- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1441-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17283-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- Ž. L., T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Visas Labas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Saninstal“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Easy rental“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, M. Š., G. P., V. G., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, V. L., J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų Ž. L. ir T. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Visas Labas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Saninstal“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Easy rental“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, M. Š., G. P., V. G., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, V. L., J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai Ž. L. ir T. L. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašoma nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Pasekmių sutartis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, juo prašė klausimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad abejonių kelia susitarimas pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 38 178,94 Eur (Pasekmių sutarties 4.5 punktas). Pareiškėja naudojosi gyvenamuoju būstu, todėl kredito įmokų mokėjimas negali būti vertinamas kaip išimtinai pareiškėjo interesais patirtos išlaidos ar bendro turto sumažinimas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į prašymą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų santuokos nutraukimui.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė verslui“ atsiliepime į parašymą teismo prašė: 1) atmesti prašymą; 2) netvirtinti pareiškėjų Pasekmių sutarties; 3) stabdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą 6 mėnesių laikotarpiui; 4) įpareigoti pareiškėjus per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sudaryti naują susitarimą, kuris nepažeistų kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ teisių ir teisėtų interesų; 5) palikti pareiškėjų prašymą nenagrinėtą, jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos pareiškėjai nesudarys naujo susitarimo, kuris nepažeistų kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ teisių ir teisėtų interesų.
Nurodė, kad Pasekmių sutartis su kreditore nebuvo derinta, o kreditorė apie ją sužinojo tik po jos pateikimo teismui, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Mano, kad Pasekmių sutartimi mėginama pasiekti tą patį rezultatą, kurio pareiškėja nepasiekė kitoje byloje, t. y. kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), ir pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), atitektų pareiškėjai kaip jos asmeninis turtas. Teigė, kad sutuoktinių susitarimai, kad: žemės sklypas ir pastatas dabar bus asmeninė pareiškėjos nuosavybė (Pasekmių sutarties 4.1 punktas); žemės sklypo ir pastato rinkos vertė yra 30 110 Eur (Pasekmių sutarties 4.1 punktas); pareiškėjui tenkanti kompensacijos dalis turi būti apskaičiuojama nukrypstant nuo lygių dalių principo (Pasekmių sutarties 4.2 punktas); už žemės sklypą pareiškėjui turi būti mokama kompensacija, ją skaičiuojant tik nuo 1/100 dalies (Pasekmių sutarties 4.2 punktas); už žemės sklypo ir pastato priskyrimą asmenine pareiškėjos nuosavybės teise ji turi sumokėti pareiškėjui tik 11 718,10 Eur sumą (Pasekmių sutarties 4.2 punktas); pareiškėjas turi sumokėti ieškovei 38 178,94 Eur, nes jis iš sutuoktinių lėšų su ieškovės sutikimu vykdė prievolę bankui Luminor Bank AS pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo pirktas butas, kuriame visą santuokos laikotarpį gyveno visa šeima, tarp jų ir ieškovė (Pasekmių sutarties 4.5 punktas); pareiškėjos asmeniškai sudarytos kredito sutartys yra solidarios jos ir pareiškėjo prievolės, o pareiškėjo asmeniškai sudarytos kredito sutartys yra asmeniškos jo prievolės (Pasekmių sutarties 4.6–4.9 punktai); iš viso už žemės sklypo ir pastato priskyrimą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, taip pat už tai, kad jai asmeniškai sudarytos kredito sutartys tampa solidarios, o pareiškėjo asmeniškai sudarytos kredito sutartys tampa asmeniškos jo prievolės, pareiškėjas pareiškėjai turi sumokėti 27 579,61 Eur sumą (Pasekmių sutarties 4.10 punktas), pažeidžia kreditorės teises ir teisėtus interesus.
