- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- e2-8132-639/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00740-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- UAB "TK Wood"
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mykolui Remeikiui, trečiajam asmeniui R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TK Wood“, trečiajam asmeniui R. P., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieškinį santrauka
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies
pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Tauragės apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Tauragės apylinkės teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 500,00 Eur skolą, 83,07 Eur
palūkanų, 40,00 skolos išieškojimo išlaidų; 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad jog 2024-01-27 d. Ieškovė ir R. P., (toliau
Pradinis kreditorius) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024-01/246 (toliau –Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą už apdailos darbus: 2023-10-31 d. Sąskaita faktūra Nr. RP 28, suma 3672,00 Eur, neapmokėtas likutis 500,00 Eur. (toliau – Sąskaita).
Pažymėjo, kad R. P. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
teikdamas apdailos darbų paslaugas, kurias užsakė atsakovas, už ką ir buvo išrašyta sąskaita faktūra
Nr. RP 28. Atsakovas atliko 3 mokėjimus: 2023-11-10 d. - 1672,00 Eur sumai, 2023-12-19 d. - 1000,00 Eur sumai, 2024-01-30 d. - 500,00 Eur sumai. Likusi neapmokėta skola pagal sąskaitą sudaro 500,00 Eur. Teigė, kad atsakovas tinkamai įsipareigojimų neįvykdė, išrašytos sąskaitos faktūros pilnai neapmokėjo, todėl yra skolingas 500,00 Eur sumą.
vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, iš Atsakovo taip pat prašė priteisti 40,00
Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų.
Remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos
įstatymo 2 str. 5 d. skaičiuotinos 8 % dydžio metinės kompensacinės palūkanos. Palūkanų apskaičiavimo formulė: skolos suma * 8 % * uždelstų dienų skaičius / 365 d. Nurodė, kad atsižvelgiant į palūkanų paskaičiavimą, nepadengta palūkanų suma yra 83,07 Eur. kurias prašė priteisti iš atsakovės. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Į teismo posėdžius ieškovas atstovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui
Šalies argumentai
nedalyvaujant. Prašyme taip pat nurodė, kad ieškovė palaiko pareikštą ieškinį visa apimtimi, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą ir tripliką kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokių detalių apie sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus R. P.. Ieškovė apsiriboja bendru teiginiu, jog šalys susitarė dėl „apdailos darbų“ atlikimo. Nurodė, jog 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus buvo žodžiu susitarta dėl stoginės – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apdailos darbų atlikimo. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, konkreti darbų apimtis, jų priėmimo tvarka bei atsiskaitymo sąlygos nebuvo detaliai formalizuotos, tačiau tarp šalių nebuvo ginčo, jog Pradinis kreditorius įsipareigojo atlikti šiuos darbus: įrengti stoginės-sandėliuko karkasą bei atlikti jos apdailos darbus: sumontuoti hidroizoliacinę plėvelę, užtikrinant apsaugą nuo drėgmės, atlikti skalūno kampų pjovimą bei skalūno montavimo ant stoginės-sandėliuko darbus. 2023-10-31 d. Pradinis kreditorius išrašė sąskaitą faktūrą Nr. RP28 3672,00 Eur sumai, t. y. visai iš anksto aptartų darbų, kuriuos privalėjo atlikti Pradinis kreditorius, sumai. Šią sąskaitą atsakovė apmokėdavo dalimis. Tačiau pradinis kreditorius visų sutartų darbų neatliko, t. y. neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, o konkrečiai – apie 35 m² stoginės – sandėliuko ploto liko neapdengta apdailos medžiaga, iš objekto pasišalino. Atsakovė darbų nepripažino tinkamai įvykdytais, jų nepriėmė ir ėmėsi veiksmų susisiekti su pradiniu kreditoriumi dėl darbų užbaigimo, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nesumokėjo pradiniam kreditoriui piniginių lėšų sumos, į kurį teisės pastarasis neįgijo – 500,00 Eur. Pradinis kreditorius, suprasdamas, jog neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę, neteikė pastarajai jokių reikalavimų dėl tariamai netinkamo atsiskaitymo. 9. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbų perdavimą ir jų priėmimą. Nėra nei darbų priėmimo – perdavimo akto, nei kitų dokumentų ar faktinių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad atsakovė būtų pripažinusi darbus tinkamai atliktais. Vienintelis ieškovo pateiktas dokumentas (sąskaita faktūra) yra vienašalis dokumentas, kuris pats savaime nepatvirtina nei darbų atlikimo apimties, nei jų kokybės, nei jų priėmimo fakto, todėl ieškinį prašo atmesti. 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius visų sutartų darbų neatliko, todėl atsakovė buvo priversta samdyti kitą asmenį. Ieškovė ir tretysis asmuo jokių įrodymų patvirtinančių, kad tretysis asmuo atliko visus sutartus darbus į bylą nepateikė. Sąskaitos faktūros išrašymas darbų atlikimo niekaip neįrodo. Tretysis asmuo veikė nesąžiningai perdavė reikalavimo teisė ieškovei, o ieškovė neįsigilinus į reikalavimo teisės pagrįstumu pateikė ieškinį teismui.
