Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų BLK1 ir MRL2 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8118-1112/2026 pagal ieškovų BLK1 ir MRL2 ieškinį atsakovui TLD1 dėl įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-8118-1112/2026 pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus ir nepatenkino ieškovų atstovo advokato prašymo dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo jam ir jo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė KSL1, jo turtą paveldėjo trys įpėdiniai pagal įstatymą: sutuoktinė (ieškovė) BLK1, sūnūs ieškovas MRL2 ir atsakovas TLD1. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui padavė pareiškimus dėl mirusiojo KSL1 palikimo priėmimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 4-ajam notaro biurui padavė pareiškimą dėl mirusiojo KSL1 palikimo priėmimo. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure išsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. (duomenys neskelbtini) ieškovas MRL2 Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure išsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Jų teisės į paveldėtą palikėjo turtą yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. kovo 26 d. gautas atsakovo prašymas dokumentus gauti PDF failu el. paštu (duomenys neskelbtini). Teismo 2026 m. kovo 26 d. siųsti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti pasirašytinai. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2026 m. balandžio 14 d. iš Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės pareikalavo pateikti duomenis, susijusius su KSL1 palikimo priėmimo byla. Notarė teismo įpareigojimą įvykdė ir prašomus dokumentus pateikė, iš jų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure išsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylai pateiktu 2026 m. balandžio 21 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įregistravo paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2026 m. balandžio 15 d. įpareigojo ieškovus ne vėliau nei iki 2026 m. balandžio 21 d. pateikti nuomonę dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ar tikslinimo. 2026 m. balandžio 21 d. ieškovų atstovas advokatas GVŽ3 pateikė teismu nuomonę dėl ieškinio reikalavimų, joje nurodė, kad nuomonės dėl bylos baigties neturi, nes po notarės rašytinių įrodymų pateikimo teismui nė vienas iš ieškovų neatsiliepia į telefono skambučius. Darytina išvada, kad jie nebesuinteresuoti bylos baigtimi. Prašė teismo nutartimi užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą, sugrąžinti ieškovų atstovui advokatui žyminį mokestį ir iš atsakovo priteisti ieškovų atstovo advokato paieškos išlaidas.

Dėl ginčo esmės

Apeliantai nesutikdami su skundžiama nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes ieškovai tokio prašymo teismui nėra pateikę.

Civilinėje teisėje, taip pat civilinio proceso teisėje, vienas pagrindinių yra dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymų reikalavimų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Šis reikalavimas siejamas su teisinėmis ieškinio atsisakymo pasekmėmis, kadangi, teismui priėmus ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą, teismo nutartimi byla nutraukiama, o ieškovas netenka teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 293 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, reikšminga ir tai, kad ieškovams šioje byloje atstovavo advokatas. Pagal šalių 2026 m. sausio 27 d. sudarytos teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties 1 punktą advokatui suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovams teismuose, jų vardu rengti, pasirašyti ir teikti procesinius dokumentus bei atlikti kitus su ieškovų bylomis susijusius veiksmus. Taigi advokato 2026 m. balandžio 21 d. pateikta nuomonė buvo pateikta jam vykdant atstovavimo funkcijas ir joje išdėstyta procesinė pozicija negali būti vertinama kaip teisiškai nereikšminga vien dėl to, kad ją pateikė ne patys ieškovai. Nors advokatas formaliai nepateikė ieškovų pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir tiesiogiai nenurodė, kad ieškovai atsisako ieškinio, jo pateiktos nuomonės turinys patvirtina, kad ieškovai nebesiekė tolesnio bylos nagrinėjimo. Advokatas nurodė, kad, nepaisant bandymų su ieškovais susisiekti, jie į jo skambučius neatsiliepia, todėl, jo vertinimu, nebesuinteresuoti bylos baigtimi, ir, atsižvelgdamas į tai, prašė teismo nutartimi užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) išsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o 2026 m. balandžio 21 d. duomenimis, paveldėtas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jo vardu Nekilnojamojo turto registre. Būtent šių veiksmų ieškovai siekė 2026 m. kovo 6 d. pateiktu ieškiniu ir vėliau patikslintu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų nuostatas pagal analogiją, nes nagrinėjamu atveju, viena vertus, ieškovų atstovo pateikta procesinė pozicija patvirtino, kad ieškovai nebesiekė tolesnio bylos nagrinėjimo, kita vertus, objektyviai buvo nustatyta, kad atsakovas jau buvo atlikęs veiksmus, kurių atlikimo ieškovai siekė pareikštu ieškiniu, todėl ginčo dalykas buvo išnykęs. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų pagrindu.

