- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- eI2-12850-428/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03388-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo
suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio
bylinėjimosi išlaidas.
kuriuo atsisakyta išbraukti jos duomenis iš Nacionalinio sąrašo
Respubliką terminą, yra neteisėtas, kadangi priimtas formaliai
Motyvuojamoji dalis
pakartojimu. Pareiškėjos teigimu, jos prašymas nebuvo skirtas
ginčyti ankstesnius sprendimus dėl grėsmės valstybės saugumui,
o buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios turėjo būti
individualiai įvertintos sprendžiant dėl draudimo atvykti
proporcingumo ir galimybės jį panaikinti arba sutrumpinti.
t. y. darbu Rusijos banko (duomenys neskelbtini) padalinyje studijų
metu bei finansininkės pareigomis statybų bendrovės (duomenys
aplinkybių, patvirtinančių jos lojalumą Rusijos Federacijai ar
teisėsaugos institucijomis, nenustatyta. Vien formalus buvusios
apsiriboti ankstesnių išvadų pakartojimu.
Pareiškėja
nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio savo noru nutraukė darbo
santykius su (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko nebedirba
jokiose Rusijos Federacijos institucijose ar įmonėse, nepalaiko
jokių profesinių ar asmeninių ryšių su buvusiais darbdaviais
ar jų darbuotojais, neturėjo ir neturi ryšių su Rusijos
valdžios institucijomis, nėra vykdžiusi jokios propagandinės ar
kitokios veiklos, susijusios su Rusijos Federacijos interesų
rėmimu, yra ne kartą viešai išreiškusi nepritarimą Rusijos
vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir nėra padariusi jokių
teisės pažeidimų, galinčių kelti grėsmę Lietuvos Respublikos
valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjos teigimu,
šios aplinkybės skundžiamame sprendime apskritai nebuvo
įvertintos. Be to, 2025 m. birželio 13 d. rašte buvo nurodyta
neteisinga informacija, jog ji tebedirba Rusijos Federacijoje, nors
Migracijos departamentui buvo žinoma, kad darbo santykiai buvo
nutraukti dar 2024 m. rugpjūtį. Pareiškėjos nuomone, atsakovas,
remdamasis šia netikslia informacija, neįvertino pasikeitusių
faktinių aplinkybių.
poveikis pareiškėjos teisei į šeimos gyvenimą. Nurodo, kad yra
Lietuvoje. Atsakovo argumentai, jog šeimos ryšiai gali būti
palaikomi nuotoliniu būdu arba susitinkant trečiosiose
valstybėse, nepaneigia būtinybės gyventi kartu ir neužtikrina
teisės į normalų šeimos gyvenimą. Pareiškėja taip pat
nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ji gali atvykti į kitas
Europos Sąjungos valstybes, nes dėl jos įtraukimo į Nacionalinį
sutuoktiniu ir kitais šeimos nariais visoje Šengeno erdvėje.
Pareiškėja
papildomai nurodo, kad jos sutuoktinio tėvai yra garbaus amžiaus
ir sunkiai serga, vienam jų nustatytas (duomenys neskelbtini), o
kitam taip pat reikalinga pagalba. Pareiškėjos teigimu,
ilgalaikis priverstinis gyvenimas atskirai neigiamai paveikė tiek
jos sutuoktinio, tiek jos pačios sveikatos būklę, tačiau
atsakovas šias aplinkybes įvertino tik formaliai, apsiribodamas
teiginiu, jog pagalba galėtų būti teikiama nuotoliniu būdu.
galimybės patikslinti prašymo ir neįvertino visų individualių
proporcingumo. Pareiškėjos nuomone, dėl to skundžiamas
sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nėra
tinkamai įvertintos visos administracinio sprendimo priėmimui
reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog:
Ginčijamu
sprendimu pagrįstai atsisakyta išbraukti pareiškėjos duomenis
iš Nacionalinio sąrašo ir sutrumpinti draudimo atvykti į
jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
pareiškėjos šeiminius ryšius Lietuvoje, Lietuvos Respublikos
nuostatas, o nustatytas dvejų su puse metų draudimo terminas
laikytinas proporcingu.
