- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1703-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00713-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūra
- Trečiasis asmuo
- ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 1 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį dėl nepagrįstai išmokėtos sumos (nepagrįsto praturtėjimo), metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ATS1 , trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos naudai 13 219,07 Eur nepagrįstai išmokėtą sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti valstybei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo už akių priėmimu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant ieškinio sumą, galimai naudotą atsakovo 2026 m. gegužės 25 d. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jei tokios aplinkybės būtų nustatytos byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. birželio 18 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo be pagrindo gautas (išmokėtas) pinigines lėšas - 13 219,07 Eur, 5 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2026 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, priteisti iš atsakovo 298 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir 9,05 Eur (devynis eurus penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismo sprendime už akių nurodyta, kad atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmeniškai 2026 m. gegužės 29 d., tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Atsakovo atstovas 2026 m. liepos 3 d. pateikė prašymą teismui sudaryti prieigą prie bylos, elektroniniame laiške nurodydamas, kad prašymas teikiamas paštu dėl neveikiančios Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP). Atsakovo atstovas kartu su prašymu pateikė 2026 m. liepos 2. d. atstovavimo sutartį, sudarytą su atsakovu. Prieiga teisėjos rezoliucija suteikta 2026 m. liepos 7 d.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas 2026 m. liepos 8 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-8512-1239/2026 nagrinėjimą iš esmės, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes nebuvo atstovaujamas advokato, yra 74 metų amžiaus, atsakovas taip pat tinkamai neįvertino civilinio proceso taisyklių ir atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinių pasekmių. Pažymi, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas pateikė ieškovei rašytinį pasiaiškinimą, kuriame išdėstė nesutikimą su ieškovės pozicija, todėl tinkamai neįvertino, kad savo poziciją būtina pakartotinai ir tinkama forma išdėstyti civilinėje byloje teikiamame atsiliepime į ieškinį. Pažymi, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas buvo išreiškęs aiškų nesutikimą su prokuratūros pozicija, tačiau dėl amžiaus, bylos pobūdžio ir profesionalaus atstovavimo nebuvimo tinkamai neįvertino būtinybės savo poziciją pakartotinai išdėstyti ir civilinėje byloje. Nurodo, kad šiuo atveju priimant teismo sprendimą už akių buvo neįvertinta atsakovo pozicija, faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo, kaip tarybos nario veikla, be to, iš atsakovo priteista beveik septynis kartus didesnė suma, nei nustatė kompetentinga savivaldybės kontrolės institucija. Pažymi, kad pati Rokiškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi detalų 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išmokų vertinimą, netinkamomis pripažino tik 1 854,83 Eur dydžio išlaidas, ir tai buvo susieta išimtinai su COVID-19 karantino laikotarpiu įsigytu kuru. Tuo tarpu ieškovė, taikydama visiškai kitokią – kilometrais grįstą – skaičiavimo metodiką, reikalauja grąžinti 13 219,07 Eur. Mano, kad ieškovės metodika nėra teisinga ir pagrįsta prielaidomis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas žinojo apie prokuratūros atliekamą tyrimą, buvo gavęs reikalavimą, pateikė paaiškinimą, gavo iš teismo procesinius dokumentus, buvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą ir jo nepateikimo pasekmes. Atsakovas jau buvo nesutikęs su ieškovės reikalavimu, todėl jo pozicija dėl reikalavimo iš esmės buvo žinoma. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie susitikimus, važiuotą maršrutą ir kitokią neva vykdytą tarybos nario veiklą, todėl galimas sunaudoti kuro kiekis buvo paskaičiuotas pagal turimus duomenis. Atsakovas niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia, kad 2019 - 2023 metų laikotarpiu eidamas Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, pagal teisės aktų reikalavimus ir Rokiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas gavo išmokas už išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant tarybos nario funkcijas. Kadangi atsakovas nepagrindė ir nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios lėmė atsiliepimo nepateikimą, todėl pareiškimo prašo netenkinti.
