sumažinimo apskaičiavimą jiems galėjo būti priteista maksimaliai 160 Eur (16 vnt. x 10 Eur). Pirmosios instancijos teismas paslaugų kainą sumažino 62,5 proc., tačiau iš kur šis procentas paimtas, nėra aišku, ieškovai jokių procentinių skaičiavimų neteikė, o aiškiai nurodė, jog 1 vnt. nekokybiška nuotrauka įvertinta 10 Eur. Taigi, teismas turėjo aiškintis, kiek yra nekokybiškų nuotraukų, ir dauginti šį skaičių iš 10 Eur.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visos 100 vnt. nuotraukų buvo atliktos nekokybiškai, tačiau netgi patys ieškovai to neteigė, byloje niekas nesiaiškino, ar nuotraukos buvo nekokybiškos, t. y. absoliučiai netinkamos naudoti, o gal tik turėjo minimalius trūkumus, kas automatiškai nereikštų, jog visa paslauga netinkama. Tai privalėjo įrodyti ieškovai, tačiau tas nebuvo atlikta, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog visos 100 vnt. nuotraukų yra absoliučiai netinkamos.
Šalys labai aiškiai Sutartyje susitarė, jog atsakovas už 1 600 Eur įsipareigoja perduoti ieškovams 110 vnt. retušuotų nuotraukų. Ieškovai turėjo visas galimybes pildyti Sutartį ir nusimatyti didesnį nuotraukų skaičių, tačiau to jie nepageidavo, nes nuo to kaina būtų didesnė. Sutarties 3.7.3 p. nurodyta, jog papildomas korekcijų etapas kainuoja 10 Eur/vnt. Sutarties 4.3 p. buvo įtvirtinta galimybė įsigyti nuotraukų papildomai. Ieškovai kreipėsi į atsakovą su klausimu, kiek kainuotų 1 papildoma nuotrauka, į ką atsakovas atsakė, jog 1 papildomos nuotraukos kaina su dviem retušavimo etapais – 40 Eur. Ieškovams kaina netiko, todėl jie nusprendė papildomų nuotraukų neįsigyti. Atsakovas nevertė / nedarė jokio spaudimo dėl šių nuotraukų įsigijimo, todėl akivaizdu, jog atsakovai turėjo teisę atsisakyti šių nuotraukų. Pirmosios instancijos teismas šio esminio momento neanalizavo.
CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punkte aiškiai nurodyta, jog sutarties sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu verslininkas turi teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties. Ieškovai turėjo teisę neįsigyti papildomų nuotraukų, todėl Sutarties 4.3 p. sąlyga nelaikytina nesąžininga, pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta.
Ieškovai reikalaudami Sutarties 4.3 p. sąlygą pripažinti negaliojančia ir papildomai reikalaudami įpareigoti perduoti visas 3 992 nuotraukas piktnaudžiavo savo kaip vartotojų teisėmis ir sukėlė neproporcingus ir neadekvačius teisinius padarinius atsakovui. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą susidarė tokia situacija, jog ieškovai už 600 Eur sumą gavo visas atsakovo padarytas 3 992 nuotraukas, 1 nuotraukos kaina įvertinta 0,15 Eur, kas yra absoliučiai nelogiška ir nesąžininga. Sutartimi atsakovas turėjo už 1 600 Eur sumą perduoti 110 nuotraukų, todėl 1 nuotraukos kaina sudarė 14,55 Eur. Jeigu pirmosios instancijos teismas visgi nusprendė, jog Sutarties 4.3 p. yra nesąžiningas, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, teismas turėjo ne tiesiog įpareigoti atsakovą nemokamai perduoti visas atsakovo nuotraukas, o nustatyti vienos perduodamos nuotraukos sąžiningą kainą (pvz., 14,55 Eur) ir tik tada įpareigoti jas perduoti ieškovams. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą perduoti visas 3 992 nuotraukas yra neproporcingas, sukeliantis neadekvačius teisinius padarinius atsakovui, todėl panaikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi atsakovo nuotraukos buvo kokybiškos, atitiko Sutarties ir įprastai tokios rūšies paslaugoms keliavimus reikalavimus, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino tokių kriterijų kaip atsakovo kaltė, atsakovo finansinės padėtis, aplinkybės, jog ieškovai Sutartyje nustatytais terminais gavo visas nuotraukas (ginčas yra dėl to, jog ieškovams netiko nuotraukų kokybė), jog ieškovai nėra žinomi žmonės, nuotraukos niekur nebuvo išviešintos, ieškovų prašoma neturtinė žala viršijo paslaugų kainą, kas parodo, jog ieškovų ieškinio tikslas buvo nepagrįstai uždirbti.
Nurodo, jog ieškovai patys nurodė atsakovui vestuvių fotografijos lokacijas, kuriose yra įvairių skulptūrų, todėl ta aplinkybė, jog kelių nuotraukų antrame plane už ieškovo nugaros matoma antikinė skulptūra, niekaip nepažeidė ieškovo reputacijos. Bylai nepateikti jokie įrodymai, jog ieškovas dėl to būtų netekęs darbo, pajamų ar kitaip neigiamai nukentėjęs, todėl neturtinė žala nepadaryta. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė dar iki ginčo su atsakovu pradžios lankėsi gydymo įstaigoje, ieškovė laukėsi vaiko, todėl natūralu, jog lankėsi pas įvairius gydytojus, patyrė daugiau nerimo, rūpesčių nei įprasta. Taip pat nustatyta, jog ieškovai sėkmingai susilaukė vaiko, visgi nė viename medicininiame dokumente nenustatyta, jog ieškovės sveikata būtų pablogėjusi dėl ginčo su atsakovu, todėl neturtinė žala nepadaryta.
Pažymi, jog terminas nuotraukoms pateikti suėjo 2024 m. spalio 21 d. Ieškovai gavę nuotraukas galėjo pateikti pastabas dėl jų kokybės, o atsakovas nuotraukas turėjo sutvarkyti per 14 d. d. nuo pastabų gavimo. Visgi ieškovai, net negavę nuotraukų ir nepateikę pastabų dėl jų kokybės (galbūt nuotraukos būtų buvusios sutvarkytos), jau 2024 m. spalio 7 d. pateikė advokatės (duomenys neskelbtini) 5 lapų raštą. 2024 m. lapkričio 5 d. advokatė (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją, kuria pareikalavo per 7 d. sutvarkyti 100 vnt. nuotraukų, nors, pagal Sutarties 3.7.2 p., jos turėjo būti sutvarkytos per 14 d. d. nuo pastabų gavimo. Taigi, ieškovai teikė advokatės raštą net nesulaukę nuotraukų, nepaprašę jų sutvarkyti, nebandę išspręsti ginčo abipusiu būdu, dar daugiau ieškovų advokatė reikalavo nuotraukas sutvarkyti ignoruodama Sutartyje nustatytus terminus, nepateikdama jokių konkrečių pastabų dėl nuotraukų kokybės. Tokios ieškovų patirtos teisinės išlaidos nelaikytinos protingomis. Pirmosios instancijos teismas šio kriterijaus neįvertino, todėl nepagrįstai priteisė ieškovams turtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovams priteisė 330,33 Eur išlaidas už sutarčių su fotografais parengimą. Ekspertai / paslaugų teikėjai dirba su klientais pagal savo sutartis, todėl susidaro situacija, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas už sutarčių tarp ieškovų ir ekspertų parengimą, kas absoliučiai išeina iš bylos vedimo išlaidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovams už 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį priteisė net 1 320 Eur, nors teismo posėdis užtruko 3 val. 2 min., ne 11 val. Be to, ieškovai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2 178 Eur, o šią sumą sudarė biuro išlaidos, Sonix Inc. paslaugos (135,50 Eur), kas nėra susiję su bylos vedimo išlaidomis, taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl reikėjo su ieškovais susitikti 2 kartus (2025 m. lapkričio 21 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d.), todėl šios išlaidos taip pat nepriteistinos.
Atsiliepimas
Ieškovai IES1 ir IES2. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Ieškovai ir atsakovas sudarė vartojimo fotografijos paslaugų sutartį, kurios atsakovas neįvykdė nei dėl 100 nuotraukų, nei dėl papildomų nuotraukų. 100 vnt. nuotraukų pasirinkimas ir jų tinkamas retušavimas buvo atsakovo pareiga, kurią jis prisiėmė pagal Sutartį už sutartą ir suderintą kainą.
Atsakovas, komentuodamas, kad ieškovai buvo patenkinti atsakovo paslaugomis, nepaminėjo, kad atsakovas vėlavo į fotosesiją apytiksliai pusvalandį, kas yra užfiksuota bylos medžiagoje ir nustatyta pirmosios instancijos teismo.
Atsakovas nėra teisus sakydamas, kad ieškovams itin patiko atsiųstos pirmosios 14 nuotraukų (ir tariamai dėl to ieškovai norėjo papildomų nuotraukų), kadangi joms ieškovai turėjo pastabų, susijusių su elementaria nuotraukų „higiena“, tokia kaip kruvinas pirštas, ant jaunojo rankos tupinti juoda musė, uodas ant nuotakos kaktos, retušo metu nešant nukirptą smilgą ji per klaidą uždėta tiesiai ant suknelės ir pan. Atsakovas neteisus šias korekcijas vadindamas „viršijančiomis įprastus klientų poreikius“. Tokios korekcijos yra įprastos retušavimo etapui vestuvių fotosesijose.
Nurodo, kad ginčas tarp ieškovų ir atsakovo visų pirma kilo ne dėl nuotraukų kokybės (nes jos dar objektyviai nebuvo pateiktos), bet būtent dėl teisės įsigyti papildomų nuotraukų ir jų kainos. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ieškovų teisė įsigyti papildomas nuotraukas, tačiau Sutartyje nėra patikslintos tokių papildomų nuotraukų įsigijimo sąlygos.
