Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys SUA2, SUA1, antstolė SUA3.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė bylai įrodymus – banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, E. S. rašytinį paaiškinimą, skundžiamos nutarties nuorašą, 2026 m. birželio 18 d. teismo pažymą (lydraštį). Prašė šiuos įrodymus pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė bylai naujus įrodymus – skundžiamos nutarties nuorašą, 2026 m. birželio 18 d. teismo pažymą (lydraštį), el. laiško ekrano kopiją, pareiškėjos prašymo kopiją, 2026 m. gegužės 19 d. teismo pranešimo kopiją, 2025 m. rugsėjo 26 d. Antstolių informacinės sistemos išrašą. Prašė šiuos įrodymus pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, nustatė, kad banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, skundžiama nutartis ir lydraštis jau yra byloje, todėl šie įrodymai nepridedami. Dėl E. S. rašytinio paaiškinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, prašydama pridėti šį įrodymą prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Nors rašytinis paaiškinimas apie E. S. atliktus pavedimus, jų paskirtį parengtas 2026 m. birželio 25 d., tačiau iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad E. S. apeliantei pavedimus atlikdavo iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantė nenurodė argumentų, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, pažymi, kad apeliantas pateiktais įrodymais – el. laiško ekrano ir pareiškėjos prašymo kopijomis, 2025 m. rugsėjo 26 d. Antstolių informacinės sistemos išrašu siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo į pareiškėjos prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad yra tikslinga apelianto pateiktus naujus įrodymus pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, išskyrus pareiškėjos prašymo kopiją, skundžiamos nutarties nuorašą, 2026 m. birželio 18 d. teismo pažymą (lydraštį) ir 2026 m. gegužės 19 d. teismo pranešimo kopiją, kadangi šie įrodymai yra byloje ir teismas turi galimybę su jais susipažinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Antstolė SUA3 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal VMI 2015 m. spalio 15 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 119,35 Eur skolos išieškojimo iš skolininko SUA2 išieškotojai VMI. 2019 m. spalio 15 d. VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas 2015 m. spalio 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta išieškoti į valstybės biudžetą 113,24 Eur.

Antstolė, aiškindamasi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio turto ir lėšų nustatė, kad skolininkas nedirba, turto, sąskaitų neturi, nuo 2019 m. vasario 14 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Patikrinusi skolininko šeiminę padėtį nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su SUA1, sutuoktinė nedirba, tačiau turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas. Antstolė 2025 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui SUA2 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiose skolininko sutuoktinei SUA1.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 priklauso ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų, esančių (patenkančių) ir (ar) ateityje pateksiančių į sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis SUA1 gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, neskundžiama, todėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas netikrina.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. CPK 593 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, juos teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, 2026 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo, kad teismo posėdis vyks rašytinio proceso tvarka, nurodė teismo posėdžio datą, pasiūlė suinteresuotiems asmenims iki 2026 m. birželio 4 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjos prašymą, prie pranešimo pridėjo prašymo nuorašą ir 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria prašymas priimtas ir byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pranešimą suinteresuotiems asmenims SUA2 ir SUA1 išsiuntė pareiškėjos prašyme suinteresuotų asmenų nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas apie priimtą pareiškimą, paskirtą teismo posėdį ir teisę pateikti atsiliepimus į prašymą papildomai informavo CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbdamas pranešimą specialiame interneto tinklapyje. Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepimo į prašymą nepateikė. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis suinteresuotiems asmenims SUA2 ir SUA1 išsiųsta paštu adresu (duomenys neskelbtini) ir el. paštu. Apelianto teigimu, procesinius dokumentus gavo tik 2026 m. birželio 19 d. el. paštu, po skundžiamos nutarties priėmimo. Iki šio el. laiško gavimo nebuvo gavęs nei prašymo, nei teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimą, nei 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, nurodė, kad jo gyvenamoji vieta nuo 2019 m. vasario 4 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pateikė duomenis (2025 m. rugsėjo 26 d. Antstolių informacinės sistemos išrašą), jog jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2019 m. vasario 14 d. yra (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad skolininkas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) nurodė ir antstolė 2026 m. sausio 23 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), kurį bylai kartu su prašymu pateikė pareiškėja. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad formaliai procesiniai dokumentai (pareiškėjos prašymas ir 2026 m. gegužės 18 d. nutartis) pareiškėjui nebuvo įteikti tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad procesiniai dokumentai tiek suinteresuotam asmeniui SUA2, tiek suinteresuotam asmeniui SUA1 buvo išsiųsti tuo pačiu adresu, ir atsižvelgus į tai, kad SUA1 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, laikytina, kad procesinius dokumentus suinteresuotas asmuo SUA1 šiuo adresu gavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus aplinkybę, kad suinteresuoti asmenys SUA1 ir SUA2 yra sutuoktiniai, suinteresuotam asmeniui SUA2 procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tuo pačiu adresu, kaip ir sutuoktinei (SUA1), ir sutuoktinė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą pateikė, duomenų, kad apeliantai faktiškai gyvena skyriumi, nebepalaiko santykių byloje nėra, labiau tikėtina, kad apeliantas buvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjos prašymu, jo turiniu.

Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis buvo išsiųsta ir įteikta suinteresuotam asmeniui SUA2, kuris pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį pateikdamas atskirąjį skundą ir jame išdėstydamas savo poziciją ir argumentus dėl pareiškėjos prašymo. Taigi apelianto teisė būti išklausytam buvo realizuota paduodant atskirąjį skundą, jo argumentai vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismo padaryti iš esmės formalūs procesinės teisės normų pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl skolininko turto dalies (piniginių lėšų banko sąskaitose), esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinų nuosavybėje, nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat nėra duomenų, jog santuokoje įgytas turtas yra padalytas ar kitais pagrindais pasibaigusi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nustatė, jog skolininkui SUA2 bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 priklauso ½ dalis sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (patenkančių) ir (ar) ateityje pateksiančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas (CPK 667 straipsnis).

Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi CPK 667 straipsnio paskirtis yra tik nustatyti skolininko dalį bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančiame turte, tam, kad iš jos būtų galima išieškoti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas neįgyvendino antstolės 2025 m. spalio 20 d. pasiūlymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2026 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas šia teise nepasinaudojo.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir ji nėra nutraukta, duomenų apie suinteresuotų asmenų sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esant nurodytoms aplinkybėms suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pagrįstai nusprendė, kad ginčo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokių konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo banko sąskaitose esančios ir būsimos piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Apelianto teigimu, suinteresuoto asmens SUA1 banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2008 m., t. y. iki santuokos sudarymo, ir niekada nebuvo šios banko sąskaitos savininkas, bendrasavininkis ar įgaliotas asmuo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad apeliantas turėjo teisę disponuoti šia banko sąskaita ar kad šioje banko sąskaitoje esančios lėšos buvo faktiškai valdomos kaip skolininko turtas. Tačiau, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėja prašė nustatyti skolininko turto dalį ne į pačią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią suinteresuotam asmeniui SUA1, o į šioje banko sąskaitoje esančias (patenkančias) pinigines lėšas, kurios, remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, minėti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Be kitų argumentų apeliantas teigė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad E. S. lėšas pervedė skolininkui ar abiem sutuoktiniams kaip bendrą turtą, kad šios lėšos pripažįstamos bendru sutuoktinių turtu ir automatiškai tapo skolininko turto dalimi. Apeliantė nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kokiu pagrindu E. S. pervestos lėšos pripažįstamos bendru sutuoktinių turtu.

Sutiktina su apeliante, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra nuginčijama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams, t. y. apeliantams (CPK 178 straipsnis). Iš bylai pateiktų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad E. S. mokėjimo pavedimai atlikti po suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 santuokos sudarymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad E. S. pervestos lėšos yra asmeninė suinteresuoto asmens SUA1 nuosavybė (CK 3.89 straipsnis), taigi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nepaneigta.