Trečiasis asmuo, atsiliepime į atsakovo pareiškimą nurodo, kad savo poziciją jau buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį ir laikosi tos pačios pozicijos, jog tarybos nario veikla pagal savo pobūdį neapsiriboja vien dalyvavimu tarybos, komitetų ar komisijų posėdžiuose. Teigia, kad tarybos narys gali vykdyti ir kitą veiklą, susijusią su gyventojų interesų atstovavimu, susitikimais su bendruomenėmis, seniūnijomis, įstaigomis bei kitais subjektais, todėl objektyviai gali patirti ir kitų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų. Mano, kad byloje yra ginčas dėl reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su tarybos nario veiklos apimtimi, kompensuotų išlaidų pagrįstumu ir jų dydžio nustatymo metodika. Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau trečiojo asmens byloje išreikštą poziciją ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant ieškinio sumą, galimai naudotą atsakovo 2026 m. gegužės 25 d. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jei tokios aplinkybės būtų nustatytos byloje, vertina, kad egzistuoja pagrindas šią bylą nagrinėti teisme iš esmės. Neprieštarauja, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-8512-1239/2026 ir prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių nurodė, kad atsakovas žinojo apie ieškovės atliekamą tyrimą, buvo gavęs reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, gavo iš teismo procesinius dokumentus ir buvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą ir jo nepateikimo pasekmes. Pažymėjo, kad atsakovas 2019 – 2023 metų buvo savivaldybės tarybos narys, juo yra ir dabartinės kadencijos metu, yra buvęs ir Rokiškio rajono savivaldybės vicemeru 2018 – 2019 metais, todėl atsakovas turėdamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nors ir neturėdamas civilinio proceso teisės žinių, galėjo tinkamai įvertinti procesines pasekmes nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nurodo, kad atsakovas, manydamas, kad jam nepakanka teismo nustatyto termino, turėjo galimybę pateikti teismui prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą atsiliepimui pateikti, tačiau to nepadarė. Atsakovo nerūpestingumas negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui nurodė, kad ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas jau buvo išreiškęs nesutikimą ieškovei raštu ir atsakovo pozicija teismui buvo žinoma, tačiau įvertinta kaip nepagrįsta. Nurodė, kad nors atsakovas nesutinka su ieškovės metodika, tačiau ieškovės metodika taikoma ir ja remiamasi kasacinio teismo praktikoje ne vienoje byloje. Pažymi, kad atsakovas nepateikia jokių duomenų apie savo patirtas išlaidas, reglamentavimas buvo aiškus, o tai kad institucijos nepakankamai kontroliavo ar netinkamai vertino išlaidų pagrįstumą, nereiškia, kad išlaidos kompensuotos teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės, jo teisinio vertinimo negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, šiame pareiškime atsakovas nei nurodė, nei pateikė jokių kitų (be byloje jau esančių) įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką, neatsižvelgė į tai, kad pagal aktualią teismų praktiką atsakovas neprivalo pateikti įrodymus, neabejotinai patvirtinančius pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ydingumą.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Rokiškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vertinimo suvestinėje nurodyta, jog atsakovui buvo kompensuota 13 285,19 Eur išlaidų, tačiau vertinimo metu netinkamomis pripažinta tik 1 854,83 Eur suma, siejama su COVID-19 karantino metu įsigytais degalais. Pažymi, kad ieškovė prašo priteisti 13 219,07 Eur, todėl ieškinio suma nėra savaime akivaizdi, jog pagrįstumui nustatyti būtina įvertinti faktines aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, jog nėra taikoma viena universali metodika, tai yra teismas dalį pripažinti dalį sumos pagrįsta, o šiuo atveju suma neturėtų būti sutapatinama su vykimu į tarybos posėdžius. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neapsisakė dėl trečiojo asmens argumentų.
Atsiliepimas
Ieškovė, ginanti viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Nurodo, kad atsakovas tiek pareiškime tiek atskirajame skunde nepagrindžia to, kad pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo argumentai deklaratyvūs ir niekuo neparemti. Atsakovas nepagrindė to, kad pagrįstos abejonės gali būti keliamos byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą už akių bei nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas kvestionuoja ieškovės metodiką, tačiau nepaneigia teismų praktikos tuo klausimu, bet nurodo apygardos teismų nutartis, kuriose aplinkybės nėra visiškai analogiškos, be to, praktiką formuoja kasacinis teismas, o ne apygardų teismai.