Šalies argumentai
Ieškovai dar Sutarties sudarymo metu ne vieną kartą nurodė savo tikslą įsigyti daugiau nei 100 nuotraukų, kurios buvo įskaičiuotos į Sutarties kainą. Atsakovas sutiko, kad tokią teisę ieškovai turės, tačiau nebuvo sutarta dėl kainos. Todėl atsakovas neteisus teigdamas, neva toks noras įsigyti daugiau nuotraukų ieškovams atsirado tik pamačius nuotraukas.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, neva 100 vnt. nuotraukų kokybė nesiskyrė nuo pirmųjų 14 vnt. nuotraukų, jos nebuvo sąmoningai sumažintos, mažesnės rezoliucijos, netinkamo formato, sugadintos ir t. t. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmųjų 14 nuotraukų, kurios buvo siųstos ieškovams, rezoliucija (išmatavimai) yra nuo 4 458 x 6 687 pikselių iki 5 147 x 7 721 pikselių, t. y. nėra nė vienos nuotraukos, kurios rezoliucija būtų mažesnė nei nurodyta apatinė riba. Tuo tarpu iš siųstų 100 nuotraukų prasčiausia rezoliucija buvo 2 483 x 3 725 pikselių, t. y. iš šimto atsiųstų yra tik kelios nuotraukos, kurios savo rezoliucija prilygtų mažiausios rezoliucijos nuotraukoms iš pirmųjų 14 vnt. Taigi, atsakovas klaidina teismą sakydamas, neva 100 pateiktų nuotraukos nebuvo prastesnės kokybės, nes jau vien jų rezoliucija buvo daug mažesnė nei pirmųjų 14 nuotraukų.
Atsiliepimas
Atsakovas klaidina teismą teigdamas, neva ieškovai pirmą kartą pareiškė pretenziją dėl nuotraukų kokybės tik šalims nesusitarus dėl papildomų nuotraukų kainos, kas parodo, jog iš tikrųjų nuotraukų kokybė juos tenkino. Pažymi, jog ginčas tarp ieškovų ir atsakovo visų pirma kilo dėl papildomų nuotraukų (viršijančių 100) kainos. Tačiau, viena vertus, ir šioms pirmosioms nuotraukoms ieškovai turėjo pastabų, tačiau atsakovas jų nekoregavo. Todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, neva pirma pretenzija dėl kokybės buvo gauta tik nesusitarus dėl papildomų nuotraukų kainos.
Atsakovas daro nepagrįstą išvadą, neva pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ginčo nuotraukų kokybė atitiko Sutarties sąlygas ir įprastus rinkos reikalavimus. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas prisiima pareigą suteikti kokybiškas paslaugas ir kartu pasirūpinti visa įranga, reikalinga tinkamam paslaugų atlikimui. Nors Sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta fotografavimo paslaugų reikalavimų, tai savaime nereiškia, kad fotografavimo paslaugoms nėra taikomi jokie reikalavimai. Jau sudarant Sutartį atsakovas suprato, kad teikiamos fotografavimo paslaugos ir jų rezultatas turi būti kokybiški.
Sutarties 3.7 punktą pats atsakovas aiškino kaip punktą, jį saugantį nuo nerealių spalvų retušavimo procese. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad retušavimo etape neturi būti koreguojami nuotraukų trūkumai, tvarkomos vizualinės šiukšlės (tokios kaip musės kadre ar šiukšlės ant objektyvo) ir atliekamos kitos įprastos korekcijos.
Jau sudarant Sutartį buvo matyti, kad susitarta buvo dėl privataus ir vieno iš reikšmingiausių ieškovų gyvenimo momentų fotografavimo ir nuotraukų sutvarkymo. Abi šalys suprato, kad nuotraukos yra daromos ieškovų užsakymu ieškovams naudotis, o ne atsakovo asmeninei parodai, todėl ieškovų nuomonė ir Sutartyje užfiksuota kaip reikšminga, suteikiant jiems teisę teikti pastabas retušavimo etape. Atitinkamai atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai formuoja lūkestį, kad nuotraukos turinys negali būti laikomas nuotraukos nekokybe.
Atsakovas nei derinant Sutartį, nei fotografuodamas vestuvių metu: i) nenurodė, kad jų sutarta kaina neleis pasiekti norimo rezultato (ieškovai dėl kainos už fotografavimą ir 100 vnt. nuotraukų nesiderėjo); ii) nenurodė, jog pasirinktos lokacijos yra netinkamos (lokacijos buvo žinomos iš anksto); iii) nenurodė, jog ieškovų grimas ir (ar) apranga yra netinkami, ir iš anksto nedavė dėl to nurodymų; iv) žinojo, kad bus fotografuojama Lietuvoje konkrečią datą; v) nereiškė priekaištų ir nenurodė, kad vestuvių šventės biudžetas neleis pasiekti kokybiško rezultato.
Pažymi, kad byloje ginčas yra ne dėl to, kad ieškovų nuotraukos nėra identiškos atsakovo viešai skelbtoms „portfolio“ nuotraukoms, bet dėl to, kad nuotraukos yra objektyviai nekokybiškos. Todėl tai, ar nuotraukoje užfiksuotas modelis, ar ieškovai, ar (duomenys neskelbtini) gamta, ar (duomenys neskelbtini) senamiestis, iš esmės neturi daryti ir nedaro įtakos tam, ar nuotrauka yra tinkamos raiškos, dydžio, formato, kompozicijos ir pan. Ieškovų lūkesčiai buvo nustatyti Sutartyje ir bendraujant su atsakovu iki vestuvių šventės, jie buvo suformuoti remiantis įprastais rinkos standartais, kartu ir vadovaujantis paties atsakovo viešai skelbiamais jo darbais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo nuotraukų atitiktį rinkos standartams ir rėmėsi specialistų išaiškinimais, pateiktais tiek dėl fotografijos bendrai, tiek ir dėl ginčo nuotraukų. Be to, atsakovas, teigdamas, neva teismas analizavo, ar atsakovo nuotraukų kokybė atitiko ieškovo pasitelktų fotografų išaiškinimus, o ne tai, ar atsakovo nuotraukų kokybė atitiko Sutarties sąlygas / įprastus rinkos reikalavimus, nepateikia nė vieno pavyzdžio ir nepaaiškina, kur, jo nuomone, teismas netinkamai įvertino nuotraukų kokybę. Atsakovas nepateikia absoliučiai jokių paaiškinimų, pavyzdžių ar argumentų, kurie teismo išaiškinimai, atsakovo nuomone, neatitinka kokio teisinio reguliavimo ir dėl kokių priežasčių. Atsakovo argumentai dėl neva netinkamo rėmimosi specialistų išvadomis yra išimtinai deklaratyvūs.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialistų išvadomis. Nurodo, kad bylai buvo pateiktos iš viso 5 specialistų išvados, ieškovų pasitelktų ir atsakovo pasitelktų specialistų išvadų turinys skyrėsi iš esmės. Visi ieškovų pasitelkti specialistai atsakė į užduotus klausimus išanalizavę visas atsakovo darytas ir pateiktas nuotraukas, vertino būtent ginčo situaciją, o atsakovo pasitelkti specialistai iš dalies teikė bendro pobūdžio pasvarstymus apie fotografiją. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino visos bylos ir įrodymų kontekste.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką, kadangi tariamai nepasisakė dėl fotografo (duomenys neskelbtini) išvados, taip pat nepagrįstai teigia, neva teismas „užmiršo“ (duomenys neskelbtini) išvadą, nepagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) išvada. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys aiškiai parodo, kad teismas šias išvadas matė, analizavo ir vertino.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydami dėl atsakovo bylai pateiktų specialistų išvadų nurodo, kad net jei (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos visos nuotraukos, ji išvadoje konkrečių nuotraukų neanalizuoja, nevertina jų rezoliucijos, kompozicijos, kitų techninių niuansų, nėra paaiškinama, nei kodėl daromi konkretūs teiginiai, nei kokiais kriterijais vadovaujamasi, neatlikta nė vienos nuotraukos konkreti analizė. Atitinkamai ir (duomenys neskelbtini) išvada yra bendro pobūdžio, nurodomi teiginiai apie lokaciją ir apšvietimą, blykstės naudojimą, nuotraukų kompoziciją, retušavimo metodus ir pan., tačiau ir šiuo atveju nėra analizuojamos konkrečios nuotraukos, nėra net aišku, kiek nuotraukų šiam asmeniui buvo pateikta.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva (duomenys neskelbtini) vienintelis teisingai lygino nuotraukų kokybę pagal Sutarties / įprastus reikalavimus. Atsakovas nepateikia jokių tokio vertinimo citatų. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra žurnalo (duomenys neskelbtini), kuriam fotografuoja atsakovas, el. laiškas, kuriame nurodyta, kad spaudai tinkami yra Tiff failai, kas visiškai paneigia atsakovo skunde įdėtą (duomenys neskelbtini) analizės teiginį, neva JPEG failai yra tinkami spausdinti.
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo ieškovo pasitelktų fotografų, kurie turėjo suinteresuotumą byla, buvo šališki ir neobjektyvūs, išvadomis, tokiu būdu buvo pažeistas įrodymų tyrimo ir vertinimo principas. Vien tai, kad išvadoje nėra nurodyta, jog išvadą rengęs asmuo nėra asmeniškai susijęs su byloje dalyvaujančiais asmenimis, nereiškia, kad yra. Jei atsakovas turi priešingų duomenų, jis juos galėjo pateikti, taip pat galėjo šiuos klausimus užduoti teismo posėdžio metu. Tai, kad visų ieškovų pasitelktų specialistų išvados savo esme sutapo, vėlgi nereiškia šališkumo, o įrodo tik tai, kad dėl atsakovo pateikto rezultato vertinimo nėra dvejopo vertinimo galimybės. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, neva specialistai buvo nusistatę prieš jį. Galiausiai, bendravimas su specialistais dėl pateiktos išvados, siekiant suprasti jos turinį, nerodo specialisto šališkumo. Byloje nebuvo ir vis dar nėra jokių įrodymų, kurie rodytų ieškovų pasitelktų specialistų neobjektyvumą ar šališkumą.
