Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir likviduotos bendrijos „64–oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija“ ieškinį dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025 taikė tas pačias teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimo tvarką, neišskyrė juridinio asmens tipo ar rūšies dėl likvidavimo tvarkos ir teisės normų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo

Juridinio asmens likvidavimą reglamentuojančio CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad JAR tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, tarp jų – juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų JAR ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.).

Kai yra CK 2.70 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, JAR tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir JAR nurodytais valdymo organo narių adresais. Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ir (arba) JAR nurodytais valdymo organo narių adresais, JAR tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia JAR nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais JAR nuostatuose nurodytais būdais (CK 2.70 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.).

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) 188 punktas numatė, kad JAR tvarkytojas, nustatęs, kad atsirado bent viena iš CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ar gavęs Nuostatų 187 punkte nurodytą siūlymą arba pavedimą, JAR nurodytu juridinio asmens el. pristatymo dėžutės adresu ir JAR nurodytais juridinio asmens valdymo organo narių adresais, nurodydamas atsiradusias aplinkybes, išsiunčia pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Jeigu juridinio asmens el. pristatymo dėžutės adresas JAR nenurodytas, pranešimas siunčiamas į juridinio asmens buveinę. Kai pranešimo išsiųsti JAR nurodytu juridinio asmens el. pristatymo dėžutės adresu, buveinės ir (ar) valdymo organų narių adresais nėra galimybės, JAR tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia JAR tvarkytojo leidžiamame el. informaciniame leidinyje ir šį pranešimą išsiunčia kitu Nuostatų 23.21 papunktyje nurodytu adresu.

Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2024 m. birželio 25 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą“ informavo Bendriją ir IES2 apie tai, jog Bendrija per penkerius metus neatnaujino savo duomenų JAR ir yra pagrindas manyti, kad Bendrija jokios veiklos nevykdo, todėl JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė inicijuoti Bendrijos likvidavimą. Pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. birželio 26 d. Bendrijos el. pristatymo dėžutės adresu – E. pristatymo dėžutės būsena neaktyvi, išreikštinis susipažinimas – nesusipažinta, IES2 el. pristatymo dėžutės adresu – E. pristatymo dėžutės būsena deaktyvuota, išreikštinis susipažinimas – nesusipažinta, ir registruotomis (popierinėmis) siuntomis JAR nurodytu Bendrijos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. siuntos įteikti nepavyko, ir IES2 gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 2 d. siuntos įteikti nepavyko. Pranešimas įregistruotas JAR 2024 m. birželio 26 d. JAR papildomai savo iniciatyva apie numatomą inicijuoti Bendrijos likvidavimą viešai paskelbė 2024 m. birželio 27 d. el. informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo JAR tvarkytojui nepateikiami CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nustatyti dokumentai, kuriais paneigiamas CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, JAR tvarkytojas JAR nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai JAR tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje (CK 2.70 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d.).

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 191 punkte buvo numatyta, kad JAR tvarkytojas, per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo, negavęs Nuostatų 189 ir (ar) 190 punktuose nurodytų dokumentų, ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.

Atsižvelgus į tai, kad per tris mėnesius nuo Pranešimo išsiuntimo ir viešo paskelbimo 2024 m. birželio 27 d. el. informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo gauti Nuostatų 189 punkte nurodyti dokumentai, VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą inicijuoti Bendrijos likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), jį 2024 m. spalio 8 d. įregistravo JAR. Informaciją apie JAR pakeistą Bendrijos teisinį statusą „Inicijuojamas likvidavimas“ JAR tvarkytojas 2024 m. spalio 9 d. paskelbė viešai JAR tvarkytojo leidžiamame el. informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Jeigu juridinis asmuo CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepateikė joje nurodytų dokumentų arba teismas nepriėmė CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nurodyto prašymo ir 6 dalyje nurodyto ieškinio, arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, JAR tvarkytojas JAR nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Apie tai JAR tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje (CK 2.70 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d.).

Remiantis Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d.) 194 punktu, JAR tvarkytojas, negavęs Nuostatų 192 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) 193 punkte nurodytų teismo pranešimų šiuose punktuose nustatytais terminais, arba jeigu teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo 192 ir 193 punktuose nustatytų terminų pabaigos arba teismo sprendimo neatšaukti juridinio asmens likvidavimo gavimo dienos priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį JAR tvarkytojo iniciatyva. JAR tvarkytojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas“ ir išregistruoja juridinio asmens valdymo organus ir jų narius.

