- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-05
- Bylos Nr.
- 1-513-586/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41701-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Prokuroras
- Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 11.1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiojo A. K. atstovui advokatui Viktorui Kičiatovui.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
jis, 2025 m. lapkričio 17 d., apie 17.20 val. viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, tyčia spyrė vieną kartą į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam dvi poodines kraujosruvas dešinės kojos nugariniame - vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad norėjo patekti į kazino, tačiau jo neįleido. Aiškino, kad jo apranga netinkama. Buvo apsirengęs tik chalatą. Buvo beišeinantis, tačiau kažką negražaus pasakė jam, dėl šios priežasties jis grįžo ir spyrė nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju norėjo susitarti, bandė jo atsiprašyti. Norėjo jam atlyginti, tačiau pats nukentėjusysis kategoriškai atsisakė su juo bendrauti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jo manymu 2 000 Eur neturtinė žala yra neproporcingai per didelė. Tačiau pažada atlyginti teismo priteistą sumą.
Kadangi kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kiti proceso dalyviai.
Iš 2025 m. lapkričio 19 d. protokolo pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas A. K., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog: 2025 m. lapkričio 17 d., apie 17.20 val. lošimų namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas vyriškis, apie 55 metų amžiaus, vieną kartą spyrė koja į dešinės kojos sritį, ko pasekmėje jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas kūno sužalojimas. Iki šios dienos jam ant dešinės kojos yra kraujosruva ir skauda koja. Dėl šio sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, nes nematė reikalo kreiptis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 1-10).
Iš 2025 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas A. K. pareiškimas ROIK 0125000684819, kuriame nurodė, kad 2025 m. lapkričio 17 d., apie 17.20 val. lošimų namuose „(duomenys neskelbtini)“, jam dirbant administratoriumi, (duomenys neskelbtini), atėjęs į lošimų namus nepažįstamas vyriškis, apie 55 metų amžiaus spyrė su koja vieną kartą į pareiškėjo dešinės kojos sritį, ko pasekmėje A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas kūno sužalojimas. Pagal 2025 m. lapkričio 20 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvadą Nr. G 1020/2025 A. K. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciniame pranešime nurodyta, kad minėto įvykio metu lošimo namuose dirbo darbuotojos K. B. ir R. N.. Vyriškis galimai sukėlęs darbuotojui fizinį skausmą, yra A. P. (1 t., b. l. 24-25).
Iš 2025 m. lapkričio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G.1020/2025(03) nustatyta, kad A. K. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos dešinės kojos nugariniame-vidiniame paviršiuje, sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 55).
Iš 2025 m. lapkričio 20 d. – 27 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Nustatyta, kad vaizdo įraše nurodyta data „2025-11-17, laikas 17:17:17 val.“, tuo metu fiksuojama lošimo namų patalpa, joje esantys lošimų automatai, laiptai, kuriais į viršų lipa, kaip tyrimo metu nustatyta, A. P.. Jis vilki chalatą, po chalatu baltos spalvos marškinėlius ir pilkos spalvos sportines kelnes, avi šlepetes. A. P. prieina prie registratūros stalo, bendrauja su darbuotojais, ant stalo padeda dvi pinigines kupiūras, pasiremia į stalą rankomis, kalbasi su darbuotoja. Prie stalo priėjusiam ir kažką jam pasakiusiam A. K. ima rodyti pirštu nepadorius gestus, pinigų kupiūras įsideda į kelnių kišenę, atsitraukia nuo stalo, kažką kalba, naudojasi telefonu ir nueina link laiptų, pradeda laiptais lipti žemyn, tačiau tuojau pat sustoja, atsisuka ir grįžta atgal, prieina prie registratūros stalo stovinčio A. K. ir spiria jam į koją, po ko A. K. suima viena ranka jam už smakro ir atstumia jį nuo savęs, tuo metu ant grindų iškrenta A. P. telefonas, jie abu susikimba ir išeina iš filmuojamos vietos, matosi, kad viena iš darbuotojų A. P. traukia už chalato ir atitraukia jį nuo A. K.. Po ko A. P. nueina link laiptų ir nulipa laiptais žemyn. Vaizdo įrašas baigiasi 17:27:15 val. (1 t., b. l. 104-105).
Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis A. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. lapkričio 17 d., apie 17.20 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, tyčia spyrė vieną kartą A. K. į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam dvi poodines kraujosruvas dešinės kojos nugariniame - vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip, tokiu akivaizdžiai agresyviu ir įžūliu elgesiu sukėlė A. K. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė išgąstį ir sumaištį bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl laidavimo.
Bylos nagrinėjamo teisme metu kaltinamasis A. P. pateikė prašymą perduoti jį A. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. P. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ( 1 t., b. l. 122-124). Penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 3 kartus (1 t., b. l. 116-121), dirbantis. Ir nors iki teisiamojo posėdžio metu nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam nei dalies pareikšto civilinio ieškinio, tačiau 2026 m. balandžio 27 d. į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 300 Eur, kaip dalies neturtinės žalos atlyginimo nuketėjusiajam A. K..
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš pateiktų rekomendacijų matyti, jog A. P. apibūdinamas kaip atsakingas, darbštus, nekonfliktiškas. Teismas kaltinamojo A. P. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne, kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. P. laiduotoju skirtinas jo brolis A. P., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už A. P. asmuo, ir teismo vertinimu jis laikytinas teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir įstatymų (2t.,b. l. 8-20).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio patenkinimo dienos (1 t., b. l. 69-73).
Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje.
Anksčiau, šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. P. viešoje vietoje tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš A. K. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo A. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą – dvi poodines kraujosruvas dešinės kojos nugariniame - vidiniame paviršiuje. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kurią atlyginti turi ne kas kitas, o A. P.. Taip pat nekyla abejonių, kad A. K. dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizines kančias ir skausmą, emocinį šoką, pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl ko patirti išgyvenimai gali jaustis ir šiai dienai. Vis tik, patirtas nežymus kūno sužalojimas nukentėjusiajam nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai netruko ilgai. Byloje nepateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirto dvasinio sukrėtimo, nukentėjusiojo psichinė būklė gali blogėti ateityje, nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajam turi būti priteista viso 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atlyginus 300 Eur, pinigus pervedant į teismo depozitinę sąskaitą, todėl iš kaltinamojo priteistina 200 likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Teismo vertinimu, tokia pinigų suma yra proporcinga dėl A. P. nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis baudžiamosiose Eur suma, bylose būtent dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-697/2022). Taigi šiuo atveju priteistinas neturtinės žalos dydis patenka į šias ribas. Vis dėlto svarbu paminėti, kad nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020, 49 p.).
Nukentėjusysis A. K. prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško sumokėjimo. Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo prašymas tenkinamas, 5 proc. dydžio palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).
Dėl proceso išlaidų.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nukentėjusysis A. K. prašo priteisti 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė SEB banko mokėjimo nurodymus (1 t., b. l. 74-76).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo teikiamos teisinės paslaugos, atstovavimas teisme bei buvo paruoštas civilinis ieškinys, ir teismas, įvertinęs advokato laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei šios bylos baigtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. K. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo A. P. atsakomybei pagal laidavimą, neskiriant užstato.
A. P. laiduotoju paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo A. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. P. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 200 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo, nukentėjusiojo A. K. naudai.
2026 m. balandžio 27 d. į teismo depozitinę sąskaitą įneštus 300 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio padengimui.
Priteisti iš A. P. 600 Eur patirtų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo A. K. naudai.
Voką su skaitmenine laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.