Nurodo, kad atsakovas prašo suteikti galimybę pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus, tačiau tą galimybė jis jau pasinaudojo iki ieškinio pateikimo, o po ieškinio pateikimo pasirinko pasyvią poziciją. Atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių metodikos neteisingumą ar tarybos nario veiklai būtinų kuro kiekių ir pan., todėl tenkinti atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Nurodo, kad trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimas už akių panaikinamas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi ši proceso stadija nėra skirta galutinai išspręsti ginčą ar iš anksto įvertinti visų įrodymų pakankamumą. Teismas turi įvertinti tik tai, ar pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą bylą nagrinėti iš esmės, laikantis rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės atliko ne pirminį CPK 288 straipsnyje numatytą vertinimą, bet iš anksto pasisakė dėl atsakovo argumentų pagrįstumo, pripažindamas juos deklaratyviais, vertindamas ieškovės taikytos metodikos teisingumą, įrodymų pakankamumą ir faktinių aplinkybių turinį.
Nurodo, kad trečiojo asmens vertinimu, byloje egzistuoja realus ginčas dėl reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su tarybos nario veiklos apimtimi, transporto išlaidų ryšiu su tarybos nario funkcijų vykdymu. Šios aplinkybės negali būti tinkamai įvertintos nesuteikus proceso šalims galimybės pateikti visus paaiškinimus, įrodymus ir atsikirtimus nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, Rokiškio rajono savivaldybės administracija objektyviai neturėjo galimybės disponuoti informacija apie visas faktines kiekvieno tarybos nario vykdytos veiklos aplinkybes. Administracija kompensavo išlaidas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir tarybos narių pateiktus dokumentus, todėl vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina nei visų išlaidų pagrįstumo, nei nepaneigia būtinybės kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinti jų ryšį su tarybos nario veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Atsakovas, pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimu už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktikos išaiškinimus, nurodydamas, jog atsakovas turi pateikti įrodymus, jog teismo sprendimas už akių yra besąlygiškai ir akivaizdžiai neteisingas; 2) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo argumentai yra grindžiami ne tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau ir audito išvadomis, ieškovės tyrimo rezultatais; 3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, jog tarybos nario veikla neapsiriboja dalyvavimu tarybos posėdžiuose.
Teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl fakto, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, asmeniškai. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nutardamas netenkinti atsakovo prašymo, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių kitų (be byloje jau esančių) įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aktualią teismų praktiką bylose, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad ankstesnė teismų praktika dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų buvo skirtinga, tai yra vienose bylose konstatuota, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, kitose bylos nurodoma, kad tam, jog priimtas sprendimas už akių būtų naikinamas, prašančios peržiūrėti sprendimą už akių šalies įrodymai turi besąlygiškai, akivaizdžiai patvirtinti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 pateikė išaiškinimą, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, pakankamu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023).
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Viena vertus, kaip minėta nutarties 13 punkte, atsakovui, prašančiam peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nekyla procesinė pareiga pateikti konkrečius įrodymus, neabejotinai patvirtinančius teismo sprendimo už akių ydingumą, kita vertus, atsakovo nurodyti argumentai, leidžia daryti išvadą, jog iš tiesų, šiuo atveju formaliai vertinant byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek pagal atsakovo, tiek pagal trečiojo asmens paaiškinimus, tarybos nario veikla neapima vien tarybos nario dalyvavimo posėdžiuose, į tai, kad atsakovo teigimu audito išvados prieštarauja ieškovės atliktiems skaičiavimams, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės atsižvelgė tik į atsakovo dalyvautų posėdžių skaičių, teoriškai galimą nuvažiuotą atstumą. Atsižvelgiant į tai, kad panašaus pobūdžio bylose tarybos nariui turi būti sudaryta galimybė pagrįsti, kad išmokas (sumas) jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026), nutariama, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė svarbias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, tai yra Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.