Nustatyta, kad 2025 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą likviduoti Bendriją (CK 2.70 straipsnis), jį 2025 m. spalio 22 d. įregistravo JAR ir 2025 m. spalio 23 d. Bendrija buvo išregistruota iš JAR. Informaciją apie JAR pakeistą Bendrijos teisinį statusą „Likviduojamas“ JAR tvarkytojas 2025 m. spalio 23 d. paskelbė viešai JAR tvarkytojo leidžiamame el. informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta pagrįsta skundžiamo sprendimo išvadą, kad Bendrijos likvidavimo procedūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus (buvo teisėta), t. y. atsakovė išsiuntė reikiamus pranešimus reikiamais adresais, įvykdė teisės aktų reikalavimus dėl sprendimų priėmimo terminų, tinkamai atliko kitus ginčui aktualiuose teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su informavimo pareigos įvykdymu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis JAR, bet ir pasirūpinti, kad būtų pasiekiamas ir kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.

Taigi atsakovė informavimo pareigą atliko tinkamai, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad imtis ieškovų nurodytų papildomų informavimo veiksmų neprivalėjo ir neturėjo tam teisinio pagrindo. Pareigą atnaujinti duomenis, pasirūpinti, kad oficiali korespondencija pasiektų adresatą turi pati Bendrija ir su šios pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu susijusios pasekmės negali būti perkeliamos kitiems asmenims, šiuo atveju atsakovei. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Bendrijos likvidavimo procedūros teisėtumo (tinkamos informavimo pareigos įvykdymo) yra pagrįstos.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Bendrija per penkerius metus neatnaujino savo duomenų JAR, byloje nekilo (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, JAR tvarkytojas, nustatęs, jog atsirado CK 2.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkybė, suponuojanti pagrindą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva, ir jog nė vienas iš atsakovės pagal teisės aktų reikalavimus siųstų pranešimų nebuvo įteiktas nė vienam iš ieškovų, iš tiesų turėjo pagrindą manyti, kad Bendrija realiai veiklos nebevykdo ir atitinkamai turėjo formalų pagrindą parengti 2024 m. birželio 25 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą“ ir atlikti kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 2.70 straipsniu nėra siekiama priversti juridinį asmenį vykdyti tam tikrą veiklą, suformuoti valdymo organus ar atlikti kitus veiksmus, kurie panaikintų pagrindus likviduoti juridinį asmenį. Juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros tikslas – mažinti nevykdančių jokios veiklos juridinių asmenų. Neveikiantys juridiniai asmenys JAR sunkina jo darbą, lemia klaidingą informaciją apie juridinių asmenų veiklos apimtį, riboja pavadinimų pasirinkimo galimybes. Be to, likvidavimo procedūra JAR tvarkytojo iniciatyva iš kitų juridinio asmens likvidavimo būdų išsiskiria tuo, kad JAR tvarkytojui suteikta teisė vienašališkai priimti sprendimus dėl likvidavimo (CK 2.106 straipsnio 4 punktas), todėl ji turėtų būti vertinama kaip administracinio pobūdžio procedūra, kurios teisėtumui užtikrinti būtina teisminė priežiūra, galinti garantuoti visų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025).