UAB „Legal Balance“ pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, juo prašė UAB „Legal Balance“ į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, visus kitus prašymo reikalavimų tenkinimo klausimus spręsti teismo savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 3 d nutartimi įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu UAB „Legal Balance“. Sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, suteikė pareiškėjams terminą sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjams išaiškino, kad nustatytu terminu neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio trūkumų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „General Financing“ ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria pareiškėjui buvo suteiktas 13 607,16 Eur vartojimo kreditas. 2020 m. lapkričio 25 d. tarp pradinės kreditorės UAB „General Financing“ ir UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė UAB „General Financing“ perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į pareiškėjo skolą, todėl teismas nusprendė UAB „Legal Balance“ įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises iš pradinės kreditorės UAB „General Financing“, pareiškėjai turi Pasekmių sutartyje aptarti prievolės kreditorei UAB „Legal Balance“ padalijimo klausimus. Teismas padarė išvadą, kad Pasekmių sutarties 4.1, 4.2, 4.5–4.10 punktų nuostatos pažeidžia kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai, dėl to negali būti patvirtintos. Teismas nusprendė civilinę bylą stabdyti 6 mėnesių laikotarpiui, suteikiant pareiškėjams laiko sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas pareiškėjams išaiškintino, kad nustatytu terminu neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio trūkumų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas, taip pat išaiškino, kad byla gali būti atnaujinta išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Pasekmių sutarties 4.1, 4.2, 4.5–4.10 punktų nuostatas pažeidžiančiomis kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ interesus ir prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Mano, kad toks susitarimas padalyti turtą jį priteisiant vienam sutuoktiniui, o kitam išmokant piniginę kompensaciją, neprieštarauja viešajai tvarkai, atitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantė teigia, kad kreditorė UAB „Finansų bitė verslui“ buvo supažindinta su sutarties turiniu. Mano, kad Pasekmių sutarties 4.5 punkto sąlyga neprieštarauja viešajai tvarkai.
Teigia, kad Pasekmių sutarties 4.6–4.7 punktuose buvo nurodytos solidarios šalių prievolės ir susitarta dėl jų vykdymo tvarkos, o sutarties 4.8–4.9 punktuose aptartos asmeninės pareiškėjo prievolės. Akcentuoja, jog UAB „Finansų bitė verslui“, tiek civilinę bylą nagrinėjant ginčo teisena, tiek šalims susitarus dėl perėjimo į ypatingąją teiseną, laikėsi nepagrįstos pozicijos, neva pareiškėjo skolinis įsipareigojimas UAB „Finansų bitė verslui“ yra ne jo asmeninė prievolė.
Apeliantės vertinimu, kreditorė UAB „Finansų bitė verslui“ nesutikdama su sutarties sąlygomis siekia tyčia apsunkinti pareiškėjams santuokos nutraukimo procesą. Pareiškėjai prieš pateikdami sutartį teismui ją išsiuntė visiems kreditoriams. Pažymi, kad teisės aktai nenumato pareiškėjams pareigos derinti sutarties sąlygų su kreditoriais. Akivaizdu, kad kreditorių ir pareiškėjų interesai gali skirtis, tačiau siekiantys nutraukti santuoką asmenys negali priklausyti nuo kreditorių malonės sutikti / nesutikti su sudaromos sutarties sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą kreditorė UAB „Finansų bitė verslui“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Teigia, kad pareiškėjui tenkanti dalytino turto dalis dirbtinai sumažinama. Pareiškėjui papildomai nustatoma 38 178,94 Eur mokėjimo pareiga apeliantei, o galutinis Pasekmių sutarties balansas lemia tai, kad ne apeliantė moka pareiškėjui už jai perleidžiamą turtą, bet pareiškėjas lieka skolingas apeliantei 27 579,61 Eur. Mano, kad Pasekmių sutarties esmė nėra sąžiningas sutuoktinių turto ir prievolių padalijimas. Būtent šis rezultatas – apeliantei paliekamas turtas, o kreditoriams lieka iš esmės tuščia išieškojimo perspektyva – ir sudaro CK 3.53 straipsnio 4 dalies prasme esminį kreditorės interesų pažeidimą. Apeliantė neįrodė nė vieno iš CPK 329–330 straipsniuose numatytų pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, suteikdamas pareiškėjams terminą sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2026 m. vasario 23 d. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti su pareiškėju (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukters G. L. gyvenamąją vietą su jos motina (pareiškėja) ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius ir neturtinius klausimus.
