Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16437-1272/2026 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis SUA2, SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolis 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-26-123-12201 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad skundas netenkinamas nenustačius privalomųjų ar fakultatyviųjų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų. Vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad teismo sprendimu UAB „Doralta“ yra atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas. CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma netaikoma skubiai vykdytiniems sprendimams. DGK sprendimo dalis dėl 755 Eur darbo užmokesčio išieškojimo vykdytina skubiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis, 2026 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-11036-727/2026) atsisakė priimti UAB „Doralta“ skundą pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių neįvertino aplinkybės, jog darbo ginčų komisijos sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi ieškinys dėl šio sprendimo yra paduotas teismui. Ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino ir šiuo metu yra nagrinėjamas teisme, t. y. yra priėmimo stadijoje. Tai reiškia, kad ginčas dėl prievolės pagrįstumo ir apimties nėra galutinai išspręstas, o pats reikalavimas yra ginčijamas teisminiu keliu. Tačiau antstolis ir toliau vykdo išieškojimą iš pareiškėjos be pagrindo ir nestabdo vykdomosios bylos.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti. Civilinėje byloje priimta nutartis, kuria pareiškėjos skundas tenkintas ir panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui. Todėl akivaizdu, kad ginčas yra teisme, DGK sprendimas nėra įsiteisėjęs, o antstolio veiksmai yra nepagrįsti.

Vykdymo procesas gali būti vykdomas tik esant galutiniam ir vykdytinam sprendimui. Tuo tarpu šiuo atveju DGK sprendimas nėra galutinis, kadangi apskųstas teismui, o ginčas nagrinėjamas iš naujo. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo tęsti priverstinį išieškojimą, nes tai pažeidžia pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir proporcingumo principą.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą, neįvertino galimų neigiamų pasekmių pareiškėjai, kurios gali atsirasti vykdymo proceso metu (lėšų nurašymas, turto areštas ir kt.), nors ginčas dar nėra išspręstas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos esmę, vykstančius teisminius procesus ir ginčo pobūdį.

Suinteresuoti asmenys antstolis SUA2, SUA1 atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl įrodymų pridėjimo

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1636-852/2026.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Spręsdamas pareiškėjos pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliantė nesuformulavo. Kartu pažymėtina, jog CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl esant būtinybei apeliacinės instancijos teismas duomenis apie priimtus teismų procesinius sprendimus, kuriais remiasi pareiškėja atskirajame skunde, gali patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs tai, kad apeliantė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog antstolio SUA2 kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2026 m. sausio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas, DGK sprendimas) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Doralta“ išieškotojai SUA1. Vykdomasis dokumentas priimtas 2026 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S-26-123-7191. Antstolis 2026 m. vasario 26 d. priėmė privalomąjį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-123-7270, juo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (1 070,24 Eur) iš visų skolininkės vardu atidarytų banko sąskaitų.

Antstolis 2026 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S-26-123-8662 dėl prašymo sustabdyti vykdomąją bylą UAB ,,Doralta“ prašymo netenkino nustatęs, kad UAB ,,Doralta“ nėra pateikusi skundo teismui, o 2026 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11036-727/2026 teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti; vadovaudamasis CPK 626, 627 straipsniais antstolis nenustatė procesinių pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą.

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą, iki įsiteisės DGK sprendimas. Antstolis 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Skundžiama 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Pareiškėja, nesutindama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į bylos esmę, vykstančius teisminius procesus ir ginčo pobūdį, tinkamai neįvertino aplinkybės, jog byla nagrinėjama teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Spręsdamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmus, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, pripažino teisėtais, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad antstolio teisė (pareiga) sustabdyti vykdomąją bylą, tai pat sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus įtvirtinta CPK 625–628 straipsniuose. Privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 626 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Pagal CPK 627 straipsnio nuostatas, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas, taip pat skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja antstoliui pateikė 2026 m. kovo 2 d. prašymą sustabdyti antstolio vykdomą vykdomąją bylą iki civilinės bylos Nr. e2-11036-727/2026 išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, prašymą grindė aplinkybėmis, jog kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo tarp skolininkės ir išieškotojos išnagrinėjimo iš esmės prašydama panaikinti DGK sprendimą, rėmėsi CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Antstolis skundžiamu 2026 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjos prašymo netenkino, be kita ko, nenustatęs vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1036-727/2026 atsisakė priimti UAB ,,Doralta“ skundą pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų, todėl DGK sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas, UAB ,,Doralta“ nepašalinus skundo trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, jog UAB ,,Doralta“ Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį dėl DGK sprendimo prašydama iš esmės išnagrinėti darbo ginčą, šio ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-11036-727/2026. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovei UAB ,,Doralta“ nustatytas terminas pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nutarta ieškovės UAB ,,Doralta“ ieškinį atsakovei SUA1 dėl darbo ginčo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ieškovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