Paaiškina, kad ieškovai nėra nei darbo, nei asmeniniais ryšiais susiję su specialistais, kurių išvados teiktos bylai, priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl šiuo atveju atsakovas argumentą dėl šališkumo ir tariamo nusiteikimo prieš atsakovą kelia tik todėl, kad jų išvados nėra palankios atsakovui. Ieškovai papildomai paaiškina, kad ieškovė nėra asmeniškai pažįstama su (duomenys neskelbtini). Ieškovai su (duomenys neskelbtini) nepalaiko nei profesinių, nei asmeninių santykių. Tuo tarpu komunikavimas programa Messenger ar kitais soc. tinklais yra įprastas komunikavimo būdas.
Nurodo, kad byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad nuotraukos buvo atsiųstos per mažos rezoliucijos ir netinkamo formato. Nors atsakovas nurodo, kad nuotraukos buvo pateiktos tinkamu formatu – JPEG, tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovams turėjo būti pateiktas tinkamos rezoliucijos ir tinkamo formato failas, ką turėjo suprasti ir pats atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą teiginius dėl JPEG failo tinkamumo grindžia iš esmės savo paties interpretacija. Papildomai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) išvadoje iš esmės orientavosi į nuotraukų skelbimą soc. tinkluose. Atitinkamai atsakovo pozicija dėl failo formato tinkamumo yra nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovams buvo pateiktos netinkamos kokybės nuotraukos ir dėl jų formato. Tai reiškia, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų pagal Sutartį.
Atsakovas klaidina teismą sakydamas, neva 100 pateiktų nuotraukų nebuvo prastesnės kokybės, nes jau vien jų rezoliucija buvo daug mažesnė nei pirmųjų 14 vnt. Nagrinėjamu atveju ne tik 100 nuotraukų rezoliucija buvo daug mažesnė nei pirmųjų 14 nuotraukų, bet dalis iš 100 nuotraukų neatitinka ir minimalių standartų, t. y. kad trumpoji kraštinė siektų bent 3 500 pikselių JPEG faile. Bylai pateiktose specialistų išvadose taip pat pažymėta, kad nuotraukų rezoliucija nėra tinkama.
Nepagrįsta atsakovo kritika, neva specialistas turėjo lyginti nuotraukų vidurkius: ieškovai susitarė dėl konkretaus kiekio nuotraukų, todėl jų interesas yra tai, kad visos nuotraukos būtų kokybiškos. Tai, kad matematiškai išvestas vidurkis galbūt bus pakankamos kokybės, niekaip nepakeis fakto, kad dalis nuotraukų bus nekokybiškos.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva nekokybiškų nuotraukų buvo tik 16. Atsakovas remiasi tik rezoliucijos kriterijumi ir suskaičiuoja tik ieškovų pateiktus pavyzdžius. Viena vertus, ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad 3 500 pikselių trumpajai kraštinei yra minimali rezoliucija. Kita vertus, nuotraukų rezoliucija yra ne vienintelis kriterijus nuotraukų kokybei vertinti. Ieškovams nebuvo pateikti kokybiškiausi (tiff) failai, todėl Sutartis apskritai laikytina neįvykdyta.
Atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios nuotraukos yra objektyviai ydingos kompozicijos, kas negali būti paaiškinta nei atsakovo individualiu stiliumi, nei meniniais sprendimais, nei apskritai niekuo. Pažymėjo, kad ieškovai fotosesijos metu nei savęs, nei nuotraukos nemato, todėl būtent atsakovo atsakomybė yra tinkamos kompozicijos parinkimas. Nurodo, kad dalyje nuotraukų palikta daug išorinių objektų, netvarkos, taip pat vizualiai kūno proporcijas iškreipiančių elementų, dalyje nuotraukų matomi tokie dideli šešėliai, kurie iškreipia ieškovų kūno proporcijas. Visi trys specialistai nustatė analogiškus pateiktų nuotraukų trūkumus. Tuo tarpu atsakovo pateikti dokumentai nepaneigia šių aplinkybių, neanalizuoja konkrečių nuotraukų, nepaneigia nurodytų ydų. Todėl ne tik 16 nuotraukų yra nekokybiškos, o visos. Tai, kad dalis atsakovo darytų nuotraukų yra sunkiai sutvarkomos, patvirtino ir pats atsakovas. Tai papildomai patvirtina, kad atsakovo paslaugų rezultatas yra su trūkumais.
Atsiliepimas
Atsakovas neteisus teigdamas, neva buvo peržengtos ieškinio ribos, o pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai sumažino paslaugų kainą. Ieškovai byloje teikė reikalavimą sumažinti paslaugų kainą, jį teismas tenkino. Ieškovai aiškiai nurodė, kad prašo sumažinti paslaugų kainą nuo 1 600 Eur iki 600 Eur. Šalys dėl šio reikalavimo teikė poziciją procesiniuose dokumentuose, galėjo pasisakyti ir pasisakė teismo posėdžio metu. Todėl sprendimo dalis dėl paslaugų kainos mažinimo neišeina už ginčo ribų. Vien tai, kad ieškovai prašė sumažinti sutarties kainą nuo 1 600 Eur iki 600 Eur, o teismas, tenkindamas šį reikalavimą, apskaičiavo procentinę išraišką, nereiškia, kad teismas peržengė ginčo ribas. Net jei pirmosios instancijos teismas būtų parinkęs kitokią sumą (ir kitokią procentinę išraišką), tai vis tiek nebūtų ginčo ribų peržengimas, nes teismas turi diskreciją tenkinti šalių reikalavimus visa apimtimi arba iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo motyvacija, neva pirmosios instancijos teismas turėjo išskaičiuoti, kiek nuotraukų yra nekokybiškos, irgi yra nepagrįsta. Teismas nustatė, kad paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai dėl (i) nuotraukų rezoliucijos, (ii) nuotraukų failų, (iii) atsakovo vėlavimo, (iv) kitos poros nuotraukų pateikimo ir kitų aplinkybių. Todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą, įvertinęs aplinkybių visumą. Vien tai, kad atsakovas tikisi matematinio išskaičiavimo pagal atskiras nuotraukas, nesaisto teismo.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva sprendimo dalis dėl Sutarties 4.3 p. sąlygos pripažinimo nesąžininga yra nepagrįsta, kadangi sukelia tariamai neproporcingus padarinius. Atsakovas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių mano, kad padariniai būtų neproporcingi. Atsakovas nepagrįstai teigia, neva pirmosios instancijos teismas turėjo apskaičiuoti vienos nuotraukos kainą ir tada įpareigoti perduoti ieškovams. Atsakovas, teikdamas savo matematinius skaičiavimus dėl tariamos nuotraukos kainos, nevertina, kad Sutartimi buvo sutarta dėl (i) fotografavimo paslaugos, (ii) pirmųjų 10 nuotraukų retušavimo, (iii) 100 nuotraukų retušavimo. 3 992 vnt. nuotraukų buvo darytos tam, kad būtų galima įgyvendinti ir įvykdyti anksčiau nurodytas Sutarties dalis. Netvarkytos nuotraukos („žali“ failai) nebuvo Sutarties objektas, todėl atsakovas nepagrįstai skaičiuoja vienos nuotraukos kainą.
Atsakovas nepagrįstai teigia, neva Sutarties 4.3 p. sąlyga nepagrįstai pripažinta nesąžininga. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovai nuo pat pradžių kėlė klausimą dėl papildomų nuotraukų įsigijimo kainos, ir nors Sutartyje buvo numatyta tokia ieškovų teisė, atsakovas ignoravo ieškovų klausimus ir papildomų nuotraukų kainą pasakė jau po vestuvių, retušuodamas kitas nuotraukas, kas kartu reiškė, kad ieškovai nebeturėjo jokių alternatyvų. Todėl teiginiai, neva ieškovai turėjo įsigyti papildomas nuotraukas arba atsisakyti jų, yra nepagrįsti.
Pažymi, kad Sutarties 4.3 p. nuostata dėl teisės įsigyti papildomas nuotraukas (viršijančias 100 vnt.) yra aiškintina būtent ieškovų (kaip vartotojų ir ne sutarties nuostatas siūliusios šalies) naudai taikant sutarčių aiškinimo taisykles.
Šalia nuostatos dėl papildomų nuotraukų nenurodant kainos tame pačiame punkte buvo nurodoma, kad „žali“ failai ieškovams neatiduodami. Tačiau ši nuostata, jei būtų taikoma, ribotų ieškovų galimybę šalinti suteiktų paslaugų trūkumus. Kadangi ieškovų interesus labiausiai atitinka nuotraukų retušavimas pasitelkus kitą specialistą atsakovui atsisakius tai daryti, ieškovai ir suformulavo prašymą perduoti tam reikalingą medžiagą – „žalius“ (RAW) failus. Taigi, reikalavimas perduoti „žalius“ failus yra būdas defektams šalinti. Sutarties 4.3 p. taikymas tokiu būdu, kaip to prašo atsakovas (ir trečiasis asmuo), reikštų, kad ieškovai negali ginti savo pažeistų teisių, kadangi šiuo atveju „žalių“ (RAW) failų turėjimas yra esminis, kadangi be to nustatyti trūkumai negali būti pašalinti iš Sutarties rezultato – nuotraukos negali būti baigiamos tinkamai tvarkyti.
Pasisakydami dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad tai, jog kitose bylose teismai priteisia kitokias neturtinės žalos atlyginimo sumas, jokiu būdu nereiškia, kad šiuo atveju priteistos sumos buvo nepagrįstos. Remiantis aktualia teismų praktika, vestuvės laikomos viena iš reikšmingiausių gyvenimo įvykių, todėl netinkamos kokybės vestuvių fotografavimo paslaugos ar medžiagos netekimas sukeltų ypatingai didelį nusivylimą ir išgyvenimus, kurių materialinė (piniginė) išraiška taip pat būtų didelė. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika neturtinės žalos atlyginimas už tokio pobūdžio žalą ir praradimus visais atvejais yra priteisiamas.