Pareiškėjos
prašymas dėl draudimo panaikinimo buvo priimtas ir išnagrinėtas
teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pats prašymo pateikimo
faktas nesudaro pagrindo panaikinti draudimą. Pareiškėjos
argumentai iš esmės pakartoja tuos pačius teiginius dėl grėsmės
valstybės saugumui vertinimo, kurie jau buvo nagrinėti
ankstesnėse administracinėse bylose, o tiek pirmosios instancijos
teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino
Migracijos departamento sprendimus teisėtais ir pagrįstais.
Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje individualiai įvertino
pareiškėjos situaciją ir konstatavo, kad jos ryšiai su Rusijos
Federacijos institucijomis bei ankstesnė darbinė veikla sudaro
prielaidas egzistuoti kontržvalgybinėms rizikoms, todėl nėra
pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodoma kita teismų praktika.
Atsakovas
nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jos prašymas buvo
išnagrinėtas formaliai, kadangi teisės aktai numato pareigą
užsieniečiui pačiam pateikti visas aplinkybes ir jas
pagrindžiančius dokumentus, o Migracijos departamentas privalo
kreiptis tik į instituciją, pasiūliusią taikyti draudimą, dėl
motyvuotos nuomonės pateikimo. Todėl atsakovas neturėjo pareigos
savo iniciatyva rinkti papildomus duomenis ar prašyti pareiškėjos
pateikti papildomą informaciją.
Pareiškėjos
nurodomos aplinkybės dėl darbo Rusijos Federacijoje nutraukimo,
nepritarimo Rusijos vykdomai karinei agresijai, ryšių su Rusijos
institucijomis nebuvimo ir kitų jos asmeninių aplinkybių nėra
naujos, nes jos jau buvo vertintos ankstesnių administracinių
procedūrų ir teismo procesų metu. Be to, įsiteisėję Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo sprendimai turi prejudicinę
galią, todėl juose nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo
neįrodinėjamos ir neperžiūrimos. Atsakovas taip pat pažymi,
kad VSD 2026 m. balandžio 1 d. pakartotinai įvertino
pareiškėjos situaciją ir išlaikė poziciją, jog jos gyvenimas
Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl nėra pagrindo
panaikinti ar sutrumpinti draudimo atvykti termino.
departamentas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl teisės į
šeimos gyvenimą pažeidimo. Atsakovo teigimu, nustatant draudimo
terminą į pareiškėjos šeimines aplinkybes jau buvo
atsižvelgta, todėl dvejų su puse metų draudimo laikotarpis yra
proporcingas. Pažymima, kad pagal įstatymą draudimas galėtų
būti nustatytas ir ilgesniam laikotarpiui, o pareiškėjos turimi
šeiminiai ryšiai buvo įvertinti jos naudai, sutrumpinant galimą
maksimalų terminą. Pareiškėjos asmeninis interesas gyventi
nacionalinio saugumo interesus. Be to, Migracijos departamento
teigimu, Lietuva nėra priėmusi sprendimo uždrausti pareiškėjai
gyventi išdavimo. Dėl to pareiškėjos teiginiai, kad Lietuvos
institucijų veiksmai automatiškai užkirto jai kelią atvykti į
visas Europos Sąjungos valstybes, neatitinka tikrovės.
pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos
o vaistų aprašymai nėra tinkami sveikatos būklės įrodymai.
Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis faktiškai
(duomenys neskelbtini) taip pat nelaikytina kompetentinga išvada
dėl tokio streso priežasčių, nes ji nėra pagrįsta specialiais
tyrimais ar kitų specialistų vertinimais. Be to, byloje nėra
neatitinka faktinės situacijos. Pažymima ir tai, kad pareiškėjos
ir jos sutuoktinio santuoka sudaryta 2023 m., todėl jų nesieja
trečiosiose valstybėse. Pareiškėja taip pat gali padėti
sutuoktiniui rūpintis jo tėvais teikdama emocinę, organizacinę
ar finansinę paramą nuotoliniu būdu, todėl nėra pagrindo
teigti, kad jos teisė į šeimos gyvenimą yra paneigta.