Apeliantų atstovas 2026 m. balandžio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuomonėje suformulavo prašymą sugrąžinti ieškovų atstovui advokatui žyminį mokestį ir iš atsakovo priteisti ieškovų atstovui advokatui jo paieškos išlaidas. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad ieškovų atstovo advokato patirtos procesinės išlaidos, skirtos teisinių paslaugų sutarčiai įvykdyti (realizuoti) buvo būtinos. Mano, kad procesinės išlaidos negali būti priskirtinos advokato ir kliento sutarties dalykui, kurį realizavus priteistinos iš atsakovo ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas darytina išvada, kad advokatas civiliniame procese veikia kaip šalies atstovas, o ne kaip proceso dalyvis, turintis teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl advokato patirtos arba jo prašomos atlyginti išlaidos gali būti priteisiamos ne jam asmeniškai, o šaliai, kuriai jis atstovauja ir kurios interesais šios išlaidos buvo patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino ieškovų atstovo prašymo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, priteisti jam asmeniškai iš atsakovo. Aplinkybė, kad ieškovai, jų atstovo teigimu, nėra atsiskaitę su advokatu už suteiktas teisines paslaugas, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti advokatui asmeniškai. Advokato ir ieškovų tarpusavio atsiskaitymo klausimas yra jų sutartinių teisinių santykių dalykas ir šioje byloje nesprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo grąžinti ieškovams sumokėtą žyminį mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas 2026 m. kovo 6 d., o teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė terminą jo trūkumams pašalinti. Ieškovai trūkumus nustatytu terminu pašalino ir 2026 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys priimtas 2026 m. kovo 24 d.

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas procesinis dokumentas, kurio trūkumai pašalinti teismo nustatytu terminu, laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl žyminio mokesčio grąžinimo reikšminga laikytina būtent 2026 m. kovo 6 d. ieškinio padavimo diena. Pažymėtina, kad atsakovas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą gavo tik (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinio pateikimo metu, t. y. 2026 m. kovo 6 d., aplinkybė, dėl kurios vėliau išnyko ginčo dalykas, dar nebuvo atsiradusi. Priešingai, ieškinys buvo pareikštas tuo metu, kai ieškovų reikalavimai dar nebuvo įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad byla pagal ieškovų ieškinį atsakovui buvo iškelta nepagrįstai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas šiuos veiksmus atliko dar iki patikslinto ieškinio priėmimo, nepaneigia ieškovų teisės į žyminio mokesčio grąžinimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas grąžinti visą sumokėtą 115 Eur žyminį mokestį ieškovams, atsižvelgiant į tai, kad po ieškovų ieškinio priėmimo byla nebuvo paskirta į teismo posėdį (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 4 dalis), t. y. po 57,50 Eur kiekvienam. Pažymėtina, kad ieškovai turi nurodyti asmenines banko sąskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į kurias turi būti atliktas žyminio mokesčio grąžinimas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovai į teismą kreipėsi pagrįstai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 65,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovų prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.20 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovams iš atsakovo priteistina po 32,51 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio grąžinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl ši skundžiamos nutarties dalis pakeistina.

Ieškovų atstovo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovams grąžinama 115 Eur pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio, t. y. po 57,50 Eur kiekvienam. Ieškovams iš atsakovo priteistina po 32,51 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip:

„Ieškovų atstovo advokato GVŽ3 prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo jam ir jo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkinti iš dalies.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei BLK1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato GVŽ3 Luminor Bank AS 2026 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 57,50 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui MRL2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato GVŽ3 Luminor Bank AS 2026 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 57,50 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti ieškovei BLK1 iš atsakovo TLD1 32,51 Eur (trisdešimt du eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui MRL2 iš atsakovo TLD1 32,51 Eur (trisdešimt du eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.