Pasisakydami dėl reikalavimų priteisti turtinės žalos atlyginimą nurodė, kad turtinė žala ieškovams pasireiškė kaip teisinės išlaidos prieš prasidedant procesui. Atsakovas neteisus teigdamas, neva į advokatę buvo kreiptasi dar nesulaukus nuotraukų, todėl ieškovai neva galėjo palaukti. Primintina, kad ginčas iš pradžių kilo dėl papildomų nuotraukų kainos, o po to, pamačius nuotraukas, išsiplėtė ir į ginčą dėl nekokybiškų nuotraukų. Be to, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų pagrįstai nustatė, kad dėl teisių gynimo buvo kreiptasi laiku, o atsakovas sutiko su tuo, kad komunikaciją perims teisininkai.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad, patenkinus ieškovų reikalavimus, CPK numato ieškovams teisę į jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas teikia niekuo nepagrįstus teiginius, neva ekspertai dirba su klientais pagal savo sutartis, todėl sutarčių rengimas neturėjo būti atlygintas. Nagrinėjamu atveju išvadas teikė ne teismo ekspertai, o specialistai, kurie įprastai tokia veikla neužsiima. Atitinkamai specialistai neturėjo tokio pobūdžio sutarties dėl specialisto paslaugų teikimo teismo procese. Be to, specialistams buvo formuluojami klausimai, kurie tapo sutarčių dalimi.
Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja advokatės G. Š. teisines išlaidas. Pats atsakovas įdėjo ekranvaizdį, kur aiškiai matyti, kad 11 val. truko teismo posėdis ir pasirengimas jam bei kelionė į teismo posėdį iš Vilniaus į Kauną.
Advokatų profesinės bendrijos suteiktos paslaugos visa apimtimi yra pagrįstos. Sonix Inc. paslaugos, kurias kvestionuoja atsakovas (69,26 Eur), yra įtrauktos už Sonix įrankį, kuris buvo naudotas teismo posėdžių garso įrašų stenografavimui. Pasikeitus atstovui, naujas atstovas su teismo posėdžių turiniu susipažino skaitydamas stenogramas, užuot klausydamasis itin ilgų teismo posėdžių, tokiu būdu taupė ieškovų sąnaudas. Todėl šios išlaidos yra racionalios ir susijusios su byla. Atitinkamai ir 66,24 Eur biuro išlaidos yra susijusios su pagalbinio personalo darbo ir biuro sąnaudomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrindžia savo teiginių, neva nėra paaiškinta, kodėl su klientais reikėjo susitikti du kartus. Ieškovai su savo nauja atstove norėjo aptarti bylą, pasirengimą baigiamosios kalboms, tokia praktika tarp klientų ir advokatų yra įprasta. Todėl šios sąnaudos yra racionalios ir susijusios su bylos nagrinėjimu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti, atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ignoravo esminį atsakovo įrodymą, t. y. eksperto išvadą, dėl to byla išspręsta netinkamai ir neteisėtai.
Ieškovai atsiliepimo 68 p. pripažino, jog kitai atsakovo pasitelktai ekspertei (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos įvertinti visos ginčo nuotraukos, kas patvirtina faktą, jog šios ekspertės išvada buvo profesionali, turėjo didelės reikšmės bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ja nesivadovauti.
Ieškovai atsiliepimo 78 p. pripažino, jog jų pasitelkti ekspertai buvo neobjektyvūs ir šališki. Ieškovai patys parengė sutartis su ekspertais, jiems suformavo ydingus klausimus, sumokėjo ir dar pareikalavo priteisti išlaidas už sutarčių su ekspertais parengimą ir ekspertų išvadų gavimą. Tai absoliučiai nėra normali praktika, kai eksperto sutartį rengia paslaugos užsakovai (ieškovai). Ieškovai taip pat patvirtino faktą, jog ieškovė asmeniškai bendravo Messenger programėle su vienu iš ekspertų (duomenys neskelbtini), tačiau teigia jo nepažįstanti.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime pripažino, jog šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkretaus nuotraukų formato, taip pat konkretaus nuotraukų naudojimo tikslo. Ekspertas (duomenys neskelbtini) išvadoje aiškiai nurodė, jog įprastai naudojamas JPEG formatas (atsakovo nuotraukos buvo JPEG formatu), o ieškovai nebūdami ekspertai sąmoningai klaidina teismą, jog įprastai naudojamas Tiff formatas.
(duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, jog 4 000 x 6 000 pikselių raiška yra laikoma tinkama / standartine, pirmosios 14 atsakovo nuotraukų buvo daug didesnės raiškos už (duomenys neskelbtini) įvardintą raišką, o likusios 100 buvo artimos šiai raiškai ir tik viena kita nuotrauka buvo mažesnės raiškos. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar atsakovo nuotraukų raiška buvo artima 4 000 x 6 000, o ne lyginti pirmąsias atsakovo nuotraukas su vėliau atsiųstomis. Tai yra esminė pirmosios instancijos teismo klaida, dėl to byla išspręsta neteisingai.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinyje kainą prašė sumažinti ne per procentinę išraišką, o per kiekvienos nuotraukos kainą. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kiek yra nekokybiškų nuotraukų, ir dauginti iš 10 Eur, tačiau tas nebuvo padaryta. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų, pažeidė pareigą aiškiai ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą.
Ieškovai siekdami įrodyti, jog atsakovo papildomos nuotraukos kaina buvo per didelė, atsiliepimo 61 ir 62 p. pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovo paslaugų kainodarą iš puslapio (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys byloje nebuvo tirti / nagrinėti, CPK 314 straipsnis draudžia teikti naujus įrodymus, todėl toks ieškovų elgesys yra nesąžiningas, o visi jų argumentai ir įrodymai dėl paslaugų kainos neproporcingumo negali būti vertinami.
Neturtinės žalos atlyginimas yra priteisiamas pagal teismų praktikoje suformuotus žalos dydžius, atsakovas pateikė bylas, kuriose už kur kas didesnius pažeidimus buvo priteistos kur kas mažesnės sumos, todėl ieškovų aiškinimas, jog šios bylos neturi jokios reikšmės, yra nepagrįstas.
Ieškovai patys išsirinko fotografavimo lokaciją, gavę nuotraukas neturėjo jokių nusiskundimų dėl skulptūrų, skulptūros yra už ieškovo nugaros ir beveik nėra matomos, galiausiai nenustatyta, jog ieškovė būtų patyrusi kokių nors sveikatos problemų, be planinių vizitų pas gydytojus. Galiausiai neturtinė žala viršija paslaugų kainą, kas yra absoliučiai nesuvokiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2024 m. gegužės 8 d. sudarė Fotografavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams fotografavimo paslaugas vestuvių šventės metu, o ieškovai – šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte numatyta, jog šventė vyks (duomenys neskelbtini), fotografavimo pradžia – 12.00 val., o pabaiga – 16.00 val. (vieta ir laikas gali būti keičiami šalių susitarimu). Šalys susitarė, kad paslaugos teikimo kaina 1 600 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai yra sumokėję atsakovui Sutartyje nurodytą kainą. Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami). Nuotraukos klientui atsiunčiamos internetine nuoroda, ne vėliau kaip per 5 mėnesius po šventės. Retušuotų nuotraukų kiekis – 100 vnt., su galimybe įsigyti nuotraukų papildomai. 10 vnt. sutvarkytų ir fotografo atrinktų nuotraukų fotografas klientams atsiunčia per 10 darbo dienų po šventės. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. liepos mėnesį atsakovas atsiuntė ieškovams 14 vnt. jo atrinktų retušuotų nuotraukų, o 2024 m. spalio mėnesį – 100 vnt. pačių ieškovų atrinktų retušuotų nuotraukų. Ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nekokybiškų paslaugų pagal vartojimo sutartį suteikimo ir paslaugų kainos sumažinimo, Sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu 2026 m. kovo 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino visa apimtimi. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstini šie esminiai klausimai: 1) dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo; 2) dėl atsakovo suteiktų paslaugų kokybės ir Sutarties kainos sumažinimo; 3) dėl Sutarties 4.3 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus; 4) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 5) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias taisykles, nes nepasisakė dėl esminio atsakovo pateikto įrodymo ((duomenys neskelbtini)išvados), suteikė esminę reikšmę ieškovų pasitelktų fotografų, kurie, anot atsakovo, buvo šališki ir neobjektyvūs, turėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, išvadoms. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis dėl ieškovų fotografų neobjektyvumo (šališkumo), turėjo šalims pasiūlyti atlikti nepriklausomą ekspertizę arba ieškovų pateiktomis išvadomis nesivadovauti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Pasisakydama dėl anksčiau paminėtų apelianto argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą yra nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Vis dėlto, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalies argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų.
Susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) išvados. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas minėto specialisto išvada rėmėsi (tai tiesiogiai nurodydamas sprendime), be kita ko, nuspręsdamas dėl JPEG formato nuotraukų paskirties (sprendimo 14 punktas). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančios (duomenys neskelbtini) išvados atskirai neaprašė, neperkėlė šioje išvadoje nurodytų teiginių ar argumentų į procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, taip pat aplinkybė, jog teismas padarė kitokias išvadas dėl nuotraukų kokybės nei tai darė (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas šio įrodymo netyrė, nevertino ar jį ignoravo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog specialistai, kurių išvadomis ieškovai grindė savo reikalavimus, buvo šališki ir neobjektyvūs, turėjo išankstinį nusistatymą, objektyvių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų bylai nepateikė. Vien tai, kad fotografų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvados dėl atsakovo suteiktų paslaugų kokybės nėra palankios atsakovui ir dėl to apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėti asmenys šioje byloje buvo šališki ar nusiteikę prieš atsakovą.
Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo ekspertizės skyrimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 39 punktas).
Nagrinėjamu atveju šalys byloje pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus grindė fotografijos žinių turinčių asmenų konsultacinėmis išvadomis ir kitais įrodymais. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismui ginčo išsprendimui pakako byloje pateiktų įrodymų, todėl teismas nenustatė poreikio papildomai spręsti klausimą dėl ekspertizės atlikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog dėl teisingo bylos išsprendimo šiuo atveju būtinai reikėjo spręsti teismo ekspertizės skyrimo klausimą, o išvados dėl ginčo esmės negalėjo būti padarytos vertinant šalių pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, nors tokią procesinę teisę turėjo, juolab, kad buvo atstovaujamas advokato. Aplinkybė, jog apeliantas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka ir juos vertina kitaip, nepagrindžia būtinybės spręsti ekspertizės skyrimo klausimo, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakė į bylos nagrinėjimui reikšmingus klausimus ir pasisakė dėl ginčo esmės. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškinio reikalavimų yra glausti ar atsakovui nepriimtini, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad teismas neišnagrinėjo visų šalių reikalavimų ar atsikirtimų į ieškinį ir (ar) viena ar kita forma dėl jų nepasisakė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė bylai pateiktus įrodymus, juos vertino, pasisakė dėl įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, įvardijo, kuriais įrodymais nesivadovauja. Kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių bylos faktinių bei teisinių aspektų, tai leidžia nustatyti, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl paslaugų kokybės ir Sutarties kainos sumažinimo
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų pasitelktų fotografų pateiktais nuotraukų kokybės kriterijais, ignoravo šalių sudarytoje Sutartyje aptartus nuotraukų kokybės reikalavimus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo suteiktos fotografavimo paslaugos buvo nekokybiškos ir dėl to ieškovai įgijo teisę į Sutarties kainos sumažinimą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar visos atsakovo padarytos nuotraukos buvo absoliučiai netinkamos naudoti, ar turėjo tik minimalius trūkumus, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog visos 100 vnt. nuotraukų buvo nekokybiškos. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). CK VI knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis). CK 6.680 straipsnyje, įtvirtinančiame užsakovo (vartotojo) teises rangos sutartyje, nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis.
Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, reikalavimą dėl Sutarties kainos sumažinimo pareiškę ieškovai šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovo suteiktos fotografavimo paslaugos buvo netinkamos kokybės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra reglamentuoti formalūs vestuvių fotografijai ir vestuvių nuotraukų kokybei keliami reikalavimai. Įvertinus CK 6.718 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, darytina išvada, kad kokybės trūkumams konstatuoti šioje byloje turėjo būti nustatyta, jog atsakovo suteiktos vestuvių fotografavimo paslaugos neatitinka šioje srityje nusistovėjusios praktikos.
Patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai atsakovo perduotų 100 vnt. retušuotų nuotraukų kokybės trūkumus iš esmės grindė tuo, kad 2024 m. spalio mėnesį atsakovo perduotos 100 vnt. retušuotų nuotraukų buvo žymiai prastesnės lyginant su tomis 14 nuotraukų, kurias atsakovas atsiuntė ieškovams 2024 m. liepos mėnesį, taip pat lyginant su tomis nuotraukomis, kurias atsakovas viešai publikuoja socialiniuose tinkluose pristatydamas savo darbus. Ieškovai tvirtino, kad ginčo nuotraukos skiriasi pagal savo spalvinę išraišką, jos yra itin prastos raiškos bei netinkamai retušuotos. Ieškovai argumentus dėl atsakovo suteiktų netinkamos kokybės paslaugų įrodinėjo fotografų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parengtomis išvadomis-analizėmis. Ieškovai taip pat pateikė žurnalo (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie reikalavimus failui reklaminei nuotraukai kokybiškai spaudai šiame žurnale, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atsakymą, kuriuo pateikta informacija apie asmeniniam naudojimui ir saugojimui tinkamus nuotraukos formatus. Atsakovas savo poziciją byloje grindė fotografo (duomenys neskelbtini) išvada dėl fotografavimo ir postprodukcijos paslaugų kokybės, fotografės (duomenys neskelbtini) išvada dėl atsakovo suteiktų paslaugų, kitais įrodymais.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo suteiktų paslaugų neatitikties kokybės reikalavimams iš esmės grindė ieškovų byloje pateiktų trijų fotografų išvadomis (analizėmis), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog atsakovo Instagrame skelbiamos nuotraukos ir ieškovams pateiktos nuotraukos kokybės prasme neturi nieko bendra, ieškovams perduotas paslaugų rezultatas neatitinka viešai publikuojamų atsakovo darbų – vestuvių nuotraukų. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, kad ieškovams atsiųstos 100 nuotraukų yra 4 kartus mažesnės už ieškovams anksčiau atsiųstas 14 nuotraukų. Vienas iš ieškovų pasitelktų fotografų (duomenys neskelbtini) savo analizėje taip pat nurodė, kad atsakovo pateiktose nuotraukose, lyginant jas su 14 vnt. pirmųjų nuotraukų, buvo sumažintas pikselių skaičius, taip pat nurodė, jog ieškovams buvo pateiktos nuotraukos JPEG formatu, kuris yra tinkamas naudoti socialiniuose tinkluose, tačiau ieškovų tikslas buvo ne tas. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, vėluodamas į ieškovų vestuvių ceremoniją, neskyrė laiko pasiruošti fotografijos paslaugai, tai taip pat turėjo įtakos nuotraukų kokybei (nenuvalytas fotoaparato objektyvas, netinkamai pasirinktas fotografavimo kampas ir kt.). Teismo vertinimu, būtent fotografas, kaip profesionalas, atsižvelgdamas į klientų poreikius, turi parinkti aplinką ir detales, kad nuotraukos būtų kokybiškos ir gražios.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarydamos Sutartį šalys jokių konkrečių ieškovų siekiamų nuotraukų panaudojimo tikslų, konkretaus nuotraukų formato, dydžio ar individualių nuotraukoms keliamų kriterijų neapibrėžė. Šalys susitarė, kad ieškovams po šventės bus atsiųstos tik retušuotos, techniškai kokybiškos nuotraukos (techniškai netvarkyti, neretušuoti, ,,žali“ CR2 arba NEF failai klientams neperduodami) (Sutarties 4.3 punktas). Ieškovai įsipareigojo nereikšti fotografui pretenzijų dėl nuotraukų stiliaus, spalvinio spektro, techninių sprendimų, kūno bei atskirų nuotraukų detalių korekcijų bei nuotraukų galutinio rezultato atrankos ir parinkimo (Sutarties 3.7 punktas). Taigi pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo išvadai, kad šalys šiuo atveju buvo susitarusios dėl specifinių ar neįprastų nuotraukų panaudojimo tikslų, konkretaus ar įprastos praktikos neatitinkančio specifinio nuotraukų formato.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo ieškovams pateiktas paslaugų rezultatas neatitinka viešai jo publikuojamų darbų – vestuvių nuotraukų, tačiau skundžiamo sprendimo turinys neatskleidžia, kuo konkrečiai pasireiškia teismo įvardytos viešai atsakovo skelbiamų darbų ir ieškovams pateikto paslaugų rezultato neatitiktys. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, pagal kokius konkrečius kokybės parametrus kiekviena iš atsakovo pateiktų nuotraukų skiriasi nuo viešai publikuojamų jo darbų.
