Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „MDI Transport“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „MAGNETA LOGISTICS“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš UAB „MDI Transport“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie procesinius dokumentus pateikusio ir pasirašiusio įmonės atstovo teises atstovauti juridiniam asmeniui, prieštaravimą ir dokumentų pateikimą bei komunikaciją pagrindžiančius įrodymus; paaiškinimus dėl ikiteisminio ginčo sprendimo, pareiškėjo nebendradarbiavimo ir reikalavimo nepagrįstumo su priedais.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, ar pridėti prie bylos medžiagos su prašymu pateiktus dokumentus. Atskirajame skunde nėra nurodoma, kas lėmė, jog šie įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nepagrindė aplinkybės, kad šių dokumentų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos pridėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą remdamasis nutarties priėmimo metu ištirtais ir įvertintais duomenimis. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga yra pakankama įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde keliamais aspektais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai dėl kreditorės reikalavimo nepagrįstumo nepatenka į nagrinėjamo klausimo, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nustatė, kad skolininkė teismo nustatytų prieštaravimų trūkumų nepašalino, sritį, t. y. nėra apeliacijos objektas.

Atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamų apeliantės įrodymų nepriima.

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, prieštaravimus dėl 2026 m. balandžio 2 d. teismo įsakymo laikė nepaduotais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atskirojo skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad terminas pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, nurodytus 2026 m. balandžio 22 d. nutartyje, yra suėjęs (2026 m. balandžio 30 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis)). Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą terminą skolininkė procesinių dokumentų trūkumų nepašalino, todėl procesiniai dokumentai pripažintini nepaduotais (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad teismas nepagrįstai, vien tik dėl procesinio ir formalaus pobūdžio trūkumo, kuris nesusijęs su pareikštu reikalavimu ir jo pagrįstumu, skundžiama 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi skolininkės pateiktus procesinius dokumentus laikė nepaduotais.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai. Ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso. Siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą asmuo privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Šalys privalo būti aktyvios procese ir rūpintis savo galimai pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Prieštaravimų priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. balandžio 22 d. nutartimis skolininkei buvo nustatyti terminai ištaisyti jos pateiktų procesinių dokumentų – prieštaravimų trūkumus, tai yra pateikti teismui tinkamai pasirašytą procesinį dokumentą (prieštaravimus dėl teismo įsakymo) elektroninių ryšių priemonėmis Teismų įstatymo nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 1 dalis (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (adresas www.e.teismas.lt)) arba pateikti popierinį procesinio dokumento variantą su originaliu pareiškėjo parašu, pateikiant procesinį dokumentą tiesiogiai teismui arba siunčiant jį teismui registruotąja pašto siunta. Taip pat nustatyta, kad su procesiniais dokumentais turi būti pateikti juos pateikiančio ir pasirašiusio asmens teisę pateikti procesinius dokumentus teismui (atstovauti juridiniam asmeniui) patvirtinantys dokumentai (CPK 111 straipsnio 5 dalis).

Nėra ginčo dėl to, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus pateikė įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, tačiau nebuvo pateikti įrodymai apie juos pateikusio ir pasirašiusio asmens teisę atstovauti juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad nors 2026 m. balandžio 20 d. apeliantės pakartotinai pateiktus prieštaravimus pasirašė skolininkės direktorius, tačiau procesiniai dokumentai teismui vėlgi pateikti elektroniniu paštu.

Asmuo, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti pagal nurodytą teisės aktais nustatytą tvarką – per LITEKO VEP posistemį, o ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia teikti tokį procesinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024).

Apeliantė neginčija, kad yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) naudotoja ir tokiu būdu jai siųstus procesinius dokumentus, tarp jų ir teismo nurodytas nutartis dėl trūkumų šalinimo, yra gavusi, su jais susipažinusi, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismo nustatytų įpareigojimų nesilaikė ir trūkumų per nustatytą terminą tinkamai nepašalino. Taip pat taisydama trūkumus ir 2026 m. balandžio 20 d. pakartotinai pateikdama prieštaravimus apeliantė nenurodė, kad kažkuri įstatymo nuostata yra neaiški. Skųsdama 2026 m. gegužės 4 d. nutartį, apeliantė teismo nustatytų trūkumų ir aplinkybės, kad nustatytu terminu jų nepašalino, taip pat neginčija.