Atsakovas
nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl gero administravimo
principo pažeidimo ir teisės būti išklausytai. Nurodo, kad
pareiškėjai nebuvo kliudoma pateikti visų, jos manymu,
reikšmingų duomenų, o administracinės procedūros metu nebuvo
pareigos organizuoti papildomą jos išklausymą, juolab kad
pareiškėja turi galimybę visus savo argumentus ir įrodymus
pateikti teismui. Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas
priimtas teisėtai, išsamiai įvertinus visas reikšmingas
aplinkybes, o pareiškėja nepateikė naujų duomenų, kurie
paneigtų ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais
nustatytą draudimo atvykti pagrįstumą ar sudarytų pagrindą jį
panaikinti arba sutrumpinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog:
departamento skundžiamas sprendimas yra priimtas kompetentingos
institucijos, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir
Europos Sąjungos teisės aktais, įvertinus visus turimus duomenis
todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
pažymi, kad gavęs Migracijos departamento 2026 m. kovo 23 d.
Respubliką termino sutrumpinimo, 2026 m. balandžio 1 d. raštu
ir toliau kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl nėra pagrindo
nustatyto draudimo atvykti termino.
Pareiškėjos
keliama grėsmė valstybės saugumui jau yra nustatyta ir
patvirtinta dviem Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nutartimis, t. y. 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025 ir 2026 m. sausio 14
d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026.
padarinius.
vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d.
nustatyta duomenų, jog teisė į šeimos gyvenimą negalėtų būti
o šios išvados nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.
nurodytas aplinkybes ir teisingai pritaikė sprendimui priimti
įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl juo nepagrįstai
nepalankius galutinius teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 26S78376, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
pilietė, 2023 m. balandžio 28 d. sudariusi santuoką su Lietuvos
studijuodama (duomenys neskelbtini), dirbo Rusijos Federacijos
banko (duomenys neskelbtini) Tiumenės padalinyje ekonomiste, o nuo
2014 m. iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio dirbo Rusijos Federacijoje
filialo finansininke.
aplinkybes bei gavęs VSD išvadą, 2025 m. liepos 3 d.
sprendimu Nr. 25S165821 atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą
pagrindu, konstatavęs, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje
gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.
25S170784 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką
nuo 2025 m. liepos 30 d. iki 2028 m. sausio 29 d. bei įtraukė jos
duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos
sektoriuose gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ar saugumo
valstybės saugumui.
tačiau Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d.
sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-16783-484/2025 jos
Žemesnės instancijos teismas
skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-2724-629/2025 pareiškėjos apeliacinio skundo netenkino ir
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d.
nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026 taip pat
patvirtino išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia
grėsmę valstybės saugumui.
2026 m. kovo 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu
arba sutrumpinti 2025 m. liepos 30 d. sprendimu nustatytą draudimo
Rusijos Federacijos įstaigose ar įmonėse, nepalaiko ryšių su
buvusiais darbdaviais, nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai
neproporcingai riboja jos teisę į šeimos gyvenimą su Lietuvoje
gyvenančiu sutuoktiniu.
departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, 2026 m. kovo
įvertinęs turimą informaciją, nemato pagrindo keisti ankstesnio
Lietuvoje ir toliau kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jos
duomenys turi likti Nacionaliniame sąraše, o draudimo atvykti
terminas neturi būti trumpinamas.
sprendimus, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir kitą
turimą informaciją, Migracijos departamentas 2026 m. balandžio
duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei sutrumpinti draudimo atvykti
pagrindas laikyti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti
grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2026 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 26S78376, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.
teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas
(redakcija, galiojanti nuo 2026 m. sausio 1 d.), nustatantis
suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės
padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja
Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir
panaikinimo sąlygas ir tvarką.
draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą
sudaro, tvarko, jo duomenis skelbia ir Centrinei antrosios kartos
departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To
paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti arba
neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kai ji yra priėmusi UTPĮ 127
departamentas. Tais atvejais, kai draudimas taikomas UTPĮ 133
straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, sprendimą užsienio
reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras.
Įstatymas taip pat įtvirtina, kad draudimo atvykti į Lietuvos
Respubliką trukmė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma
individualiai, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes.
kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio
Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436
Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių
nustatyta, kad užsienietis, kuriam draudimas atvykti į Lietuvos
2, 5 ar 6 dalyje nustatytais pagrindais, turi teisę pateikti
motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo
nagrinėja institucija, priėmusi sprendimą dėl draudimo atvykti.