Iš byloje esančių ieškovų su fotografais sudarytų paslaugų teikimo sutarčių turinio matyti, jog fotografai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojo, be kita ko, atlikti tik 10 atsirinktų nuotraukų iš galutinių retušuotų 100 vnt. nuotraukų techninį ir meninį vertinimą, detalią analizę ir aprašymą (sutarčių 1.2 punkto (i) papunktis), atsakyti į kitus ieškovų suformuluotus klausimus (sutarčių 1.2 punktas). Iš byloje esančių minėtų specialistų konsultacinių išvadų turinio matyti, jog jose, be kita ko, pateiktas kiekvieno jų subjektyvus suteiktų paslaugų rezultato turinio įvertinimas. Fotografai vertino atliktų nuotraukų kompoziciją, nuotraukų atlikimą, spalvinius (atspalvių), tam tikrus panaudotus techninius (pvz., blykstės) aspektus. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suteiktų paslaugų kokybės, tinkamai neįvertino specialistų atlikto tyrimo apimties ir jiems užduotų klausimų pobūdžio, todėl ieškovų pasitelktų fotografų analizėmis paremta teismo išvada dėl visų 100 nuotraukų neatitikimo kokybės reikalavimas stokoja pagrįstumo. Kita vertus, byloje pateiktose konsultacinėse išvadose yra pateiktas subjektyvus kitų fotografų atsakovo padarytų nuotraukų vertinimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog fotografija (taip pat ir vestuvių) yra viena iš meninės raiškos formų, todėl vien tai, jog atsakovo suteiktų paslaugų rezultatas pagal jo pasirinktus meninius sprendinius ir sumanymus nėra toks pat ar tam tikra dalimi skiriasi nuo viešai jo skelbiamų nuotraukų, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog suteiktos fotografavimo paslaugos nėra tinkamos kokybės. Viešai skelbiamų darbų rezultatas parodo asmens gebėjimą teikti tam tikros rūšies (šiuo atveju fotografijos) paslaugas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats savaime nėra teikiamų paslaugų kokybės vertinimo kriterijus. Juolab, kad byloje nebuvo ginčijama Sutartyje esanti sąlyga, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nereikšti fotografui pretenzijų dėl nuotraukų stiliaus, spalvinio spektro, techninių sprendimų, kūno bei atskirų nuotraukų detalių korekcijų ir nuotraukų galutinio rezultato atrankos ir parinkimo (Sutarties 3.7 punktas). Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Sutartį nuotraukas retušavimui atrinko patys ieškovai (Sutarties 3.7.1 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši Sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai dar iki Sutarties sudarymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalaudami teisės patiems atrinkti nuotraukas, ieškovai kartu prisiėmė riziką, kad galutinis jų atrinktų nuotraukų rezultatas gali nebūti tapatus atsakovo viešai socialiniuose tinkluose publikuojamiems darbams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai šioje byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog iš fotografavimo paslaugų teikimo metu atsakovo ir trečiojo asmens padarytų 3 932 nuotraukų („žalių failų“) nebuvo retušavimui tinkamų atrinkti nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentai dėl atsakovo perduotų nuotraukų neatitikties viešai jo publikuojamiems darbams nėra įrodyti, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams buvo perduotos netinkamo formato (JPEG) nuotraukos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Sutartyje šalys jokių reikalavimų atliktų ir ieškovams perduotinų paslaugų rezultato formatui nenurodė ir neįvardijo. Sutartyje šalys tik susitarė, kokio formato nuotraukos ieškovams nebus perduodamos, t. y. neretušuoti, ,,žali“ CR2 arba NEF failai. Byloje esančioje (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog ieškovams turėjo būti pateikti Tiff formato failai. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, jog techniniai rekomenduojami parametrai nuotraukoms, skirtoms spausdinti ar skelbti socialinėse platformose, be kita ko, yra failo formatas JPEG, PNG. Iš byloje pateikto Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atsakymo matyti, jog asmeniniam nuotraukų saugojimui ir naudojimui rekomenduotinas Tiff formatas, tačiau kartu nurodoma, jog jei negalima turėti Tiff formato, asmeniniam naudojimui gali tikti ir JPEG formatas, tačiau tai turėtų būti ,,didelis“ failas. Taigi visuma byloje esančių įrodymų nepagrindžia, jog ieškovams nebuvo perduoti tinkamo formato nuotraukų failai ir dėl to atsakovo suteiktų paslaugų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams nebuvo perduotos tinkamo formato nuotraukos, padaryta netinkamai vertinant byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl nelaikytina pagrįsta.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl pateiktų nuotraukų raiškos (dydžio / pikselių) nėra tinkamai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, nurodė, jog ieškovams atsiųstos 100 vnt. nuotraukų yra 4 kartus mažesnės už ieškovams atsiųstas 14 vnt. nuotraukų. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) konsultacinės išvados turinio matyti, jog specialistas nurodė, kad pirmosios 14 nuotraukų yra dvigubai didesnės lyginant su likusiomis, tačiau tokia išvada padaryta palyginus didžiausios raiškos nuotrauką iš pirmųjų 14 vnt. ieškovams atsiųstų nuotraukų su dviem mažesnės raiškos nuotraukomis (iš 100), kurias atsakovas siuntė ieškovams pagal Sutartį. Specialistas (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje nurodė, jog lyginant 14 vnt. pirmųjų nuotraukų su likusiomis buvo sumažinta rezoliucija. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma rekomenduojama nuotraukų (pateiktų JPEG formatu) raiška 4 000 x 6 000 pikselių. Iš byloje esančios Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pateiktos informacijos, be kita ko, matyti, jog asmeniniam naudojimui skirtos JPEG formato nuotraukos failo trumpoji kraštinė turėtų būti ne mažesnė nei 3 500 pikselių. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai laikosi pozicijos, jog jiems pateiktų nuotraukų raiška turėjo būti bent 3 500 pikselių. Įvertinusi aptartus įrodymus, taip pat pačių ieškovų poziciją dėl minimalios nuotraukų raiškos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tinkamam asmeniniam naudojimui skirtos JPEG formato nuotraukos failo trumpoji kraštinė paprastai neturėtų būti mažesnė kaip 3 500 pikselių.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nevertino ir nedetalizavo kiekvienos iš atsakovo pateiktų nuotraukų raiškos, todėl padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, jog visos 100 vnt. atsakovo pateiktų nuotraukų yra mažesnės raiškos, lyginant su anksčiau atsakovo pateiktomis 14 vnt. nuotraukų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktomis Sutarties dalyką sudarančiomis nuotraukomis ir jų metaduomenimis (failas ,,101 retusuotu wetransfer_dsc02376-jpg_2024-11-13_1259“), nustatė, kad iš 101 nuotraukos 11-os nuotraukų raiška yra mažesnė nei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos rašte nurodoma rekomenduojama tinkamų asmeniniam naudojimui nuotraukų JPEG formatu raiška, kai trumpoji kraštinė ne mažesnė nei 3 500 pikselių (nuotraukų, kurių pavadinimai ,,DSC02376“, ,,DSC02464“, ,,DSC02465“, ,,DSC02565“ ir ,,DSC02567“raiška 2 624 x 3 936; nuotraukos ,,DSC02477“ raiška 2 685 x 4 027; nuotraukos ,,DSC02493“ raiška 2 483 x 3 725; nuotraukos ,,DSC02512“ raiška 2 581 x 3 871; nuotraukos ,,DSC02540“raiška 2 523 x 3 784; nuotraukos ,,DSC02549“ raiška 2 565 x 3 847 ir nuotraukos ,,DSC02684“ raiška 3 427 x 5 059). Visos kitos atsakovo pateiktos nuotraukos yra didesnės raiškos (pavyzdžiui, 6 000 x 4 000; 6 163 x 4 108; 7 008 x 4 672 ir pan.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, šalių sudarytos Sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog dalis (11 vnt.) pateiktų nuotraukų buvo mažesnės nei ieškovų nurodomos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos rekomenduojamos raiškos. Tuo tarpu kitos atsakovo pateiktos nuotraukos pagal savo raišką pikseliais atitinka tiek Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos rekomenduojamą, tiek pačių ieškovų nurodytą minimalią raišką pikseliais.
Įvertinusi tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas vestuvių nuotraukų kokybei keliamų reikalavimų ir kriterijų nenumato, o šalys Sutartyje specialių kriterijų, keliamų paslaugų rezultatui neaptarė, teisėjų kolegija nusprendžia, jog šioje byloje nėra kitų, išskyrus reikalavimus nuotraukų raiškai, kriterijų, leidžiančių daryti teismo pagrįstu įsitikinimu paremtą išvadą dėl atsakovo suteiktų paslaugų kokybės. Kaip minėta anksčiau, nuotraukų turinio (stiliaus, spalvų spektro, kompozicijos ir pan.), nuotraukų atitikties atsakovo publikuojamoms nuotraukoms viešojoje erdvėje kriterijai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami nustatant atsakovo suteiktų paslaugų kokybę ar sprendžiant dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo, atsižvelgtina ir į tai, kokia dalis šalių sutartų paslaugų nesuteikta, kokia dalis suteikta nekokybiškai, kokie objektyvūs kriterijai pagrindžia netinkamos paslaugos suteikimo faktą, kokią proporcinę dalį jos sudaro nuo bendros paslaugų kainos ir pan.
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovo suteiktos paslaugos iš dalies neatitiko tokioms paslaugoms keliamų kokybės reikalavimų (dėl dalies ieškovams perduotų nuotraukų raiškos), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad ieškovai įgijo pirkėjo teisę reikalauti sumažinti paslaugų kainą. Vis dėlto, nuspręsdamas dėl suteiktų netinkamos kokybės paslaugų apimties pirmosios instancijos iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, šalių sudarytos Sutarties nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad visų 100 vnt. nuotraukų kokybė buvo netinkama, dėl to nepagrįstai sumažino suteiktų paslaugų kainą ieškovų prašoma apimtimi. Nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo.
Šalys Sutartimi susitarė, kad atsakovas ieškovams perduos tinkamos kokybės 100 vnt. retušuotų ieškovų šventės nuotraukų už 1 600 Eur Sutarties kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 11 vnt. atsakovo atliktų ir ieškovams perduotų nuotraukų neatitinka kokybės reikalavimų, tai sudaro 11 proc. Sutartyje numatytų nuotraukų kiekio. Atitinkamai šiuo procentiniu dydžiu yra pagrindas sumažinti ieškovams suteiktų paslaugų kainą, tai sudaro 176 Eur (1 600 – (1 600 Eur x 11 proc.) = 1 424 Eur), t. y. nuo 1 600 Eur iki 1 424 Eur, ir ieškovams iš atsakovo priteisti 176 Eur, kiekvienam ieškovui po 88 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama, Sutarties kainą nuo 1 600 Eur sumažinant iki 1 424 Eur ir priteisiant iš atsakovo ieškovams 176 Eur, t. y. kiekvienam ieškovui po 88 Eur.
Dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino Sutarties 4.3 punkte išdėstytą sąlygą ,,Po šventės Klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami)“ nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir įpareigojo atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas.
Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovai nesutikdami su atsakovo papildomų nuotraukų kaina galėjo šių papildomų paslaugų atsisakyti. Teigė, jog ieškovai piktnaudžiauja savo kaip vartotojų teisėmis ir sukėlė atsakovui neproporcingas ir neadekvačias teisines pasekmes. Atsakovas nesutinka, kad Sutarties 4.3 punkto sąlyga yra nesąžininga.
CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis, be kita ko, verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovas (fotografas) įsipareigojo po šventės klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, ,,žali“ CR2 arba NEF failai klientams neperduodami). Nuotraukos klientui atsiunčiamos internetine nuoroda ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo šventės. Retušuotų nuotraukų kiekis – 100 vnt., yra galimybė įsigyti nuotraukų papildomai. 10 vnt. sutvarkytų ir fotografo atrinktų nuotraukų fotografas atsiunčia klientams per 10 d. d. po šventės.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Sutarties 4.3 punkte nurodytos sąlygos dalį nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir įpareigodamas atsakovą ieškovams perduoti visas paslaugos teikimo metu padarytas nuotraukas, nurodė, jog Sutarties sąlygos, įskaitant 4.3 punktą, neatitiko tikrųjų ieškovų ketinimų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Sutarties 4.3 punktas numatė ieškovams teisę įsigyti papildomas nuotraukas, jų kaina nenurodyta. Teismo vertinimu, byloje susiklostė situacija, kad atsakovas, neapibrėždamas Sutarties 4.3 punkte papildomų nuotraukų kiekio ir retušavimo kainos, vėliau ją vienašališkai padidino – 40 Eur už vieną nuotrauką (su dviem retušavimo etapais), nors Sutarties 3.7 punktas nustatė, kad papildomas korekcijų etapas kainuoja 10 Eur už 1 vnt. Teismas vertino, kad ieškovai, žinodami papildomų nuotraukų kainą, nebūtų sudarę Sutarties, nes tokia Sutarties nuostata neatitiko ieškovų tikrųjų ketinimų, sudarant Sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai dėl CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeista šalių teisių ir interesų pusiausvyra vartotojų nenaudai. Neapibrėždamas Sutarties 4.3 punkte papildomų nuotraukų kiekio ir papildomų nuotraukų kainos, o vėliau neproporcingai ją vienašališkai padidindamas, atsakovas apribojo ieškovų teisę gauti visą Sutarties rezultatą už kainą, kurios pagal Sutarties esmę galėjo tikėtis ieškovai (CK 6.193 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažintos nesąžiningomis, jeigu jos nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas šioje byloje įrodė, jog Sutarties 4.3 punktas buvo individualiai aptartas su ieškovais, kaip ir kitos Sutarties sąlygos, o ieškovai turėjo teisę šioms sąlygoms daryti įtaką, tačiau to nedarė ir su jomis sutiko. Apeliaciniu skundu ši teismo išvada nėra ginčijama. Šią teismo išvadą patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, jog ieškovai iš tiesų turėjo galimybę daryti įtaką Sutarties turiniui, šia savo teise jie pasinaudojo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai teikė pastabas ir komentarus dėl Sutarties 3.5 ir 3.7 punktų, Sutarties 3.7 punktas pakoreguotas pagal ieškovų pastabas. Ieškovai pastabų Sutarties 4.3 punktui neturėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad ieškovai fotografavimo paslaugas įsigyja ne pirmą kartą, turėjo tokio pobūdžio sutarties sudarymo patirties, todėl galėjo ir turėjo suprasti Sutarties 4.3 punkto turinį ir jo reikšmę. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ginčų dėl neretušuotų, ,,žalių“ failų perdavimo ieškovai turėjo ir su kitu fotografu, iš kurio įsigijo fotografavimo paslaugas užsienyje. Ieškovai šių aplinkybių neneigė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje ginčijama Sutarties 4.3 punkto sąlyga buvo individualiai aptarta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad ginčijama šalių sudarytos Sutarties 4.3 punkto sąlyga buvo individualiai aptarta, nepagrįstai ją pripažino nesąžininga CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies pagrindu, nesant būtinosios šio straipsnio taikymo sąlygos, t. y. individualiai neaptartos vartojimo sutarties sąlygos.
Antra, patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančia Sutarties 4.3 punkte išdėstytą sąlygą ieškinyje nurodyta apimtimi – „Po šventės klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami)“. Ginčijama sąlyga nustato, kokiu formatu padarytos nuotraukos ieškovams nebus perduodamos, ja atsakovas įsipareigojo perduoti tik retušuotas ir techniškai kokybiškas nuotraukas. Pažymėtina, kad ieškiniu ginčijama sąlyga nenustato šalių teisių ir pareigų, susijusių su papildomų nuotraukų kiekiu ir kaina. Tuo tarpu kita Sutarties 4.3 punkto dalis („retušuotų nuotraukų kiekis – 100 vnt., su galimybe įsigyti nuotraukų papildomai“), kuria apibrėžtas perduodamų nuotraukų kiekis, galimybė įsigyti papildomų nuotraukų, ieškiniu nebuvo ginčijama ir skundžiamu sprendimu nėra pripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog atsakovui Sutartyje nenurodžius papildomų nuotraukų kiekio ir kainos buvo iš esmės pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojų (ieškovų) nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktas) niekaip nepagrindžia ginčijamo šalių susitarimo dėl atsakovo pareigos atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas ir nesiųsti „žalių failų“ negaliojimo.
Trečia, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Sutarties sąlygos, įskaitant Sutarties 4.3 punktą, neatitiko tikrųjų ieškovų ketinimų, tačiau nenurodė, kokių aiškiai išreikštų ir kitai šaliai atskleistų ketinimų ieškovų ir atsakovo sudaryta Sutartis neatitiko. Iš Sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl fotografavimo paslaugų teikimo, susitarė dėl šių paslaugų teikimo laiko, trukmės, kainos (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai), įsigyjamų retušuotų nuotraukų kiekio – 100 vnt., taip pat aptarė, kokiu formatu paslaugų teikimo rezultatas ieškovams nebus perduodamas (Sutarties 4.3 punktas). Kaip minėta, Sutartyje nėra sąlygų dėl konkrečių paslaugos teikimo tikslų, specialios paskirties ir (ar) specialaus gauto rezultato panaudojimo tikslo. Sutarties 4.3 punkto sąlygos dalis, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia, kaip minėta, apibrėžia, kokiu formatu padarytos nuotraukos ieškovams nebus perduodamos, ja atsakovas įsipareigojo perduoti tik retušuotas ir techniškai kokybiškas nuotraukas. Tai atitinka esminį Sutarties tikslą – gauti kokybišką paslaugą. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 4.3 punkto sąlygos dalis, kuria apibrėžtas perduodamų nuotraukų kiekis – 100 vnt., nebuvo ginčijama, yra galiojanti, todėl privaloma Sutarties šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4.3 punkte įtvirtinta teisė įgyti nuotraukas papildomai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati savaime sąžiningumo reikalavimų, šalių interesų pusiausvyros vartotojo nenaudai pažeidimų nesuponuoja. Šalims nesutarus dėl papildomai įsigyti norimų nuotraukų kainos, kiekio ar kitų sąlygų, šalių ginčas gali būti sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškus atitinkamus reikalavimus.
Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl Sutarties 4.3 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti Sutarties 4.3 punkto sąlygą (,,Po šventės Klientams atsiųsti tik retušuotas, techniškai kokybiškas nuotraukas (techniškai netvarkyti, neretušuoti, „žali“, CR2 arba NEF failai klientams neatiduodami)“ nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus iš atsakovo priteisti ieškovams po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 400,21 Eur turtinės žalos atlyginimo kiekvienam tenkino, padaręs išvadą, jog ieškovai įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, jog neatliko neteisėtų veiksmų, suteikė tinkamos kokybės paslaugas, ieškovai neįrodė neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas neįvertino protingumo kriterijaus, todėl nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatas, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius yra įskaitomos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, taip pat protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi protingumas yra esminis tokio pobūdžio išlaidų dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 7 d. ieškovų atstovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija ir pareikalavo: 1) nedelsiant, bet ne vėliau nei iki galutinio nuotraukų perdavimo klientams dienos, perduoti klientams (duomenys neskelbtini) suteiktos paslaugos metu padarytas visas fotonuotraukas, t. y. „raw“ failus; 2) pratęsti galutinį nuotraukų perdavimo terminą iki 2024 m. lapkričio 7 d. ir iki šio termino perduoti klientams kokybiškai retušuotas 100 vnt. foto nuotraukų, kurias klientai atsirinko retušavimui. Ieškovų atstovė 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovą su dar viena pretenzija, kuria palaikė ankstesnėje pretenzijoje pareikštus reikalavimus ir pareikalavo atsakovo vykdyti sutartį bei perduoti ieškovams kokybiškai retušuotas 100 vnt. nuotraukų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už šių pretenzijų parengimą ir pateikimą ieškovai patyrė 800,42 Eur išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas Sutartį pažeidė, nes suteikė ieškovams paslaugas, kurių dalis buvo netinkamos kokybės, todėl šie atsakovo veiksmai civilinės atsakomybės taikymo požiūriu vertintini kaip neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Vis dėlto, teismui sprendžiant klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, nebuvo tinkamai įvertinta, jog ne visų ieškovų pretenzijomis pareikštų reikalavimų pagrįstumas pasitvirtino.
Dėl anksčiau šioje nutartyje aptartų argumentų ieškovų reikalavimas dėl Sutarties 4.3 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia bei reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams fotografavimo paslaugų teikimo metu padarytas 3 932 nuotraukas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, byloje nustatyta, kad tik 11 atsakovo perduotų nuotraukų nebuvo kokybiškos. Vadinasi, šioje byloje iš esmės yra patenkinama tik 5,5 proc. ieškovų pretenzijomis reikštų reikalavimų (visiškai atmestas reikalavimas dėl neretušuotų nuotraukų perdavimo ir 11 proc. apimtimi patenkintas reikalavimas dėl nuotraukų kokybės). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, visų ieškovų patirtų 800,42 Eur išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų esminio CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto išlaidų kriterijaus, t. y. kad išlaidos turi būti protingo dydžio (pagrįstos). Dėl šios priežasties yra pagrindas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams priteistą turtinės žalos dydį proporcingai sumažinti nuo 800,42 Eur iki 44,02 Eur (800,42 Eur x 5,5 proc.) ir kiekvienam ieškovui priteisti iš atsakovo po 22,01 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vartotojo teisė į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta, be kita ko, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kurį vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.
CK. 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams jų prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, jog vestuvių ceremonija yra ypatingas įvykis gyvenime, kurio pakartoti nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad, kilus ieškovų ir atsakovo konfliktui dėl netinkamos kokybės fotografavimo paslaugos suteikimo, ieškovai patyrė įtampą, stresą, apmaudą, neigiamus išgyvenimus, kurie neprisidėjo prie ieškovų sveikatos gerinimo, ypatingai įvertinus aplinkybę, jog ieškovė laukėsi kūdikio. Teismas taip pat sutiko su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog dalis atsakovo atsiųstų nuotraukų ieškovui yra padarytos ieškovą žeminančiame kontekste, tokiu būdu suteikiant neigiamas emocijas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas neturtinei žalai atlyginti, tačiau nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kartu pažymėtina, jog tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016, 53 punktas).
Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamos fotografavimo paslaugos suteikimu ieškovams (dalis nuotraukų neatitiko kokybės reikalavimų). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo ieškovai galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, įtampos, apmaudo dėl nepateisinto lūkesčio gauti kokybiškas vestuvių šventės nuotraukas. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovų šventė įvyko, objektyvių duomenų, jog dėl netinkamai suteiktos fotografavimo paslaugos būtų iš esmės sutrikdyta ieškovų šventė, byloje nėra, ieškovai neturtinės žalos tokiais argumentais ir aplinkybėmis neįrodinėjo. Pažymėtina ir tai, kad tik nedidelė dalis atsakovo pateiktų nuotraukų (11 proc.) buvo pripažintos kaip neatitinkančios kokybės reikalavimų, todėl ieškovai turi savo vestuvių šventės nuotraukas. Objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog dėl atsakovo atliktų veiksmų buvo pakenkta ieškovų sveikatai, byloje nėra. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės sveikatos būklės pakitimus, nusiskundimus gydytojams ieškovės nėštumo metu nedaro pagrindo pagrįstu teismo įsitikinimu paremtai išvadai, jog šiuos sutrikimus lėmė ar jiems turėjo įtakos būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteista iš viso 2 000 Eur dydžio neturtinė žala yra per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ieškovų patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 200 Eur suma. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog egzistuoja teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams priteista po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, pakeisti, atlygintinos neturtinės žalos dydį kiekvienam ieškovui sumažinant iki 100 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą ir atlygintinų paslaugų kokybei keliamus reikalavimus, nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, civilinės atsakomybės teisinius santykius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį visa apimtimi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas ir netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantas teigia, jog teismas ieškovams nepagrįstai priteisė 330,33 Eur išlaidas už sutarčių su fotografais parengimą, nesutinka su 1 320 Eur išlaidomis, kurios ieškovams priteistos už 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį. Be to, atsakovas kvestionuoja 2 178 Eur ieškovų išlaidas advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT, nurodo, jog 135,50 Eur biuro išlaidos ir Sonix inc. paslaugos nėra susijusios su bylos vedimo išlaidomis, taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl reikėjo su ieškovais susitikti du kartus. Atsižvelgiant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, teisėjų kolegija pasisakys ir apelianto keliamais klausimais.
Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nustatyta, jog ieškovai šioje byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 7 135,38 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 306 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, 600 Eur (įskaitant PVM) už specialistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadas, iš viso 8 041,38 Eur (2026 m. kovo 4 d. DOK-26174).
Atkreiptinas dėmesys, kad dalies ieškovų patirtų išlaidų (800,42 Eur) už pretenzijų parengimą pagal advokatų profesinės bendrijos Prevence PVM sąskaitas faktūras PREV001532 ir PREV001590 atlyginimo klausimas buvo išspręstas išnagrinėjus ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl ši suma nėra įtraukiama skirstant ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš byloje esančių duomenų apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas matyti, jog už teisines paslaugas ieškovai advokatų profesinei bendrijai Prevence sumokėjo: 1 524,60 Eur už ieškinio parengimą, 762,30 Eur už atskirojo skundo parengimą, 76,23 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo rengimą, 165,17 Eur už konsultaciją (pasiruošimą teismo posėdžiui), 330,33 Eur už paslaugų sutarties dėl konsultacinės analizės-išvados dėl pateiktų fotografų 114 vnt. retušuotų nuotraukų kokybės rengimą ir administracinius kaštus, 457,38 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir klausimų pagal specialistų išvadas rengimą atsakovui, 228,69 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą, iš viso 3 544,70 Eur. Ieškovai už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT sumokėjo 2 178 Eur ir 612,26 Eur už baigiamosios kalbos rengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir kitas teisines paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, sutinka su apelianto argumentais, jog išlaidos už sutarčių tarp ieškovų ir specialistų parengimą nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio 1 dalies prasme. Minėta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ekspertams (specialistams) išmokėtos sumos. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai specialistams už byloje parengtas išvadas-analizes sumokėjo 600 Eur. Ieškovų papildomai patirtos 330,33 Eur išlaidos nebuvo patirtos ekspertams, iš šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, jog išlaidos buvo patirtos už advokatų teisinės bendrijos paslaugas komunikuojant su ieškovų pasitelktais specialistais, kurie bylai parengė išvadas-analizes. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog aptariamos išlaidos nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir jų atlyginimo klausimas, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, šioje byloje nespręstinas.
Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovams iš atsakovo priteisė 1 320 Eur už 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį, nes teismo posėdis netruko 11 val., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios atsakovo nurodytos ieškovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo įtrauktos į advokatų profesinės bendrijos Prevence 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV002186 (bendra sąskaitos suma 3 343,23 Eur). Šiai sąskaitai 2025 m. gruodžio 3 d. išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra PREV-C000058. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog skirstydamas šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas į šiuos duomenis atsižvelgė, patirtų išlaidų sumą nustatė pagal pateiktus duomenis, iš bendros sumos atėmęs kreditinėje sąskaitoje nurodytą dydį, tai reiškia, jog ieškovams atsakovo nurodytos išlaidos nebuvo priteistos, kadangi, pagal pateiktus duomenis (kreditinė sąskaita), nebuvo patirtos. Šių išlaidų nebuvo prašoma priteisti ir patikslintu ieškovų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2026 m. kovo 4 d. DOK-26174). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šią bylinėjimosi išlaidų dalį, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.
Pasisakydamas dėl atsakovo kvestionuojamų 2 178 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), numato maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius.
Iš byloje esančių duomenų (2025 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra, serija COB, Nr. 39333, atliktų darbų išklotinė) matyti, jog į 2 178 Eur išlaidas (su PVM) įskaičiuotos šios išlaidos: 2025 m. lapkričio 21 d. susitikimas su klientu (trukmė 0,92 val., įkainis 220 Eur), 2025 m. lapkričio 28 d. susitikimas su klientu (trukmė 0,92 val., įkainis 220 Eur), 2025 m. gruodžio 1 d. baigiamosios kalbos rengimas, atstovavimas 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje (trukmė 5,73 val., įkainis 220 Eur), 66,24 Eur (be PVM) bendrosios biuro išlaidos ir 69,26 Eur (be PVM) Sonix Inc. paslaugos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus duomenis, sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, jog biuro išlaidos ir kitos paslaugos (Sonix Inc.) negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog šios išlaidos buvo būtinos teisinei pagalbai teikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokatų patiriamos išlaidos biurui išlaikyti, teisinių paslaugų teikimo metu naudojamų technologijų ir panašaus pobūdžio išlaidos turėtų būti dengiamos iš advokato gaunamo atlyginimo už suteiktas paslaugas, kuris kompensuojamas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija 163,96 Eur (su PVM) dydžio bendrųjų biuro ir Sonix Inc. paslaugų išlaidų nepripažįsta pagrįstomis.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstomis ieškovų bylinėjimosi išlaidomis pripažinti 6 746,67 Eur sumą (8 041,38 Eur – 800,42 Eur – 330,33 Eur – 163,96 Eur = 6 746,67 Eur).
Atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus, jog byloje patyrė 7 270 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 270 Eur išlaidas už ekspertinės išvados parengimą ir 7 000 Eur advokato pagalbai apmokėti (2026 m. kovo 2 d. DOK-25053, 2025 m. gruodžio 2 d. DOK-140999).
Nustatydamas, kokiomis proporcijomis šalims turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje, be kita ko, buvo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Iš esmės tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šis ieškovų reikalavimas tenkintas visa apimtimi.
Ieškovai šioje byloje pareiškė penkis reikalavimus: i) dėl paslaugų kainos sumažinimo, ii) Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento, iii) įpareigojimo atlikti veiksmus, iv) turtinės žalos ir v) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimas sumažinti paslaugų kainą tenkintas iš dalies (17,60 proc.; 176 Eur iš 1 000 Eur), reikalavimai dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti visa apimtimi, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (5,5 proc.; 44,02 Eur iš 800,42 Eur), reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai (100 proc., žr. šios nutarties 76 p.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog byloje iš viso tenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 75 proc., todėl remiantis šia proporcija skirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovams byloje turėtų būti priteista 1 687 Eur (6 746,67 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui 5 453 Eur (7 270 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovų priteistinos 3 766 Eur (5 453 Eur – 1 687 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. po 1 883 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas byloje pateikė duomenis apie 2 512,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (196 Eur žyminis mokestis, 2 316,80 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą). Ieškovai pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 776,17 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų byloje pateiktais duomenimis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų patirtos išlaidos už teisinę pagalbą viršija Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius. Remiantis pateiktais duomenimis, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 2026 m. II ketv., oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 526,80 Eur, todėl maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sudarytų 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl laikytina, jog tenkinta 75 proc. apelianto pareikštų reikalavimų (atmesta 25 proc.). Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 884,60 Eur (2 512,80 x 75 proc.), t. y. po 942,30 Eur iš kiekvieno ieškovo. Ieškovams iš atsakovo priteistinos 821,20 Eur (3 284,84 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiekvienam ieškovui po 410,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti 2024 m. gegužės 8 d. fotografavimo paslaugų teikimo sutarties kainą nuo 1 600 Eur iki 1 424 Eur dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės ir priteisti iš atsakovo ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus), t. y. kiekvienam ieškovui po 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus).
Priteisti iš atsakovo ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,01 Eur (dvidešimt du eurus 01 ct) turtinės, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (210,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,01 Eur (dvidešimt du eurus 01 ct) turtinės, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (210,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovų IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 766 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 883 Eur.“
Priteisti atsakovui ATS1 (ATS1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 884,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 942,30 Eur.
Priteisti ieškovei IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 410,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 410,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.