Pažymėtina, kad įrodymai apie skolininkės, kaip juridinio asmens, vadovą ir jo teisę atstovauti juridiniam asmeniui buvo pridėti tik prie atskirojo skundo. Šioje situacijoje trūkstamų dokumentų pateikimas po nustatyto termino, kai terminas trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, negali būti laikomas tinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, todėl iš esmės neturi teisinės reikšmės ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo nepaneigia. Vien tik apeliantės nesutikimas su skundžiama nutartimi, nuomonė dėl taikytų trūkumų neproporcingumo, formalumo nereiškia, kad ji neturi laikytis tinkamos dokumentų pateikimo tvarkos. Be to, nesutikdama su 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. balandžio 22 d. nutartyse nurodytais procesinio dokumento trūkumais, apeliantė turėjo galimybę šias nutartis taip pat apskųsti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad siekė tinkamai ir laiku pateikti dokumentus teismui, tačiau dėl techninių aplinkybių ir neveikiančios sistemos dokumentai teismui buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Nurodo, kad dėl susidariusios situacijos papildomai buvo komunikuojama telefonu, siekiant išsiaiškinti dokumentų pateikimo klausimus bei užtikrinti bendradarbiavimą su teismu, tačiau įrodymų apie nurodomas aplinkybes, kurios objektyviai sutrukdė pateikti procesinius dokumentus kitais įstatyme nustatytais būdais, pvz., tiesiogiai teismui arba siunčiant juos teismui registruotąja pašto siunta, nepateikė, nors ši galimybė apeliantei taip pat buvo išaiškinta. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kada konkrečiai buvo teikiami dokumentai per EPP, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kad tuo metu galbūt buvo sutrikusi sistemos veikla (CPK 178 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, procesinių dokumentų teismui pateikimo forma ir tvarka apeliantei buvo išaiškinta net du kartus, nustatant pakankamą terminą trūkumams pašalinti, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas elgėsi formaliai. Be to, kaip nurodo apeliantė, procesinių dokumentų pateikimo teismui reikalavimus ir galimybes ji aiškinosi ir žodžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes. Minėta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, tai yra įstatymas šiuo atveju nenumato išimčių, kurias šiuo atveju prašo taikyti skolininkė (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės nepašalina jos pareigos laikytis privalomų įstatymo reikalavimų, tai yra procesinius dokumentus pateikti teismo nutartyse dėl trūkumų šalinimo nustatyta tvarka ir būdais; pridėti procesinius dokumentus pateikiančio ir pasirašiusio asmens teisę juos pateikti teismui (atstovauti juridiniam asmeniui). Teismas pažymi, kad teismo nustatytų trūkumų pašalinimas yra besikreipiančios šalies procesinė teisė, kuria ji disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu ir pateikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, pagrįstai nusprendė, kad skolininkės prieštaravimai laikytini neatitinkančiais įstatymo reikalavimų. Be to, pagal įstatymą, teismas turi teisę, bet ne pareigą sutikti su atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas pernelyg formaliai taikė prašymo trūkumų institutą, kadangi ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti, kartu asmens teisei kreiptis į teismą įgyvendinti. Tuo atveju, jeigu apeliantei kilo tam tikrų kliūčių nustatytu terminu ištaisyti trūkumus, ji turėjo apie tai informuoti teismą, prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti, tačiau ir šia galimybe nepasinaudojo, o teismas netūrėjo pagrindo vilkinti proceso. Dar daugiau, įstatymas apeliantei nesuteikia teisės spręsti, kurie teismo nustatyti trūkumai yra reikšmingi, o kurie tik formalūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutartyje dėl trūkumų šalinimo apeliantei aiškiai buvo išaiškinta, kad, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, procesiniai dokumentai bus laikomi nepaduotais (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

LITEKO duomenimis nustatyta, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismui 2026 m. gegužės 7 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau juos 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas atsisakė priimti, nustatęs, kad prieštaravimai pateikti pasibaigus įstatyme nustatytam terminui prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti. Skolininkė svarbių procesinio termino praleidimo priežasčių nenurodė, prašymo atnaujinti šį terminą nepateikė.

Nustatęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog nei per nustatytą terminą, nei iki skundžiamos nutarties priėmimo skolininkė iki galo nepašalino nustatytų procesinio dokumento trūkumų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi prieštaravimus dėl teismo įsakymo laikė nepaduotais (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 439 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė taip pat prašo nustatyti terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, pateikiant juos teisės aktų nustatyta tvarka per e.teismas sistemą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas sprendžia klausimą dėl 2026 m. gegužės 4 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria klausimas dėl termino trūkumams pašalinti nustatymo nebuvo sprendžiamas, todėl atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismui nenustačius pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, šis apeliantės prašymas atmestinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.