Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-3558-428/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-07-14
Bylos Nr.: I1-3558-428/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05874-2025-6
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: PRS1
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-3558-428/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05874-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.6; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

PareiškėjasPRS1kreipėsiį teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos kalėjimų

tarnybos 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2S-8055 bei įpareigoti

atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl

likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos

Karalystei.

Skunde nurodė, kad:Šiuo

metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos

Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o valstybė privalo užtikrinti

tokias kalinimo sąlygas, kurios nepažeistų žmogaus orumo irnesukeltų kančių bei sunkumų, viršijančių neišvengiamaikalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pažymi, kad bausmėsatlikimo vieta gali būti tiek žmogaus orumą atitinkanti vieta,

tiek žmogų žeminančio elgesio vieta.

Nurodo,kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl

likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos

Karalystei, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba 2025 m.

rugsėjo 9 d. raštu Nr. 25-8055 atsisakė inicijuoti šį procesą.

Rašte nurodė, dėl analogiško pareiškėjo prašymo Pravieniškių

2-asis kalėjimas dar 2020 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo

Kaišiadorių rūmus, tačiau teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d.

nutartimi prašymo netenkino, o Kauno apygardos teismas 2021 m.

rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

Atsakovės teigimu, minėtos teismų nutartys buvo priimtos

įvertinus pareiškėjo socialinius ryšius Ispanijoje, todėl nėra

pagrindo iš naujo inicijuoti bausmės vykdymo perdavimo.

Pareiškėjas

su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovės motyvai yra

netinkami ir nepakankami, kadangi per ketverius metus jo situacija

iš esmės pasikeitė. Lietuvos kalėjimų tarnyba nesidomėjopareiškėjo dabartiniais socialiniais ryšiais Ispanijoje irnesuteikė galimybės pateikti šias aplinkybes pagrindžiančių

įrodymų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o

klausimas perduotas atsakovei nagrinėti iš naujo.

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad:Pagalpareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą tuometiniai

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija kreipėsi į Kauno

apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl pareiškėjui paskirtos

laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei,

tačiau šis teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teikimo

netenkino, konstatavęs, kad nėra pagrindo manyti, jog socialinės

reabilitacijos tikslai Ispanijoje būtų pasiekti efektyviau nei

Lietuvoje. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi

atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl minėtas klausimas

yra galutinai išspręstas.

Pažymi,

kad įstatymai nenumato galimybės pakartotinai teikti teikimą dėl

bausmės vykdymo perdavimo, o pareiškėjas naujame prašyme

nepateikė jokių naujų faktų, aplinkybių ar įrodymų, galinčių

lemti kitokį sprendimą. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo

teiginiai apie iš esmės pasikeitusią situaciją yra deklaratyvūs

ir nepagrįsti, todėl atsisakymas inicijuoti likusios laisvės

atėmimo bausmės vykdymo perdavimą Ispanijos Karalystei buvo

teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2S-8055, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad:Pareiškėjas2020 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisosnamus-atvirąją koloniją (kurios teises ir pareigas poreorganizavimo perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba) su prašymudėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo

Ispanijos Karalystei.

Pravieniškiųpataisos namai-atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apylinkės

teismo Kaišiadorių rūmus su teikimu dėl pareiškėjui paskirtos

laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. rugpjūčio 11

d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-1003-753/2021 teikimo

netenkino. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,

konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo

socialinės reabilitacijos tikslai būtų efektyviau įgyvendinti

Ispanijos Karalystėje nei Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat

pažymėjo, kad nors pareiškėjas išreiškė pageidavimą likusiąlaisvės atėmimo bausmės dalį atlikti Ispanijos Karalystėje,

tačiau vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo tenkinti

tokio prašymo.

Pareiškėjas,

nesutikdamas su minėta nutartimi, ją apskundė Kauno apygardos

teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi baudžiamojoje

byloje Nr. 1S-570-290/2021 pareiškėjo skundą atmetė ir paliko

galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m.

rugpjūčio 11 d. nutartį.

Pareiškėjas

2025 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą su

prašymu inicijuoti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo

bausmės vykdymo perdavimą Ispanijos Karalystei. Lietuvos kalėjimų

tarnyba 2025 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 25-8055 atsakė, kad

neturi pagrindo inicijuoti pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo

bausmės likusios dalies vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei, be

to pareiškėjo klausimas dėl bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos

Karalystei jau buvo išnagrinėtas kompetentingų teismų, opriimti sprendimai yra įsiteisėję. Atsakovė pažymėjo, kad

pareiškėjo prašyme nebuvo pateikta naujų aplinkybių, faktų ar

įrodymų, kurie sudarytų pagrindą iš naujo vertinti bausmės

vykdymo perdavimo galimybę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 25-8055, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Ginčo

teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių

vykdymo kodeksas(toliau– BVK), nustatantisbausmiųvykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Bausmes

atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai,

turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos

įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių

sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos

Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose,

tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse

nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis).

Sprendimodėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos

Sąjungos valstybei narei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos

įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų

baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau –

Įstatymas) 18 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1

punktą kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti

perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti

nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė

arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įstatymo 18 straipsnio

3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl

laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitos

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai,

jeigu nuteistasis yra šios valstybės pilietis arba turi joje

gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų, taip pat jeigu

pats nuteistasis sutinka su tokiu perdavimu ir atitinkamos valstybės

kompetentinga institucija sutinka perimti sprendimo vykdymą.

Įstatymo

20 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu bausmės vykdymo metu

paaiškėja Įstatymo 18 straipsnyje numatytos aplinkybės,

sudarančios pagrindą perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės

atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę

vykdanti institucija savo iniciatyva arba gavusi nuteistojo, jo

šeimos nario, gynėjo ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

kompetentingos institucijos prašymą kreipiasi į Įstatymo 19

straipsnio 1 punkte nurodytą teismą su teikimu dėl tokio

sprendimo perdavimo.

Nagrinėjamu

atveju, pareiškėjas skunde nurodo, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba

nepagrįstai atsisakė inicijuoti jam paskirtos laisvės atėmimo

bausmės likusios dalies vykdymo perdavimą Ispanijos Karalystei,

neatsižvelgė į per ketverius metus iš esmės pasikeitusią jo

situaciją, nesidomėjo dabartiniais jo socialiniais ryšiais

Ispanijoje bei nesuteikė galimybės pateikti šias aplinkybes

pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo

argumentais nesutinka.

Išbylos medžiagos nustatyta, kad klausimas dėl pareiškėjui

paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos

Karalystei nėra naujas ir jau buvo nagrinėtas kompetentingų

teismų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal pareiškėjo

2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą Pravieniškių pataisosnamai-atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apylinkės teismo

Kaišiadorių rūmus su teikimu dėl pareiškėjui paskirtos laisvės

atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei. Kauno

Žemesnės instancijos teismas

apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. rugpjūčio 11 d.

nutartimi teikimo netenkino, konstatavę, kad nėra pagrindo daryti

Žemesnės instancijos teismas

išvadą, jog pareiškėjo socialinės reabilitacijos tikslai būtų

efektyviau įgyvendinti Ispanijos Karalystėje nei Lietuvos

Respublikoje. Pareiškėjui apskundus minėtą nutartį, Kauno

apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jo skundą atmetė

ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Minėta

apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. ir yra

neskundžiama.

Taigi,

akivaizdu, jog aplinkybė, ar egzistuoja teisinis ir faktinis

pagrindas perduoti pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės

vykdymą Ispanijos Karalystei, jau buvo išsamiai įvertintakompetentingų teismų. Teismai, nagrinėdami šį klausimą,

vertino ne tik formalų pareiškėjo pageidavimą atlikti bausmę

Ispanijos Karalystėje, bet ir visas reikšmingas aplinkybes,

susijusias su pareiškėjo socialiniais ryšiais, jo integracijos

galimybėmis bei socialinės reabilitacijos tikslų įgyvendinimu.

Vien tai, kad pareiškėjas ir toliau laikosi pozicijos, jog bausmės

vykdymas Ispanijos Karalystėje būtų jam palankesnis, savaime

nesudaro pagrindo iš naujo spręsti jau teismų išnagrinėto

klausimo. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai

turi privalomąją galią (res judicata), kuri reiškia ne tikpareigą vykdyti priimtą sprendimą, bet ir draudimą iš naujospręsti tą patį klausimą, nesant naujų, reikšmingų

aplinkybių, galinčių lemti kitokį teisinį vertinimą. Teisinio

tikrumo ir teisinio stabilumo principai suponuoja, kad įsiteisėję

teismų sprendimai negali būti nuolat kvestionuojami vien dėl to,kad viena iš šalių nesutinka su priimta išvada ar siekiapakartotinio jai nepalankaus klausimo vertinimo. Pareiškėjas,

kreipdamasis į Lietuvos kalėjimų tarnybą su nauju prašymu, iš

esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo vertinti

ankstesnių procesų metu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas

būtų pateikęs naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kuriegalėtų sudaryti pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėlbausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei. Pareiškėjoteiginys, kad per ketverius metus jo situacija iš esmės pasikeitė,

savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu pakartotinai

inicijuoti procedūrą, kadangi šis teiginys nėra konkretizuotas

ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Atsižvelgiant

į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų

tarnyba, konstatuodama, jog klausimas dėl pareiškėjui paskirtos

laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei

jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir kad

nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį

šio klausimo vertinimą, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo

pakartotinai inicijuoti to paties klausimo nagrinėjimo.

Teismas

pažymi, jog administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

vertinamas atsižvelgiant į institucijai prašymo nagrinėjimo metu

pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes. Kaip jau minėta,pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėlpakartotinio bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei

inicijavimo, neįvardijo konkrečių naujai atsiradusių faktinių

aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendžiant šįklausimą, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų,

patvirtinančių jo teiginius apie iš esmės pasikeitusią padėtį.