Be kitų argumentų apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienų konkrečių piniginių lėšų, kurios, pagal savo kilmę ir teisinę prigimtį, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas neindividualizavo, kokios konkrečios piniginės lėšos, esančios ginčo banko sąskaitose, laikomos skolininko dalimi, kokia konkreti suma tariamai priklauso skolininkui, kokiu laikotarpiu piniginės lėšos susidarė ir kt. Taip pat argumentuojama, kad į SUA1 banko sąskaitą yra pervedamos socialinio pobūdžio išmokos (nepilnamečiam vaikui skirtos išmokos, našlaičio pensija), tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu šios lėšos pripažįstamos bendru sutuoktinių turtu.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja prašė nustatyti ne konkrečių areštuotų lėšų dalinį bendrumą, o skolininko turto dalį, kad ½ dalis SUA1 banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, priklauso skolininkui. Byloje nebuvo sprendžiamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas. Skundžiama nutartimi tik individualizuota skolininkui tenkanti turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurios vėliau bus vykdomas išieškojimas.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į vykdomojoje byloje esančius ir bylai pateiktus duomenis, įvertino skundžiamos nutarties turinį. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas socialinio pobūdžio išmokas pripažino bendru sutuoktinių turtu. Nors apeliantai nepateikė duomenų apie jų nepilnamečius vaikus, taip pat tiesioginių įrodymų, kad yra priimtas sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo, dėl šalpos našlaičių pensijos skyrimo, iš kurių būtų galima nustatyti šių išmokų gavėją (t. y., kad gavėjas yra suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 nepilnametis vaikas), tačiau įvertinus apeliantės bylai pateiktus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos mokama išmoka yra valstybės skiriama išmoka vaikui (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas). Tokia išmoka yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis) ir ši išmoka, nepaisant to, kad ji yra pervedama į vieno iš sutuoktinio banko sąskaitą, yra asmeninė vaiko nuosavybė, t. y. tokios lėšos nėra ir negali būti pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai, į tokias lėšas negali būti nustatoma ir skolininko turto dalis (CPK 667 straipsnis) ir nukreipiamas išieškojimas. Taip pat iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią banko sąskaitą buvo pervedamos VSDFV lėšos, tačiau vien iš mokėjimo pavedimuose nurodytos lėšų pervedimo paskirties nėra galimybės nustatyti, ar šios lėšos (išmokos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, ar nepilnamečio vaiko asmeninės lėšos. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti šių lėšų kilmę siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, teko apeliantams (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai akcentavo CPK 739 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkto reglamentavimą ir teisingai pažymėjo, kad nustačius skolininko turto dalį, išieškojimas galės būti vykdomas tik iš tų lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia CPK 739 straipsnis ar kiti teisės aktai, o išieškojus iš tokių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininkas ar jo sutuoktinė antstolei nustatyta tvarka turės pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

Šiuo atveju iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad į šią banko sąskaitą buvo gaunamos ne tik (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pervestos lėšos (išmokos), tačiau ir kitų asmenų pervedamos lėšos, pvz. E. S. Apeliantei neįrodžius, kad trečiųjų asmenų į šią banko sąskaitą pervedamos lėšos yra asmeninė jos nuosavybė, taigi nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), tokios lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe ir į jas gali būti nustatoma skolininko turto dalis (CPK 667 straipsnis). Taigi skolininko turto dalis skundžiama nutartimi nustatyta tik į tas sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas, kurios priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad skolininko turto dalis yra nustatoma į visas ginčo banko sąskaitoje esančias ir (ar) ateityje pateksiančias lėšas.

Atsižvelgus į bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), kuri nėra paneigta (CPK 178 straipsnis), ir tai, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), yra pagrindas nuspręsti, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui SUA2 bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 priklauso ½ dalis sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ir (ar) patenkančių piniginių lėšų, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas (CPK 667 straipsnis).

Apelianto teigimu, nėra pagrindo iš anksto nustatyti skolininko ½ dalį į ateityje į SUA1 ginčo banko sąskaitas pateksiančias lėšas, kurios dar neegzistuoja ir kurių teisinis rėžimas nėra žinomas. Apelianto vertinimu, toks nustatymas yra pernelyg abstraktus, šiuo metu nėra žinoma, ar tokios lėšos apskritai atsiras, kokia bus jų kilmė, ar jos bus socialinio pobūdžio, ar jos bus skirtos nepilnamečiam vaikui, ar tai bus trečiųjų asmenų asmeninės dovanos SUA1, ar jos apskritai galės būti laikomos bendru sutuoktinių turtu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnis įtvirtina pagrindus, kuriems esant, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Taigi iki kol skolininkas ar jo sutuoktinė nepateiks duomenų apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimą vienu iš CK 3.100 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, tol piniginės lėšos, patenkančios (ateityje pateksiančios) į ginčo banko sąskaitas, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, šiuo aspektu taip pat taikytinas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtintas reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė konkrečių argumentų, kurie suponuotų pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadas vertinti priešingai.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.