LITEKO duomenimis nustatyta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nustatyta, kad teisėjos 2026 m. birželio 12 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-11036-727/2026 priimtas 2026 m. kovo 5 d. pateiktas patikslintas ieškinys. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11036-727/2026 pagal ieškovės UAB ,,Doralta“ ieškinį atsakovei (išieškotojai) SUA1 dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis, kuria pareiškėjos ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, tiek antstolio 2026 m. kovo 10 d. patvarkymo priėmimo, tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu (2026 m. gegužės 7 d.) nebuvo įsiteisėjusi.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus nurodytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 231 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (CPK 231 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog DGK sprendimas, kurį antstolis vykdo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas 2026 m. sausio 19 d., pareiškėja UAB ,,Doralta“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės į teismą su ieškiniu kreipėsi 2026 m. vasario 19 d., todėl, vadovaujantis DK 229 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, DGK sprendimas neįsiteisėjo. Minėta, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu teismo nutartis, kuria buvo išspręstas UAB ,,Doralta“ ieškinio priėmimo klausimas, nebuvo įsiteisėjusi, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp šalių kilęs ginčas išspręstas, o DGK sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Esant anksčiau nurodytai faktinei situacijai, kai pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės ir tokio ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta antstolio ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas, neatitinka nė vieno CPK 626 straipsnio 1 dalyje bei CPK 627 straipsnyje numatyto punkto.

Minėta, kad, pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, vykdomoji byla sustabdoma, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Nors darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), situacija, kai darbo ginčo šalis, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, per įstatyme nustatytą terminą inicijuoja darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą teisme pareikšdama ieškinį, sudaro pagrindą spręsti tolesnių vykdymo veiksmų perspektyvų ar vykdomosios bylos sustabdymo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, aplinkybė, jog CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktas netaikomas vykdant skubiai vykdytinus sprendimus, būtinybės spręsti vykdomosios bylos sustabdymo klausimo savaime nepaneigia, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog tik dalis DGK sprendimo, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, buvo pripažinta vykdytina skubiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, pradėjęs vykdyti išieškojimą pagal DGK sprendimą, gavęs duomenis apie tai, kad darbo ginčo šalis inicijavo darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą iš esmės teisme, turėjo pareigą įvertinti jam pateiktus duomenis, imtis veiksmų tokiems duomenims patikrinti, jei manė, jog skolininkės pateiktos informacijos nepakanka pareiškėjos prašymui dėl vykdomosios bylos sustabdymo tinkamai išnagrinėti. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, antstolis nurodė kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir gavęs informaciją, jog UAB ,,Doralta“ ieškinys 2026 m. kovo 5 d. buvo grąžintas nepašalinus trūkumų, todėl konstatavo, jog nėra CPK įtvirtintų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų. Tačiau, kaip minėta, antstolis spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog procesinis sprendimas, kuriuo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, nebuvo įsiteisėjęs, tai sudaro pagrindą manyti, jog, priimdamas skundžiamą 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą, antstolis nepatikrino ir neįvertino visų pareiškėjos prašymui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis netenkinęs pareiškėjos prašymo ir nesustabdęs vykdomosios bylos dalies, kuria vykdomojo dokumento vykdymas nebuvo pripažintas vykdytinu skubiai, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl antstolio 2026 m. kovo 10 d. patvarkymas yra neteisėtas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 584 straipsniu, 586 straipsnio 1 dalimi, 588 straipsniu, DK 229 straipsnio 1 dalimi, 230 straipsniu, 231 straipsnio 7 dalimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis turėtų iš naujo įvertinti vykdomosios bylos tolesnio vykdymo (vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar kt.) perspektyvas, todėl įpareigotinas tai atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Doralta“ skundą tenkinti ir panaikinti antstolio SUA2 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą Nr. S-26-123-8662 dėl prašymo sustabdyti vykdomąją bylą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigoti antstolį SUA2 iš naujo nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo ir vykdymo eigos perspektyvų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.