11. Tretysis asmuo R. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarė susitarimą dėl darbų atlikimo su atsakove. Atlikus darbus atsakovė atsiskaitydavo pateikus sąskaitą faktūrą. Tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pats nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, bet perleido reikalavimą ieškovei. Nurodė, kad dirba pagal verslo pažymą apie dešimt metų. Dėl šių darbų rašytinės sutarties nebuvo sudaręs. Jis (R. P.) atlikęs darbus pateikdavo sąskaitą faktūrą ir atsakovė visada nors ir dalimis sumokėdavo už atliktus darbus. Darbų atlikimo aktų nerašydavo. Prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tretysis asmuo R. P. kuris vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 1100473, t.y. teikia apdailos darbų paslaugas, susitarė su atsakove, dėl apdailos darbų atlikimo dėl stoginės – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apdailos darbų atlikimo. Nustatyta, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tačiau atsakovės teigimu pradinis kreditorius įsipareigojo atlikti šiuos darbus: įrengti stoginės - sandėliuko karkasą bei atlikti jos apdailos darbus: sumontuoti hidroizoliacinę plėvelę, užtikrinant apsaugą nuo drėgmės, atlikti skalūno kampų pjovimą bei skalūno montavimo ant stoginės - sandėliuko darbus.
13. Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 - 6.671 straipsnių nuostatos.
14. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi rangovas (R. P.) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą ir perduoti jo rezultatą užsakovui (atsakovei), o užsakovas įsipareigoja darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos santykiuose prievolė atsiskaityti yra siejama su tinkamai įvykdyto darbo rezultato perdavimu ir jo priėmimu.
15. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo R. P. (rangovas) nesurašė jokio darbų atlikimo ir perdavimo akto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 išaiškino, kad rangos teisiniuose santykiuose darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, ir kad ši procedūra nėra savitikslė, nes būtent su ja siejami svarbūs padariniai abiem šalims, įskaitant užsakovo pareigos sumokėti atsiradimą po darbų rezultato priėmimo. Tretysis asmuo nesurašydamas perdavimo – priėmimo akto, pažeidė savo kaip statybų profesionalo pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove.
16. Atsakovė nurodė, jog atsisakė sumokėti likusią sumą dėl to, kad rangovas nebaigė visų sutartų darbų t. y. apie 35 m² stoginės sandėliuko ploto liko neapdengta. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, kad pradinio kreditoriaus neužbaigtus darbus (skalūno kampų pjovimą bei skalūno montavimą ant stoginės-sandėliuko) atliko kitas asmuo V. B., kuris už faktiškai atliktus darbus atsakovei išrašė 2026-02-13d. sąskaitą faktūrą serija VB Nr. 32, 638 Eur sumai.
17. teismo vertinimu ieškovės pateikta pradinio kreditoriaus išrašyta sąskaita faktūra Nr. RP 28. savaime nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei jų apimties ar priėmimo. Vienašalis sąskaitos išrašymas neatitinka perdavimo akto požymių, nes jame nėra abiejų šalių suderintos valios.
18. LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
19. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
21. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros atsakovo nepasirašytos. Taigi bylos nagrinėjimo metu iš (ne)pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti už nurodytas paslaugas. Ieškovė jokiais įrodymais nėra pagrindusi, kad atsakovė buvo kaip nors ir kažkokiu būdų įsipareigojęs apmokėti paminėtą sąskaitą faktūrą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
22. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, nėra tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl palūkanų bei skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė turėjo 1702,23 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 150, 178, 259, 260, 263, 264, 265, 270, 271, 283 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TK Wood“, naudai 1702,23 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai du eurai ir 23 centai) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.