techniniams jos veikimo sutrikimams – raštu. Kartu su prašymu
nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) atšaukimo
tvarka. Šiame punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas
panaikina C.SIS paskelbtą įspėjimą tik sprendimą dėl draudimo
atvykti priėmusios institucijos sprendimu ir tik teisės aktuose
valstybė po konsultacijų išduoda užsieniečiui leidimą gyventi
arba nacionalinę vizą, kai užsieniečio duomenys išbraukiami iš
išnagrinėjusi motyvuotą prašymą, nustato, jog nebeliko pagrindo
Respubliką.
išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems
vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems
vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo
tvarka) 50.1 papunktyje nustatyta, kad paaiškėjus Tvarkos II
priėmimo metu, tačiau nebuvo įvertintos, arba atsiradus naujoms
reikšmingoms aplinkybėms, pakartotinai sprendžiamas draudimo
atvykti laikotarpio nustatymo klausimas. Pakartotinio vertinimo metu
priimamas vienas iš Tvarkoje numatytų sprendimų, be kita ko, gali
jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias ar naujai atsiradusias
aplinkybes, nustatoma, kad pagrindas taikyti anksčiau nustatytą
draudimo terminą išliko nepakitęs.
aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad
duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo arba draudimo atvykti
į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo, tačiau tokio prašymo
pateikimas savaime nesudaro pagrindo pakeisti anksčiau priimtą
įvertinti, ar yra paaiškėjusios naujos arba anksčiau nevertintos
aplinkybių nėra arba jos nepaneigia anksčiau konstatuoto pagrindo
draudimo atvykti termino ir neišbraukiant užsieniečio duomenų iš
Nacionalinio sąrašo.
nagrinėdamas jos 2026 m. kovo 16 d. prašymą išbraukti duomenis
iš Nacionalinio sąrašo ir panaikinti arba sutrumpinti draudimo
atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, neįvertino po pirminio
teigimu, ji nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio nebedirba Rusijos
Federacijoje, nepalaiko ryšių su buvusiais darbdaviais, neturi
todėl nebeliko pagrindo laikyti, kad ji kelia grėsmę Lietuvos
Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėja taip pat akcentuoja,
jog jos pateiktas prašymas buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis,
tačiau atsakovas, jos vertinimu, šių aplinkybių iš esmės
nevertino ir apsiribojo ankstesnių VSD išvadų bei teismų
sprendimų pakartojimu.
anksčiau nustatyto draudimo pagrįstumo. Pakartotinis vertinimas
gali lemti ankstesnio sprendimo pakeitimą tik tuo atveju, kai
objektyviai keičia pirminio sprendimo priėmimo metu egzistavusią
situaciją ir leidžia daryti kitokias išvadas dėl užsieniečio
keliamos grėsmės.
byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėja
pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo analizuotos ankstesnių
Respublikoje neišdavimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką
teisėtumo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog ji jau
nebedirba Rusijos Federacijoje, nepalaiko ryšių su buvusiais
darbdaviais, nepritaria Rusijos vykdomai karinei agresijai
Ukrainoje, neturi ryšių su Rusijos Federacijos institucijomis ar
administracinių procedūrų metu ir buvo vertintos tiek Migracijos
departamento, tiek VSD, tiek administracinių teismų. Vien tai, jog
pareiškėja pakartotinai akcentuoja tas pačias aplinkybes, savaime
nereiškia, kad jos tampa naujomis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1
papunkčio prasme. Naujomis reikšmingomis aplinkybėmis negali būti
laikomas pakartotinis jau anksčiau vertintų faktų nurodymas ar
duomenų, paneigiančių pirminio sprendimo priėmimo metu nustatytą
rizikos vertinimą.
ir tai, kad pareiškėjos argumentacija iš esmės nukreipta ne į
pačiu valstybės saugumo institucijų atliktu grėsmės vertinimu.
Kitaip tariant, pareiškėja siekia įrodyti, jog jos ankstesnė
pakankamu pagrindu konstatuoti grėsmę valstybės saugumui. Tačiau
bylose, kuriose buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos
vertinimas ir priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Todėl vien
pareiškėjos subjektyvus nesutikimas su anksčiau atliktu rizikos
pagrindą keisti priimtą sprendimą.
pareiškėjos argumentus, reikšminga ir tai, kad Migracijos
ankstesnių sprendimų konstatavimu, bet, laikydamasis NAS taisyklių
nustatytos procedūros, kreipėsi į VSD dėl motyvuotos nuomonės
pareiškėjos situaciją ir aiškiai nurodė, kad neturi pagrindo
Lietuvos Respublikoje ir toliau kelia grėsmę valstybės saugumui.
