Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas ieškinio atsisakymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesprendė ginčo iš esmės. Todėl atsakovo argumentai, sudarantys ginčo esmę, nenagrinėtini ir neturi reikšmės nutarties esmei.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios ir proporcingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2025 m. birželio 30 d. UAB „Cgates“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 119,90 Eur sumos už negrąžintą įrangą (el. b. t. 1, b. l. 14-15).

Ieškovė UAB „Juris LT“ 2026 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1 prašydama priteisti 119,90 Eur skolą, 4,32 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 374 Eur bylinėjimosi išlaidas (11 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur už ieškinio parengimą). Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Iš Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 27 d. ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad už kliento pateiktų dokumentų analizę, ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą ir pateikimą teismui ieškovė patyrė 300 Eur be PVM (363 Eur su PVM) išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 9). Teisines išlaidas ieškovė apmokėjo 2026 m. sausio 27 d. (el. b. t. 1, b. l. 4). Iš bylai pateikto pinigų pervedimo išrašo nustatyta, kad 2026 m. vasario 2 d. už ieškinį ieškovė sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, b. l. 5).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 119,90 Eur skolą, 4,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 374 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2026 m. gegužės 6 d. teisme buvo gautas ieškovės pranešimas dėl ieškinio reikalavimo dėl 124,22 Eur pagrindinės skolos priteisimo atsisakymo CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad jai yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Prašė iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 11 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. gegužės 7 d. 9 val. 30 min. paskirtą teismo posėdį atšaukti; priteisti ieškovei iš atsakovo 365,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovei 8,25 Eur žyminio mokesčio dalį.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei jos iniciatyva nutraukus civilinę bylą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Tuo atveju, kai byla yra užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismo proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, taikant CPK 94 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui šiuo atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, todėl yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Taigi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą byloje, užbaigtoje neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra svarbios tiek aplinkybės, atspindinčios šalių elgesį inicijuojant bylą teisme ir ją nagrinėjant, tiek ir priežastys, nulėmusios poreikį ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. birželio 30 d. pradinė kreditorė UAB „Cgates“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 119,90 Eur sumos už negrąžintą įrangą. Taip pat nustatyta, kad naujoji kreditorė (ieškovė) 2025 m. rugpjūčio 8 d. pareikalavo atsakovo sumokėti 232,44 Eur skolą (119,90 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas faktūras, 72,54 Eur netesybos ir 40 Eur išieškojimo išlaidos) iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. 2026 m. vasario 3 d. naujoji kreditorė (ieškovė) UAB „Juris LT“ pareiškė ieškinį dėl 119,90 Eur skolos, 4,32 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, reikalavimas yra kildinamas iš nurodytos 2025 m. birželio 30 d. atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Preliminarus sprendimas atsakovo atžvilgiu, kuriuo nutarta patenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi, priimtas 2026 m. vasario 6 d.

Atsakovas prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir teismo priimto 2026 m. vasario 6 d. preliminaraus sprendimo nurodė, kad įrangą, kurios vertę dėl jos negrąžinimo UAB „Cgates“ pareikštu ieškiniu reikalauja atlyginti ieškovė, išsiuntė pradinei kreditorei UAB „Cgates“ paštu 2026 m. vasario 13 d. Taigi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas patvirtino, kad tiek ieškinio pareiškimo (2026 m. vasario 3 d.), tiek ir preliminaraus sprendimo priėmimo metu (2026 m. vasario 6 d.), nurodytos įrangos pradinei kreditorei nebuvo grąžinęs, nors PVM sąskaita faktūra už įrangos grąžinimą atsakovui buvo išrašyta daugiau nei prieš 7 mėn. (2025 m. birželio 30 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos grąžinimo dienos 2026 m. vasario 3 d.