Bylai 2026 m. balandžio 23 d. pateiktas pareiškėjų prašymas, kuriuo prašoma nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Iš Pasekmių sutartyje, be kitų joje nurodytų sąlygų, šalys 4 punkte aptarė turtines teises ir sutarė, kad:
4.1. Šalys santuokos metu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, kurio rinkos vertė 6 810 Eur, su pastatu – sodo namu, kurio rinkos vertė 23 300 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo šie nekilnojamieji daiktai, kurių rinkos vertė 30 110 Eur, atitenka pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn.
4.2. Šalys susitaria, kad už santuokoje įgytą turtą, nurodytą šios Sutarties 4.1 punkte, pareiškėjai tenka pareiga pareiškėjui sumokėti 11 718,10 Eur ((23 300 / 2) + (6 810 /100)) dydžio piniginę kompensaciją. Šalys, apskaičiuodamos piniginės kompensacijos dydį, įvertino, kad žemės sklypas įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas, dėl ko dalijant šį santuokoje įgytą turtą susitaria nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažindami pareiškėjui teisę gauti kompensaciją už 1/100 dalį žemės sklypo. Toks kompensacijos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
4.3. Šalys santuokos metu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 562 Eur, registruotą pareiškėjos vardu. Kadangi šalims nevedant bendro ūkio ši transporto priemonė buvo parduota be pareiškėjo sutikimo, šalys susitaria, kad pareiškėjai tenka pareiga pareiškėjui sumokėti 1 281 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.
4.4. Šalys santuokos metu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 13 025 Eur, registruotą pareiškėjo vardu. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė atitenka pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn, pareiškėjui tenka pareiga pareiškėjai sumokėti 6 512,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
4.5. Šalys susitaria, kad pareiškėjui tenka pareiga sumokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 38 178,94 Eur (pagrindas: santuokos metu iš santuokinių lėšų pareiškėjas vykdė asmeninį įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. spalio 2 d. buvo sumokėta 76 357,88 Eur).
4.6. (duomenys neskelbtini) pareiškėja su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „General Financing“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 001 Eur kredito suteikimo, likusi mokėtina suma – 1 754,56 Eur. Šalys susitaria, kad šis skolinis įsipareigojimas yra solidari šalių prievolė. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditoreui UAB „General Financing“ prievolę asmeniškai vykdys pareiškėja. Pareiškėjai sumokėjus kredito įmokas, ji neturi reikalavimo teisės į pareiškėją.
4.7. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su UAB „Easy rental“ sudarė kredito sutartį, likusi mokėtina suma – 5 867,29 Eur. Šalys susitaria, kad šis skolinis įsipareigojimas yra solidari šalių prievolė. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditorei UAB „Easy rental“ prievolę asmeniškai vykdys pareiškėjas, jam sumokėjus kredito įmokas, jis neturi reikalavimo teisės į pareiškėją.
4.8. Šalys patvirtina, kad pareiškėjas kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidariai su kredito gavėjais V. L. ir J. L. turi skolinį įsipareigojimą pagal (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria suteiktas 83 989,80 Eur dydžio kreditas, netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys pripažįsta, kad prievolė Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal kreditavimo sutartį ir įsipareigojimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari pareiškėjo ir kitų kredito gavėjų V. L. bei J. L. prievolė.
4.9. Šalys pareiškia, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimus šiems kreditoriams yra asmeninė jo prievolė: UAB „Finansų bitė verslui“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Sanistal“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Visas labas“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybinei mokesčių inspekcijai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); M. Š. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); G. P. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); R. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); V. G. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); R. P. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „GS Core“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Statybos technika“, įm. kodas 235274290 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); MB „Turto kaupimas“, įm. kodas 304127037 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
4.10. Šalys susitaria dėl šalių mokėtinų piniginių kompensacijų, nurodytų šios Sutarties 4.2–4-5 punktuose, sumažinimo neįvykdytų prievolių, numatytų Sutarties 4.6–4.7 punktuose, dydžiu bei įskaitymo ir likusios kompensacijos dalies mokėjimo, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos mokėtina kompensacija yra 12 999,10 Eur, kuri mažinama neįvykdytos solidarios prievolės dydžiu (1 754,56 Eur), o pareiškėjo mokėtina kompensacija yra 44 691,44 Eur, kuri mažinama neįvykdytos solidarios prievolės dydžiu (5 867,29 Eur), šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo pasibaigia tarpusavio prievoles įskaitymu, ir susitaria, jog pareiškėjas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos pareiškėjai sumokės tarpusavio įskaitymu nepadengtą 27 579,61 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
4.11. Šalys susitaria, kad kiekvienos šalies sąskaitoje esančios piniginės lėšos pensijų fonduose, draudimų fonduose kiekvienos iš šalių vardu esančios piniginės lėšos, piniginės santaupos ir visos reikalavimo teisės į bet kokias kiekvieno iš jų vardu gautinas sumas po santuokos nutraukimo priklauso kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise.
4.12. Šalys jokių kitų, nei nurodyta šioje sutartyje, kreditinių įsipareigojimų neturi. Jeigu po santuokos nutraukimo paaiškėtų, kad šalis turi kreditinį įsipareigojimą, tai tokį įsipareigojimą privalo vykdyti ta šalis, kuri buvo susitarusi dėl skolinio įsipareigojimo, ir ji neturi teisės reikšti atgręžtinių reikalavimų kitai šaliai.
4.13. Šalys patvirtina, jog šia sutartimi išsprendžiami visi bendro turto, turtinių teisių ir (ar) pareigų pasidalijimo klausimai, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl bendro dalytino turto padalijimo vienas kitam jokių pretenzijų neturi, jokių šioje Sutartyje neaptartų kompensacijų viena iš kitos nereikalauja ir ateityje nereikalaus.
Kreditorė UAB „Finansų bitė verslui“ su Pasekmių sutarties 4.1, 4.2, 4.5, 4.6–4.9, 4.10 sąlygomis motyvuotai nesutiko ir nurodė argumentus, kodėl šios sutarties sąlygos pažeidžia kreditorės teises ir teisėtus interesus.
Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad Pasekmių sutarties 4.1, 4.2, 4.5–4.10 punktų nuostatos pažeidžia kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, suteikdamas pareiškėjams terminą sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Dėl ginčo esmės
Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad Pasekmių sutartis yra teisinga, atitinkanti teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nepažeidžianti nei viešosios tvarkos, nei kreditorės interesų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokios sutarties nepatvirtino.
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).
Minėta, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, taigi – ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turiniu, mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė visiškai jokių motyvų ir argumentų, kodėl atsisakoma tvirtinti pareiškėjų Pasekmių sutartį, kodėl, teismo nuomone, sutarties 4.1, 4.2, 4.5–4.10 punktų nuostatos pažeidžia kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, jų neanalizavo ir nedarė atitinkamų išvadų byloje esančių įrodymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog vienas iš kreditorių nesutinka su pareiškėjų Pasekmių sutarties sąlygomis, pati savaime per se nėra pagrindas teismui konstatuoti tokios sąlygos prieštaravimą kreditorių teisėms ir jų teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), kartu sudarantis pagrindą pareiškėjų prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Aplinkybė dėl visiško motyvų nebuvimo nustatoma įvertinus, ar teismas sprendime pateiktas išvadas motyvavo ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, prieš darydamas išvadą, kad Pasekmių sutarties 4.1, 4.2, 4.5–4.10 punktų nuostatos pažeidžia kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai, turėjo iš esmės išnagrinėti kreditorės argumentus dėl jos nurodytų Pasekmių sutarties sąlygų pagrįstumo ir tik tada nuspręsti, ar ji (ne)prieštarauja teisėtiems kreditorės interesams, (ne)prieštarauja viešajai tvarkai. Siekdamas išsiaiškinti kreditoriaus ginčijamų susitarimo sąlygų pagrįstumą ar teisėtumą, teismas gali skirti klausimą dėl Pasekmių sutarties tvirtinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus, nusprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo šešiems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu ir prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo šešiems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.