Taigi institucija, kurios kompetencijai įstatymų leidėjas yra
pakartotinį situacijos įvertinimą ir nepatvirtino pareiškėjos
nustatytą riziką. Šiame kontekste pažymėtina, kad Migracijos
kontržvalgybinį ar nacionalinio saugumo rizikos vertinimą.
pagrįstai rėmėsi kompetentingos nacionalinio saugumo institucijos
departamento atliktą grėsmės vertinimą.
vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės labiau apibūdina jos
nepatvirtina objektyvių faktinių pokyčių, kurie lemtų būtinybę
aplinkybė, kad pareiškėja pakartotinai deklaruoja nepritarimą
Rusijos Federacijos vykdomai politikai, nurodo nepalaikanti ryšių
kuriomis buvo grindžiamas pirminis sprendimas. Tokios aplinkybės
savaime nepaneigia kompetentingos institucijos atlikto nacionalinio
saugumo vertinimo ir nesuponuoja pareigos iš naujo nustatyti kitokį
arba teisinių aplinkybių, kurios paneigtų anksčiau konstatuotą
sutrumpinti jai nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką
terminą.
dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjos argumentai dėl
saugumui, negali būti vertinami izoliuotai nuo anksčiau tarp tų
sprendimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos keliamos
nagrinėtas administraciniuose teismuose, sprendžiant ginčus dėl
atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
bei dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12
d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025, o
vėliau ir 2026 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-218-821/2026 galutinai išsprendė klausimą dėl pareiškėjos
keliamos grėsmės valstybės saugumui, pripažindamas Migracijos
departamento priimtus sprendimus teisėtais ir pagrįstais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėję
procesiniai sprendimai, kurių teisinė reikšmė neapsiriboja vien
konkretaus administracinio ginčo užbaigimu. Įsiteisėję teismo
sprendimai sukelia tiek materialiuosius, tiek procesinius teisinius
padarinius, tarp jų – privalomumo, prejudicinės galios bei res
pačių teisinių klausimų spręsti pakartotinai vien dėl to, kad
galutiniu teismo sprendimu.
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –
ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nustatyta, kad
administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami
nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie
patys asmenys. Ši teisės norma įtvirtina prejudicinės galios
tos aplinkybės yra reikšmingos naujam ginčui išspręsti. Taigi
prejudicinė galia reiškia ne vien draudimą formaliai ignoruoti
nebeatliekant pakartotinio įrodinėjimo. Nagrinėjamu atveju būtent
administracinių bylų įrodinėjimo dalykų. Lietuvos vyriausiasis
pareiškėjos individualią situaciją, jos socialinius, ekonominius
pagrįsti ir atitiko įstatymo reikalavimus. Todėl šios aplinkybės
nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš
naujo vertinamos vien dėl to, kad pareiškėja pakartotinai reiškia
nesutikimą su tokiomis teismų išvadomis.
jau minėta, pareiškėjos skundo turinys iš esmės nukreiptas į
aplinkybes, kurios jau buvo analizuotos ankstesniuose teisminiuose
procesuose. Pareiškėja pakartotinai ginčija VSD atlikto rizikos
vertinimo pagrįstumą, nesutinka su jos ankstesnės profesinės
veiklos Rusijos Federacijoje reikšmės vertinimu, siekia paneigti
anksčiau padarytas išvadas dėl jos galimo pažeidžiamumo
užsienio valstybės specialiųjų tarnybų poveikiui. Tačiau tokio
vien pateikdama analogiškus argumentus ar kitaip interpretuodama
anksčiau ištirtus faktus. Tokia situacija prieštarautų ne tik
tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proceso koncentracijos bei
ekonomiškumo principams. Teismų sistema negali būti naudojama
tam, kad galutinai išspręsti ginčai būtų nuolat inicijuojami iš
naujo, nesant tam objektyvaus teisinio pagrindo.
nagrinėdamas pareiškėjos 2026 m. kovo 16 d. prašymą, neturėjo
įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių.
Viešojo administravimo subjektai privalo vykdyti įsiteisėjusius
teismų sprendimus ir negali administracinės procedūros metu iš
naujo spręsti klausimų, kuriuos galutinai išnagrinėjo teismas.
Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis išvadomis bei
tiek priimdamas skundžiamą sprendimą.
leidžiančių konstatuoti, kad ankstesni teismų sprendimai buvo
priimti remiantis klaidingomis faktinėmis prielaidomis ar kad po jų
priėmimo susiklostė tokia iš esmės nauja situacija, dėl kurios
būtų galima abejoti ankstesnių teismo išvadų aktualumu. Esant
tokioms aplinkybėms, pareiškėjos siekis iš naujo kvestionuoti
jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą jos keliamos
grėsmės valstybės saugumui vertinimą vertintinas kaip siekis
įstatymas nesuteikia teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. ir 2026
m. sausio 14 d. nutartyse nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos
keliamos grėsmės valstybės saugumui nagrinėjamoje byloje turi
Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais
teismų sprendimais ir neturėjo teisinio pagrindo administracinės
galutinai išnagrinėtas teismo.
Pareiškėja
nurodo, jog skundžiamu sprendimu buvo neproporcingai apribota jos
teisė į šeimos gyvenimą, kadangi ji negali gyventi kartu su savo
sutuoktiniu – Lietuvos Respublikos piliečiu, o atsakovo
argumentai, jog šeimos ryšiai gali būti palaikomi nuotoliniu būdu
arba susitinkant trečiosiose valstybėse, neatitinka realios
situacijos. Pareiškėjos teigimu, dėl galiojančio draudimo
atvykti ji negali atvykti ne tik į Lietuvą, bet faktiškai
susiduria ir su kliūtimis patekti į kitas Šengeno valstybes,
todėl yra apribota galimybė palaikyti šeiminius santykius.
Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad jos sutuoktinio tėvai yra
garbaus amžiaus, turi rimtų sveikatos sutrikimų, vienam iš jų
nustatytas (duomenys neskelbtini), o ilgalaikis gyvenimas atskirai
neigiamai paveikė tiek jos pačios, tiek sutuoktinio emocinę
būklę.
pažymi, kad teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nors
ir yra viena iš fundamentalių asmens teisių, nėra absoliuti. Nei
Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis nesuteikia
asmeniui besąlyginės teisės pasirinkti valstybę, kurioje jis
pageidauja gyventi su savo šeimos nariais. Ši teisė gali būti
ribojama įstatymu, jeigu toks ribojimas yra būtinas demokratinėje
neproporcingas asmens teisių suvaržymui.
šeimos gyvenimą ribojimo proporcingumo klausimas jau buvo detaliai
vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d.
nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025 išsamiai
ryšius su Lietuvos Respublika, jos santuokos aplinkybes, šeimos
santykių pobūdį, taip pat valstybės siekiamą tikslą apsaugoti
nacionalinį saugumą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas
atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka proporcingumo
principą ir nepažeidžia jos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą.
Taigi šis klausimas nėra nagrinėjamas pirmą kartą, kadangi jis
jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina
šeiminiai ryšiai nebuvo ignoruojami. Byloje esantys duomenys
patvirtina, jog tiek Migracijos departamentas, tiek administraciniai
teismai vertino aplinkybes, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką
su Lietuvos Respublikos piliečiu, turi artimųjų Lietuvoje ir
siekia šeimos susijungimo. Būtent šių aplinkybių pagrindu buvo
pareiškėjos teiginys, kad jos šeiminė padėtis apskritai nebuvo
įvertinta, neatitinka byloje esančių duomenų.
pareiškėjos šiame procese papildomai nurodytas aplinkybes dėl
savaime nepaneigia anksčiau atlikto proporcingumo vertinimo. Byloje
pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tam tikrus pareiškėjos
daryti išvados, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra
savo tėvais kitais būdais arba kad be pareiškėjos fizinio buvimo
jų priežiūra apskritai būtų neįmanoma. Analogiškai vertintini
ir pareiškėjos argumentai dėl jos pačios bei sutuoktinio
emocinės būklės. Teismas neabejoja, kad ilgesnis sutuoktinių
psichologinį diskomfortą, tačiau vien ši aplinkybė savaime nėra
saugumą. Priešingu atveju kiekvienu atveju, kai užsieniečiui
vien emociniai išgyvenimai ar šeimos narių patiriami nepatogumai
lemtų tokio draudimo panaikinimą, o tai akivaizdžiai neatitiktų
teisės aktų leidėjo siekto tikslo.