Kaip minėta, ieškovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui el. paštu išsiųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo nurodė, kokią skolą atsakovas privalo padengti (232,44 Eur) ir ragino šią skolą sumokėti iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovas argumentų, kad šio pranešimo negavo, nenurodė. Taigi atsakovas buvo informuotas ir žinojo, kokią skolą naujajai kreditorei (ieškovei) jis turi sumokėti, iš ko ši skolos suma susidaro ir iki kokio termino ši prievolė turi būti įvykdyta. Tačiau atsakovas prievolės laiku neįvykdė, suėjus jos įvykdymo terminui delsė skolą sumokėti, todėl ieškovė 2026 m. vasario 3 d. pareiškė atsakovui ieškinį teisme dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir dėl šios priežasties patyrė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas pratęsti pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo nustatytą skolos padengimo terminą ar leisti skolą padengti dalimis. Atsižvelgus į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovo veiksmai (neveikimas), ieškovės reikalavimo padengti susidariusi įsiskolinimą ignoravimas, nebendradarbiavimas su ieškove nulėmė ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimą ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui patyrimą.

Kaip minėta, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Nors pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nenurodė tokio procesinio dokumento pateikimo priežasčių, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2026 m. vasario 18 d. ieškovės darbuotoja atsakovui išsiųstame el. laiške nurodė, jog ieškovė sutinka, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Juris LT“ priteista suma būtų iš dalies įvykdyta grąžinant įrangą pradinei kreditorei UAB „Cgates“, tačiau pažymėjo, kad šis susitikimas nereiškia, jog ieškovė atsisako reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei sumokėti delspinigius (el. b. t. 1, b. l. 39). Remiantis tuo sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinio atsisakymo priežastys yra susijusios su atsakovo veiksmais po preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. įrangos grąžinimu pradinei kreditorei. Taigi yra pagrindas išvadai, kad ieškinio buvo atsisakyta esant svarbioms priežastims, be to, įvertinus šios nutarties 37 punkte išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė ieškinio atsisakymo klausimą. Tai yra procesinio pobūdžio klausimas, kurį sprendžiant, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nenagrinėjamas. Tuo tarpu apelianto nurodomos pirmosios instancijos teismo neįvertinos aplinkybės, kad reikalavimas, dėl kurio kilo ginčas, buvo grindžiamas nesąžiningomis sutarties sąlygomis, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką todėl šios aplinkybės priimant skundžiamą nutartį pagrįstai nebuvo vertintos. Be to, atsakyti į klausimą, ar ieškovė inicijavo teisminį procesą remdamasi vartotojų teises pažeidžiančiomis taisyklėmis, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgus į tai, minėti atskirojo skundo argumentai nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, nei ieškovės teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Atskirajame skunde taip pat argumentuojama, kad bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo, yra tris kartus didesnės nei skolos suma.

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nors ginčo sumos dydis yra neabejotinai reikšmingas nusprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau vien jis negali lemti priteistino išlaidų atlyginimo dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio suma – 124,44 Eur, ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 363 Eur atstovavimo išlaidų ir 2,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kadangi 8,25 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas. Nustatyta, kad ieškovė išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas apmokėjo 2026 m. sausio 27 d. (el. b. t. 1, b. l. 4). 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 427,6 Eur, taigi nagrinėjamu atveju maksimalus priteistino užmokesčio už ieškinio parengimą dydis pagal Rekomendacijas sudaro 6 069 Eur (2 427,6 Eur x 2,5). Įvertinus išdėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra ženkliai už jas mažesnės. Nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami išskirtiniai, sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau ieškovės atstovas advokatas, analizuodamas ginčo situacijos faktines aplinkybes ir įrodymus, rengdamas ieškinį patyrė atitinkamų savo darbo ir laiko sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas nagrinėjamu atveju yra proporcingos, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė pačio atsakovo elgesys, jo neveikimas ir vengimas savalaikiai įvykdyti prievolę ieškovei, daroma išvada, jog ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį ir motyvus, įvertinęs atskirojo skundo argumentus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinę bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. ieškovei atsisakius ieškinio, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Objektyvių duomenų, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas galėtų nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos, neproporcingos ir turėtų būti mažinamos, apeliantas nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 363 Eur sumos, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2026 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų pervedimo išrašą, patvirtinantį apie atliktą mokėjimą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą).

Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. 2025 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 526,8 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (0,4 x 2 526,8 Eur = 1 010,72 Eur), todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.