Taip pat svarbi aplinkybė sprendžiant dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį JAR tvarkytojo iniciatyva teisėtumo yra ta, kad nors CK 2.70 straipsnio 2 dalyje reglamentuota juridinio asmens informavimo apie numanomą inicijuoti likvidavimo procesą tvarka, dėl skirtingų priežasčių, tikrosios faktinės aplinkybės dėl juridinio asmens veiklos gali paaiškėti ir vėliau, t. y. JAR tvarkytojui priėmus formaliai teisėtą sprendimą dėl likvidavimo. Todėl, kilus ginčui dėl juridinio asmens likvidavimo teisėtumo, teismas turi teisę ir pareigą įvertinti visas susiklosčiusias aplinkybes ir nuspręsti, kad net ir tais atvejais, kai JAR tvarkytojas neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau juridinio asmens likvidavimo procedūra iš esmės neatitiko CK 2.70 straipsnio paskirties ir tikslo, ši procedūra yra neteisėta, ir atitinkamai panaikinti JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad bendrijos likvidavimas neatitiko CK 2.70 straipsnio paskirties ir tikslo, t. y. mažinti nevykdančių jokios veiklos juridinių asmenų, užtikrinti, kad jie nebūtų registruoti JAR, kaip reikšmingas aplinkybes nurodė tai, jog: 1) Bendrija vykdė ir vykdo nepertraukiamą veiklą nuo pat jos įsteigimo, t. y. daugiau nei 30 metų (Bendrijoje yra 94 nariai, kurie suinteresuoti Bendrijos veiklos tęstinumu, tai atitinka šių fizinių asmenų interesus; Bendrija iki pat jos likvidavimo turėjo teisinių santykių su kontrahentais; gavo ir gauna komunalines paslaugas iš šių paslaugų teikėjų; tenkino ir tenkina jos narių, eksploatuojant garažus, interesus); 2) Bendrija nuosekliai teikė ir teikia deklaracijas VMI ir moka mokesčius (valstybinės žemės nuomos mokestį, mokėjo už elektros tiekimo paslaugas (el. b. t. 1, b. l. 46–49; 60–68, 70–71)); 3) Bendrija vykdė visuomenei naudingą veiklą (padėjo įgyvendinti jos narių teises ir pareigas jiems eksploatuojant garažus), jos veikla nesukėlė jokių neigiamų padarinių kreditoriams ar valstybinėms įstaigoms; 4) Bendrija yra būtina ir reikalinga jos nariams, ir neatkūrus jos, nariai privalėtų steigti kitą bendriją įgyvendinti savo interesus; 5) sužinojus apie Bendrijos likvidavimą, buvo operatyviai kreiptasi į teismą dėl atsakovės sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl Bendrijos veiklos neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad Bendrijos likvidavimas neatitiko anksčiau aptarto CK 2.70 straipsnio tikslo ir paskirties.

Apeliantės teigimu, sprendime nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi, kasacinio teismo nutartyje nagrinėta situacija, kai juridinis asmuo nustatytu terminu JAR tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų (juridinio asmens likvidavimo procedūra buvo pradėta kitu pagrindu – CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Be to, minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos teisinės formos juridinio asmens – asociacijos (viešojo juridinio asmens) likvidavimo. Tačiau teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025 suformuotais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 2.70 straipsnio aiškinimo ir taikymo, šios normos tikslų ir paskirties. Sutiktina, kad nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybės ir šios civilinės bylos aplinkybės nėra analogiškos, tačiau jos yra panašios. Nagrinėjamoje civilinėje byloje juridinio asmens likvidavimo procedūra atsakovės iniciatyva buvo inicijuota Bendrijai CK 2.70 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje likvidavimo procedūra buvo inicijuota visuomeninei organizacijai (asociacijai) CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais. Nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl specifinės teisinės formos juridinio asmens – asociacijos likvidavimo JAR tvarkytojo inciatyva teisėtumo, o nagrinėjamoje byloje – dėl Bendrijos, tačiau šių juridinių asmenų tikslai, nevertinant konkrečių jų funkcijų, yra labai panašūs, t. y. vienyti asmenis bendrai veiklai ar tikslams, vykdyti visuomenei naudingą veiklą ir kt. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas CK 2.70 straipsnio normos aiškinimas nėra suformuotas konkrečių kasacinio teismo nutarties faktinių aplinkybių kontekste, minėtos normos taikymo ir aiškinimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025 37 punktas), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, yra suformuota neišskiriant juridinio asmens teisinės formos ir (ar) aplinkybės, kuriai esant JAR tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Apibendrinus nurodytus argumentus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį JAR tvarkytojo iniciatyva teisėtumo, tinkamai įvertino visas byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatęs, kad, pagal esamą situaciją, Bendrija veiklą faktiškai vykdo (žr. šios nutarties 31 punktą), padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrijos likvidavimo procedūra iš esmės neatitiko CK 2.70 straipsnio paskirties ir tikslo, ir atitinkamai panaikino JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti Bendriją nepaisant to, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, papildomai pažymi, kad nors ginčui aktualus teisinis reglamentavimas neįpareigoja (nenumato pareigos) VĮ Registrų centro prieš inicijuojant juridinio asmens likvidavimo procedūrą JAR tvarkytojo iniciatyva imtis papildomų aktyvių veiksmų siekiant įsitikinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra neveikiantis, faktiškai nevykdo veiklos, tačiau VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis gero administravimo principu (gerąja praktika ar pan.), turėjo galimybę pateikti užklausą konkrečiai valstybinei institucijai, pvz. VMI dėl mokamų mokesčių, teikiamų deklaracijų ar kt. prieš priimdamas sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą.

Be kitų argumentų apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025 suformuotos praktikos, kadangi esant priimtam teisėtam atsakovės sprendimui likviduoti ir išregistruoti Bendriją iš JAR, įpareigojo atsakovę atkurti duomenis apie Bendriją JAR. Nurodė, kad CK 2.70 straipsnis nenumato automatinio duomenų atkūrimo, o pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovę atkurti Bendrijos duomenis JAR faktiškai perėmė JAR tvarkytojo funkciją ir viršijo savo kompetenciją.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą likviduoti Bendriją. Patenkinus reikalavimą dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo, yra atkuriamas veikiančio juridinio asmens statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025). Nors atsakovė nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti išregistruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens išregistravimą ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus JAR (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-241/2016), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo ar techninių kliūčių atkurti išregistruotus (pašalintus) duomenis apie Bendriją, jos valdymo organus ar kitus aktualius duomenis taip pat nėra. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji, kaip JAR tvarkytoja, negalėtų atlikti tokių, išimtinai techninio pobūdžio, veiksmų. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovę atkurti Bendrijos duomenis JAR faktiškai perėmė JAR tvarkytojo funkciją ir viršijo savo kompetenciją, kadangi pirmosios instancijos teismas tik įpareigojo atsakovę tokius veiksmus atlikti pats šių veiksmų neatlikdamas. Be to, atsakovė turi pareigą tokius veiksmus atlikti teismo priimto sprendimo, kuriuo panaikintas sprendimas likviduoti juridinį asmenį, pagrindu, t. y. net ir nesant atskiro teismo įpareigojimo.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Ieškovai pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, taip pat prašė atnaujinti terminus atsakovės reikalaujamiems duomenims ir dokumentams jai pateikti.

Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino ir nusprendė atnaujinti Bendrijai CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pateikti CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nustatytus dokumentus, kuriais atnaujinami Bendrijos duomenys JAR.

Apeliantė nesutikimą su šia skundžiamo sprendimo dalimi grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024), nes atnaujino terminą dokumentams pateikti, nors Bendrija buvo likviduota ir išregistruota iš JAR. Tokia situacija pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką negalima, kadangi jau buvo užbaigtas vienas iš juridinio asmens likvidavimo procedūros etapų. Ieškovai galėjo ginčyti tik sprendimą likviduoti juridinį asmenį, o ne prašyti atnaujinti terminą dokumentams paduoti JAR tvarkytojui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Pagal CK 2.70 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūra gali būti aiškinama kaip susidedanti iš trijų etapų – numatomo inicijuoti likvidavimo etapo, inicijuojamo likvidavimo etapo ir likvidavimo etapo, kiekvieno iš kurių pasibaigimas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą kilti atitinkamiems įstatyme nustatytiems teisiniams padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad trijų mėnesių terminą pateikti CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nustatytus dokumentus, paneigiančius CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, įstatymas numato pirmame juridinio asmens likvidavimo etape, t. y. trijų mėnesių terminas atitinkamiems dokumentams pateikti skaičiuojamas nuo pranešimo apie numatomą juridinio asmens likvidavimo iniciavimą išsiuntimo momento. Nagrinėjamu atveju yra panaikintas paskutiniame juridinio asmens likvidavimo etape priimtas sprendimas dėl Bendrijos likvidavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį JAR tvarkytojo iniciatyva, taigi faktiškai užbaigus šią procedūrą, ankstesnės stadijos ginčijimas – prašymai atnaujinti vienerių metų terminą ginčyti inicijuotą likvidavimo procedūrą ir atšaukti inicijuotą likvidavimo procedūrą, jei būtų patenkinti, nebesukeltų teisinių padarinių. Todėl jau esant priimtam sprendimui likviduoti juridinį asmenį suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį JAR tvarkytojo sprendimą, tuo tarpu šio asmens reiškiami kiti reikalavimai dėl ankstesniuose juridinio asmens likvidavimo procedūros etapuose JAR tvarkytojo priimtų sprendimų panaikinimo vertintini kaip reikalavimai, nesukeliantys teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

Patenkinus reikalavimą dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo (pripažinus visą likvidavimo procedūrą buvus neteisėta) atkuriamas veikiančio juridinio asmens statusas, todėl papildomi prašymai atnaujinti vienerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinio asmens statuso ,,inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo bei atšaukti sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą šiame kontekste yra pertekliniai ir nesukeliantys materialiųjų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025).

Pažymėtina, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).

Atsižvelgusi į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas Bendrijai CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą JAR tvarkytojo reikalaujamiems duomenims ir dokumentams pateikti, netinkamai taikė CK 2.70 straipsnio normą ir ją aiškinančią teismų praktiką. Nurodytų motyvų pagrindu civilinės bylos dalis dėl ieškovų reikalavimo atnaujinti CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą atsakovės reikalaujamiems duomenims ir dokumentams jai pateikti nutraukiama, kadangi šis reikalavimas yra perteklinis ir nesukeliantis materialiųjų teisinių pasekmių (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinio asmens tvarkytojo iniciatyva, ir ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, todėl nuspręsdamas panaikinti atsakovės 2025 m. spalio 21 d. sprendimą likviduoti Bendriją ir įpareigoti atsakovę atkurti duomenis apie Bendriją JAR, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nuspręsdamas atnaujinti Bendrijai CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą JAR tvarkytojo reikalaujamiems duomenims ir dokumentams pateikti, netinkamai taikė CK 2.70 straipsnio normą ir ją aiškinančią teismų praktiką, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju yra keičiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta atnaujinti Bendrijai CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pateikti CK 2.70 straipsnio 1 dalyje ar JAR nuostatuose nustatytus dokumentus, kuriais atnaujinami Bendrijos duomenys JAR, šią sprendimo dalį panaikinant ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukiant, o kitą skundžiamo sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Įvertinus, kad ieškinio reikalavimas atnaujinti terminą atsakovės reikalaujamiems duomenims ir dokumentams jai pateikti yra perteklinis ir išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovės 2025 m. spalio 21 d. sprendimą likviduoti Bendriją, laikytina, jog ieškovai iš esmės laimėjo pagrindinį ginčą dėl reikalavimo panaikinti 2025 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro sprendimą likviduoti Bendriją. Taigi teismo sprendimas dėl paties ginčo esmės nesikeičia.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, jog VĮ Registrų centras formaliai teisėtai atliko CK 2.70 straipsnyje nustatytus veiksmus, nors sprendimas likviduoti Bendriją ir buvo panaikintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms (nustatyta, kad Bendrija realiai vykdė ir vykdo veiklą) ir konstatavus procedūros prieštaravimą CK 2.70 straipsnio tikslui. Atsižvelgęs į tai nusprendė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pačios Bendrijos, sudariusios prielaidas inicijuoti likvidavimo procedūrą, veiksmų (neveikimo – duomenų JAR neatnaujinimo) ir vertino, jog dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų atlyginti ieškovams nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama, todėl ši sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį (2026 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 80 straipsnio 4 dalis), apeliaciniu skundu prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovų.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi keičiama skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atnaujinti Bendrijai CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą šią sprendimo dalį panaikinant ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukiant, atsižvelgus į šios nutarties 49 punkte nurodytus argumentus, tik šiuo aspektu, kad šis reikalavimas atnaujinti CK 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą yra išvestinis ir perteklinis. Kadangi iš esmės ieškinys yra tenkintas ir apeliacinės instancijos teismo nurodytais aspektais paliekamas nepakeistu, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Ieškovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atnaujinti 64–ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pateikti nurodyto straipsnio 1 dalyje ar Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus dokumentus, kuriais atnaujinami bendrijos duomenys registre, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.