Pareiškėja
taip pat teigia, kad realiai negali susitikti su savo sutuoktiniu
kitose Europos Sąjungos valstybėse. Vis dėlto vien tokio pobūdžio
teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas
tapo neproporcingas. Kaip pagrįstai pažymėjo Migracijos
departamentas, vien priimtas sprendimas drausti pareiškėjai
atvykti į Lietuvos Respubliką savaime nereiškia, kad jai yra
uždrausta atvykti į visas Šengeno erdvės valstybes. Aplinkybė,
jog atskiros valstybės gali savarankiškai priimti sprendimus dėl
vizų ar leidimų gyventi išdavimo, nepakeičia skundžiamo
sprendimo teisėtumo vertinimo ir nepaneigia to fakto, kad
institucijos sprendė tik dėl pareiškėjos teisės atvykti į
Lietuvos Respubliką. Šiame kontekste ypač reikšminga tai, kad
patvirtintų, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2025 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo susiklostė tokia iš
esmės pasikeitusi situacija, dėl kurios ankstesnis proporcingumo
nurodomos aplinkybės iš esmės yra tos pačios, kurios jau buvo
analizuotos ankstesniame teisminiame procese, arba jos tik
detalizuoja jau anksčiau egzistavusią šeiminę situaciją. Tačiau
vien didesnė aplinkybių apimtis ar papildomi paaiškinimai savaime
nereiškia, kad atsirado naujų teisinių ar faktinių prielaidų iš
naujo spręsti dėl nustatyto draudimo proporcingumo.
draudimas atvykti taikomas ne migracijos kontrolės, ekonominio
pobūdžio ar kitais administraciniais pagrindais, bet siekiant
apsaugoti vieną svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijos
saugomų vertybių – nacionalinį saugumą. Nacionalinio saugumo
užtikrinimas yra esminis viešasis interesas, kurio apsauga tam
tikrais atvejais gali pateisinti ir reikšmingus asmens privataus
bei šeimos gyvenimo ribojimus, jeigu jie yra būtini ir proporcingi
siekiamam tikslui. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo
konstatuoti, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui
būtų išnykusi ar sumažėjusi, nėra ir teisinio pagrindo daryti
pareiškėjos individualus interesas gyventi Lietuvoje kartu su
sutuoktiniu.
teisė į šeimos gyvenimą buvo tinkamai įvertinta tiek priimant
pirminį sprendimą dėl draudimo atvykti, tiek nagrinėjant jos
ankstesnis proporcingumo vertinimas prarado aktualumą ar kad
pareiškėjos nurodomos šeiminės aplinkybės nusveria valstybės
interesą apsaugoti nacionalinį saugumą. Todėl teismas neturi
pagrindo pripažinti, jog skundžiamu sprendimu buvo neproporcingai
apribota pareiškėjos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.
departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos 2026 m. kovo 16 d.
panaikinti arba sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką
terminą, tinkamai taikė UTPĮ 133 straipsnio, NAS taisyklių bei
kad administracinė procedūra buvo atlikta nuosekliai, laikantis
teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o skundžiamas sprendimas
priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, veikiančio
jam įstatymu suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas pažymi, kad
administracinės procedūros teisėtumas vertinamas ne pagal tai, ar
pareiškėją tenkina jos rezultatas, bet pagal tai, ar viešojo
administravimo subjektas laikėsi įstatymų nustatytų procedūrinių
reikalavimų, ištyrė reikšmingas aplinkybes, įvertino pateiktus
faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinomis teisės normomis.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Migracijos
departamentas būtų nukrypęs nuo šių reikalavimų.
byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai buvo sudaryta
reikšmingus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Kaip
kreipdamasis dėl duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ar
draudimo atvykti termino sutrumpinimo, turi pateikti motyvuotą
pagrindžiančius dokumentus, jeigu tokių turi. Taigi teisės aktų
grindžiamas prašymas, yra priskyręs pačiam prašymą teikiančiam
administracinio proceso principą, jog būtent asmuo, siekiantis jam
palankaus administracinio sprendimo priėmimo, privalo aktyviai
bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektu ir pateikti
turimus duomenis, kuriais grindžia savo reikalavimą.
jos manymu, reikšmingas aplinkybes dėl darbo Rusijos Federacijoje
nutraukimo, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, savo požiūrio
turėjo pagrįsti prašymą panaikinti arba sutrumpinti draudimą
atvykti. Taip pat pareiškėja kartu pateikė dokumentus, kuriais
siekė pagrįsti savo nurodomas aplinkybes. Taigi, administracinės
realiai įgyvendinta, kadangi ji turėjo galimybę laisvai išdėstyti
duomenis, o šie buvo įtraukti į administracinės bylos medžiagą
ir įvertinti priimant ginčijamą sprendimą.
nesutikimas su tuo, kaip Migracijos departamentas įvertino jos
pateiktus argumentus, savaime nereiškia, kad buvo pažeista jos
teisė būti išklausytai ar gero administravimo principas. Teisė
argumentus, tačiau ji nesuponuoja pareigos viešojo administravimo
negali būti tapatinama su teise į pageidaujamą administracinės
procedūros rezultatą. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su
pareiškėjos pozicija, kad Migracijos departamentas turėjo savo
iniciatyva rinkti papildomus duomenis arba raginti pareiškėją
pateikti papildomus įrodymus. Nei UTPĮ, nei NAS taisyklės, nei
Kriterijų vertinimo tvarka tokios pareigos Migracijos departamentui
užsienietis pateikia motyvuotą prašymą ir kartu su juo teikia jo
pateikti kitų dokumentų ar savo iniciatyva neieškojo papildomų
kaip procedūros pažeidimas.
atsakovas, vykdydamas NAS taisyklėse nustatytą pareigą, 2026 m.
kovo 23 d. kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti motyvuotą nuomonę
išvadą, kurioje pakartotinai įvertino pareiškėjos situaciją ir
nurodė, kad nemato pagrindo keisti ankstesnio grėsmės valstybės
saugumui vertinimo. Tik gavęs šią kompetentingos institucijos
išvadą ir ją įvertinęs kartu su visa administracinėje byloje
sprendimą. Tai patvirtina, kad atsakovas ne tik formaliai atliko
teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir aktyviai surinko visą
informaciją, kurią pagal savo kompetenciją privalėjo surinkti
kad nacionalinio saugumo rizikos vertinimas pagal kompetenciją
priskirtas VSD, todėl Migracijos departamentas, siekdamas priimti
pagrįstą sprendimą, pagrįstai kreipėsi į šią instituciją ir
rėmėsi jos pateikta aktualia išvada. Tokie veiksmai akivaizdžiai
administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą, surinko visą
institucijų, o ne apsiribojo vien anksčiau priimtų sprendimų
konstatavimu. Teismas pažymi, kad gero administravimo principas
tačiau šis principas negali būti aiškinamas taip plačiai, jog
administravimo subjektui atsirastų pareiga ieškoti argumentų
pareiškėjo naudai arba savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais
pats pareiškėjas savo prašymo negrindžia.
galimybę pateikti visus jai reikšmingus paaiškinimus bei
įrodymus, Migracijos departamentas šiuos duomenis įvertino,
kreipėsi į kompetentingą nacionalinio saugumo instituciją dėl
papildomos motyvuotos išvados, įvertino tiek pareiškėjos
pateiktą informaciją, tiek administracinėje byloje jau esančius
duomenis, o priimdamas sprendimą rėmėsi visa surinkta medžiaga.
procedūra buvo atlikta formaliai, neišsamiai ar pažeidžiant gero
administravimo principą.
pat nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –
VAĮ) 10 straipsnyje individualiam administraciniam sprendimui
aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas
motyvai, dėl kurių jos nelaikytos pakankamomis pakeisti ankstesnį
administravimo subjektas, priimdamas jai nepalankų administracinį
sprendimą.
vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą
yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi
būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais
pagrindas, o sprendimo motyvai turi būti pakankami ir suprantami
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d.
sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo
25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos
byloje esančią informaciją bei priėmė sprendimą, atitinkantį
neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas
išklausytai ar kiti administracinės procedūros reikalavimai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos
kompetenciją, 2026 m. balandžio 13 d. pagrįstai priėmė
sprendimą Nr. 26S78376 atsisakyti išbraukti pareiškėjos duomenis
iš Nacionalinio sąrašo, todėl šio sprendimo naikinti nėra nei
faktinio, nei teisinio pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš
suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės
paskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas
sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato
ar advokato padėjėjo pagalbai.
Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.