Vien abstraktus nurodymas, kad sustiprėjo socialiniai ryšiai su

kita valstybe, savaime nepatvirtina tokių ryšių pobūdžio,

intensyvumo ar jų reikšmės nuteistojo socialinei reabilitacijai.

Pažymėtina,kad pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas,pirmiausia tenka pačiam pareiškėjui. Todėl, siekdamas

pakartotinio jo klausimo vertinimo, pareiškėjas turėjo pateikti

bent pirminius duomenis apie naujai susiklosčiusias faktines

aplinkybes, pavyzdžiui, pasikeitusią gyvenamąją vietą,šeiminius ryšius, darbo ar kitas reikšmingas socialinės

integracijos prielaidas Ispanijos Karalystėje. Kadangi tokių

duomenų Lietuvos kalėjimų tarnybai nebuvo pateikta, ši

institucija neturėjo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja nauja

faktinė situacija, reikalaujanti pakartotinio vertinimo ar

papildomo tyrimo atlikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2025 m.

rugsėjo 3 d. prašyme išdėstyti teiginiai buvo bendro pobūdžio

ir nepatvirtinti įrodymais, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo,

kad nėra naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą iš naujo

vertinti bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei galimybę.

Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10

straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas

turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis,t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad

Žemesnės instancijos teismas

VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos

10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi

pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis

pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsipriimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būtiadekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama suteisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo

administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad

jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų

teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje

Nr. A-756-450/2010). Taigi, VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu

galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro

pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus

administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje

Nr. A-438-1116/2010). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų

teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą,taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų

vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio

akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės

faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir

pakankamas teisės normai taikyti.

to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad

asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus

administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis

bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teismo vertinimu, kai nėra

pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti

visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl

tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams,

teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir

faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę

šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti

atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti

jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio

pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu

suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų

nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų

teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojoadministracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas

administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Nagrinėjamuatveju teismas sprendžia, kad ginčijamas administracinissprendimas buvo priimtas laikantis VAĮ įtvirtintų teisėtumo,

objektyvumo, nešališkumo ir gero viešojo administravimo principų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba,

nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino reikšmingas faktines

aplinkybes, įskaitant ankstesnius įsiteisėjusius teismųsprendimus dėl bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei,

juose nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo naujajame prašyme

pateiktą informaciją. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad

pareiškėjas nepateikė naujų faktų ar įrodymų, kurie sudarytų

prielaidas iš naujo spręsti klausimą dėl bausmės vykdymoperdavimo inicijavimo. Taigi sprendimas buvo priimtas ne formaliai,o atlikus pakankamą bylos duomenų analizę ir vadovaujantistaikytinomis teisės normomis. Teismas taip pat pažymi, kad

ginčijamame rašte aiškiai nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai

motyvai, lėmę atsakovės išvadą, jog nėra pagrindo inicijuoti

naują perdavimo procedūrą. Pareiškėjui buvo suprantamaiišdėstyta, kad jo nurodytos aplinkybės jau buvo vertintoskompetentingų teismų, o naujų, objektyviai patikrinamų duomenų,

galinčių lemti kitokį vertinimą, nepateikta. Be to, pareiškėjui

buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, taip užtikrinant jo

teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Vien tai, kad pareiškėjas

nesutinka su atsakovės padarytomis išvadomis ar pageidauja kitokio

jam palankaus sprendimo, nesudaro pagrindo konstatuoti neiadministracinės procedūros trūkumų, nei ginčijamo sprendimoneteisėtumo. Byloje nenustatyta jokių esminių procedūriniųpažeidimų, galėjusių turėti įtakos sprendimo turiniui ar

apriboti pareiškėjo procesines teises, todėl nėra pagrindo

naikinti skundžiamą sprendimą.

LietuvosRespublikos administracinių bylų teisenosįstatymo(toliau – ABTĮ) 91straipsnio1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas,jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu

prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl

to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar

neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės

procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų

visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinęs

bylos rašytinių įrodymų visumą ir jau aptartas aplinkybes,teismas nenustatė nei teisinių, nei faktinių pagrindų išvadai,kad nagrinėjamu atveju būtų egzistavę tokio pobūdžiopažeidimai. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia jau minėtųVAĮ nuostatų, taip pat nėra nustatyta, jog sprendimas būtų

priimtas viršijant kompetencijos ribas ar pažeidžiant esmines

procedūrines garantijas. Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama

ginčijamą sprendimą, veikė jai suteiktos diskrecijos ribose,tinkamai taikė sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinįreguliavimą ir sprendimą grindė aktualiomis faktinėmis

aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro

išvadą, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pagrįstai netenkino

pareiškėjo prašymo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymoperdavimo Ispanijos Karalystei, todėlsprendimąnaikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais

argumentais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Nepatenkinus

pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo

patenkinti ir išvestinio reikalavimo, t. y.

atsakovę

iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl likusios laisvės

atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Ispanijos Karalystei

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo PRS1

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt

kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti

skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,

apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo

Kauno rūmus

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė