Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

PRS7 – 8 628 Eur;

PRS24 – 8 504,58 Eur;

PRS11 – 4 985,28 Eur;

PRS23 – 8 512,80 Eur;

PRS2 – 9 276,67 Eur;

PRS21 – 9 810,88 Eur;

PRS9 – 8 658,54 Eur;

PRS12 – 8 007,48 Eur;

PRS8 – 5 169,42 Eur;

PRS22 – 8 007,48 Eur;

PRS19 – 7 315,02 Eur;

PRS15 – 10 024,08 Eur;

PRS10 – 8 351,81 Eur;

PRS18 – 8 628 Eur;

PRS4 – 10 179,24 Eur;

PRS6 – 8 783,31 Eur;

PRS16 – 8 007,48 Eur;

PRS14 – 9 248,46 Eur;

PRS20 – 8 783,10 Eur;

PRS1 – 8 317,74 Eur;

PRS13 – 8 783,10 Eur;

PRS5 – 4 985,28 Eur;

PRS17 – 8 830,40 Eur;

PRS3 – 6 642,54 Eur.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija turi pareigą rengti ir įstatymų leidėjui teikti įstatymų projektus, susijusius su pareiškėjams taikomomis teisingomis darbo apmokėjimo sąlygomis, tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Atsakovės atstovėms nevykdant joms nustatytų funkcijų, įstatymų leidėjas jau ilgą laiką nenustato pareiškėjų darbo apmokėjimo sąlygų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir pamatinius principus bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Įstatymų leidėjui taikant skirtingas darbo apmokėjimo sistemas ir bazinius darbo užmokesčio dydžius panašaus pobūdžio pareigas atliekantiems pareigūnams, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Teigia, kad prokurorų teisinis statusas, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir veiklos ribojimai iš esmės yra analogiški teisėjų statusui, todėl jiems turi būti užtikrintos tokios pačios nepriklausomumo, socialinės ir darbo apmokėjimo garantijos. Įstatymų leidėjas, ilgą laiką neperžiūrėdamas prokurorų darbo užmokesčio sistemos ir nuo 2023 m. liepos 1 d. ženkliai padidinęs teisėjų, tačiau ne prokurorų atlyginimus, pažeidė prokurorų teisę į teisingą darbo apmokėjimą, nepriklausomumo, lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principus. Dėl šio neteisėto valstybės neveikimo jų darbo užmokestis tapo neadekvatus atliekamoms funkcijoms ir nepagrįstai atsiliko nuo teisėjų atlyginimų, todėl jie patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma. Prokurorų atlyginimų bazinis dydis turėtų būti nustatomas pagal objektyvius ekonominius rodiklius ir išlaikyti proporcingą santykį su atitinkamos grandies teisėjų darbo užmokesčiu, o susidariusi žala turi būti atlyginama skaičiuojant skirtumą tarp faktiškai gauto atlyginimo ir atlyginimo, kuris būtų mokamas taikant teisėjams nuo 2023 m. liepos 1 d. nustatytą darbo apmokėjimo sistemą. Taigi, tarp valstybės neteisėtos veikos, pasireiškiančios neveikimu, ir padarytos žalos, pasireiškusios teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Darbo užmokesčio sistemos nustatymas yra išimtinė valstybės ir jos institucijų konstitucinė diskrecija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste), įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui). Taigi, iš esmės darbo apmokėjimo sistemos pasirinkimas yra Lietuvos Respublikos Seimo diskrecija, kurią pastarasis yra realizavęs, priimdamas prokurorų darbo apmokėjimą reglamentuojančius įstatymus. Jokiame teisės akte nėra numatyta pareiga susieti teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo sistemas tarpusavyje, juo labiau – pareiškėjų nurodomu santykiu.

Prokurorų darbo apmokėjimo pokyčiai buvo numatyti nuosekliai įgyvendinant viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo reformą, o jų įtraukimas į antrąjį reformos etapą nepatvirtina valstybės neveikimo ar diskriminacijos. Darbo apmokėjimo sistemos nustatymas yra įstatymų leidėjo diskrecija, teisės aktai neįpareigoja prokurorų atlyginimų susieti su teisėjų atlyginimais konkrečiu santykiu, o valstybė aktyviai rengė ir teikė teisės aktų pakeitimus dėl prokurorų atlyginimų didinimo. Prokuratūra nėra teisminės valdžios dalis, todėl prokurorų ir teisėjų statusas nėra tapatus, o tarptautiniai dokumentai nenustato privalomo šių profesijų darbo užmokesčio santykio. Be to, pareiškėjai neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, jų nurodomas žalos dydis grindžiamas subjektyviais kriterijais, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Atsakovės atstovės taip pat laikosi pozicijos, kad ši byla nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pareiškėjai šioje byloje kvestionuoja Vyriausybės valdžios įgyvendinimo sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus pertvarka ir darbo apmokėjimo sistemos nustatymu, kurių administracinis teismas negali vertinti.

Pareiškėjai neteisėtu valstybės veiksmu laiko tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gegužės 25 d. patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. darbo užmokestis didinamas Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Tuo tarpu prokurorų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas pateko į antrąjį algų kėlimo etapą, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d., tačiau jame nenumatyta, ar prokurorams atlyginimai bus padidinti ir kokiais dydžiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuo konstitucinio teisinės valstybės principo neatsiejama ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2022 m. liepos 7 d. nutarimai). Ši teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. KT29-N15/2016, 2019 m. gegužės 29 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste), įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d., 2024 m. spalio 30 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 57 straipsnio 1 dalį, prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) (Prokuratūros įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas (Prokuratūros įstatymo 57 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas valstybė turi pareigą užtikrinti prokurorų gaunamą tinkamą apmokėjimą už darbą.

Vyriausybė 2021 m. birželio 16 d. pavedė Vidaus reikalų ministerijai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Finansų ministerija valstybės tarnybos pertvarkos kontekste sistemiškai peržiūrėti visų viešojo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politiką ir ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus institucijų vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimo.

Vidaus reikalų ministro 2021 m rugsėjo 21 d. Nr. įsakymu 1V-728 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė atliko viešojo sektoriaus institucijų vadovų atlygio politikos peržiūrą ir parengė pasiūlymus, kuriuos buvo siūloma įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu ir susijusių įstatymų pakeitimais (priimtas teisės aktas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985).

Pirmajame pokyčio etape buvo pertvarkoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos ir prokurorų), Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių valstybės tarnautojų) atlygio sistema. Koreguojama minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazė, ją susiejant su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Taip pat pirmajame pokyčio etape koreguojama Specialiųjų tyrimų tarnybos bei žvalgybos pareigūnų atlygio sistema, įvertinus šių pareigūnų specifinį statusą ir būtinybę užtikrinti, kad apmokėjimo už darbą dydis atitiktų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pareigūnų veiklos specifiką.

Vadovybės apsaugos tarnybos, prokurorų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiams apskaičiuoti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu pareiginės algos (atlyginimo) bazė susiejama kitame etape, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d.

Vyriausybė 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 825 nutarė pritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910.

Lietuvos Respublikos Seimo Pagrindinio komiteto 2023 m. lapkričio 22 d. papildomoje išvadoje Nr. 113-P-38 dėl Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 16(1), 20, 25, 27, 39, 40, 49, 50(1), 60 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto nurodoma, kad Komitetas nepritarė pasiūlymui prokurorų atlyginimus didinti vienu etapu, todėl įstatymo projekte turi išlikti dvi 49 straipsnio redakcijos, galiosiančios atitinkamai nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nuo 2025 m. sausio 1 d. Siūlymui didinti prokurorų atlyginimus vienu etapu nepritarta siekiant užtikrinti biudžeto tvarumą. Nepritartina pasiūlymo daliai atsisakyti nuostatos, kad prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Žiniaraštyje yra fiksuojamas faktiškai dirbtas laikas, už kurį yra apmokama, todėl šis dokumentas yra būtinas. Visos likusios nuostatos yra suderinamos su Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo normomis, priimtomis svarstant pirmąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, kad būtų išlaikytas nuoseklus teisinis reguliavimas tarp prokurorų ir teisėjų darbo apmokėjimo taisyklių. Kadangi komitetas nepritarė pasiūlymui prokurorų atlyginimus didinti vienu etapu, projekte turi išlikti dvi 50(1) straipsnio redakcijos, galiosiančios atitinkamai nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nuo 2025 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Pagrindinio komiteto 2023 m. gruodžio 6 d. papildomoje išvadoje Nr. 113-P-40 dėl Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 16(1), 20, 25, 27, 39, 40, 49, 50(1), 60 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto nurodyta, kad nepritarta argumentams, apie būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, šių dviejų profesijų atstovų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėjo būti svarstomi neatsiejamai vieni nuo kitų, tačiau nuostatos, numatančios prokurorų darbo apmokėjimo klausimus, pakeistos nebuvo, dėl ko skirtumai tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio tapo neproporcingai dideli. Komitetas nurodė, kad Komitetas jau yra apsvarstęs pasiūlymus prokurorų atlyginimus didinti vienu etapu ir jiems nepritarė. Seimas tokiems pasiūlymams svarstymo stadijoje taip pat nepritarė. Todėl yra nuosekliai laikomasi anksčiau priimtų sprendimų. Įstatymo projektu numatomi pakeitimai leis užtikrinti tiek valstybės biudžeto tvarumą, tiek teisingą atlygį prokurorams už jų atliekamas pareigas.