Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl negrąžinto užstato, nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos, netesybų ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovas su atsakovu 2025 m. gegužės 30 d. sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis). Bute ieškovas pradėjo gyventi 2025 m. birželio 3 d. Ieškovas laiku sumokėjo nuomos ir kitus mokesčius birželio–rugpjūčio mėn.: 2025 m. gegužės 30 d. – 500 Eur (250 Eur nuomos mokestis ir 250 Eur užstatas); 2025 m. liepos 2 d. – 250 Eur nuomos mokestis; 2025 m. liepos 26 d. – 338,50 Eur (250 Eur nuomos mokestis ir 88,50 Eur už komunalines paslaugas); 2025 m. rugpjūčio 28 d. – 74,04 Eur už komunalines paslaugas. Rugsėjo mėn. pradžioje atsakovas pareiškė, kad ieškovas skolingas už nuomą 250 Eur. Ieškovas informavo, kad šią sumą sumokės iki einamojo mėnesio pabaigos.

2025 m. rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 2 d. tarp šalių vyko bendravimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Atsakovas nepateikė dokumentų, kad nutraukė Nuomos sutartį vienašališkai. 2025 m. rugsėjo 9 d. apie 19 val. atsakovas, iš anksto neinformavęs, atvyko prie buto, pradėjo reikalauti, kad ieškovas išeitų iš buto. Kadangi negalėjo su atsakovu susikalbėti, ieškovas iškvietė policiją. Dėl staigaus vizito ieškovas jautėsi nesaugiai. 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 21 val. atsakovas pakartotinai atvyko prie buto. Šį kartą atsakovas iškvietė policiją. Policijos pareigūnai paaiškino ieškovui, kad jis turi išsikraustyti iš buto. Ieškovas apie 23 val. buvo iškeldintas iš buto, jis neturėjo galimybės susirinkti daiktų, susitvarkyti.

Dėl netikėto iškeldinimo ieškovas patyrė 36,40 Eur išlaidas traukinio bilietams, kadangi neturėjo kur gyventi. Kad galėtų persikraustyti į kitą butą, ieškovas patyrė 48 Eur mikroautobuso nuomos išlaidas, taip pat 80 Eur persikraustymo išlaidas (pakavimo medžiagos, smulkios paslaugų ir kitos išlaidos). Be to, atsakovas be pagrindo negrąžino pagal Nuomos sutartį ieškovo sumokėto 250 Eur užstato. Neteisėtas iškeldinimas sukėlė ieškovui emocinį stresą, nesaugumą, pažeminimą, netikrumą dėl būsto, darbų tęstinumo. Ieškovas buvo priverstas skubiai ieškoti kito būsto, pertraukti įprastą gyvenimo ritmą, patirti išlaidas. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui 500 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra atsakingas už ieškovo įrodinėjamą žalą. Atsakovas Nuomos sutartį nutraukė 2025 m. rugsėjo 2 d., remdamasis sutarties 9.2 punkto „a“ ištrauka, kadangi ieškovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio už 2025 m. rugsėjo mėn. Po sutarties nutraukimo atsakovas pareikalavo, kad ieškovas atlaisvintų butą. Butą ieškovas paliko ir daiktus išsikraustė pats. Policijos pareigūnai padėjo spręsti kilusį konfliktą, neatliko priverstinių ieškovo iškeldinimo veiksmų.

Ieškovas liko skolingas 255,32 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių sumą, taigi atsakovas, pagal Nuomos sutarties 4.4 punktą, neturi pareigos grąžinti ieškovui užstato. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovas turėtų būti atsakingas už ieškovo keliavimą traukiniu. Persikraustymo išlaidas ieškovas bet kuriuo atvejų būtų patyręs, persikraustydamas į kitą butą pasibaigus Nuomos sutarčiai. Be to, persikraustymo išlaidos nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Nuomos sutartis nutraukta teisėtai, laikantis joje nustatytos tvarkos. Apie sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas. Neatlaisvindamas buto ieškovas pats sudarė sąlygas gilinti konfliktą. Jeigu būtų elgęsis teisėtai ir protingai, ieškovas nebūtų patyręs daugiau nepatogumų ir streso. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir jam negali kilti atsakomybė už ieškovo neturtinę žalą.

Ieškovas butą atlaisvino 2025 m. rugsėjo 16 d. Už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovas turi sumokėti 133,33 Eur nuomos mokestį (250 Eur / 30 d. × 16 d.). Ieškovas yra skolingas 121,99 Eur už komunalines paslaugas, teiktas 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Remiantis Nuomos sutarties 4.6 punktu, iš ieškovo už uždelstą sumokėti mokesčius laiką turi būti priteisti 9,27 Eur delspinigiai. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, dėl to ieškovas, pagal Nuomos sutarties 9.2 punktą, turi sumokėti 250 Eur baudą. Butą ieškovas grąžino nesutvarkytą, neišvalytą, su pažeistomis ir išpurvintomis sienomis. Atsakovas buvo priverstas atlikti buto sienų remontą – perdažyti visas sienas, už tai sumokėjo 600 Eur. Buto sienų trūkumų perduodant butą ieškovui nebuvo. Trumpas buto nuomos laikotarpis, žymūs ir daugybiniai sienų ištepimai, pažeidimai nėra normalus sienų nusidėvėjimas.

Iš buto ieškovas buvo iškeldintas 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 23 val. Nuo to momento ieškovas butu negalėjo naudotis ir neturi pareigos mokėti už buto nuomą. Atsakovas nepateikė sąskaitų už komunalines paslaugas. Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai. Nebuvo rašytinio įspėjimo, taip pat atsakovas nesuteikė protingo termino pašalinti galimus pažeidimus.

2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovas, atvykęs be įspėjimo, laikė atidarytas buto duris, neleido jų uždaryti, stovėjo su įjungtu grąžtu, nuolat junginėjo ryškią šviesą prie įėjimo. Dėl šių veiksmų į butą priskrido neįprastai daug uodų, kurie nutūpė ant sienų. Ieškovas bandė uodus nuvyti, mušti, dėl to sienos galėjo būti išteptos. Tačiau tokias pasekmes lėmė neteisėtas atsakovo elgesys. Be to, 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovas elgėsi nepagarbiai, filmavo ieškovą, vartojo įžeidžiamas frazes.

2025 m. rugsėjo 11 d. atsakovas pakeitė spyną, atėmė raktus ir neleido į butą ieškovui patekti savo nuožiūra. Daiktus iš buto ieškovas galėjo pasiimti tik atsakovo nurodytu laiku ir tik policijos pareigūnų akivaizdoje. Išsikraustyti ieškovui buvo suteiktos vos dvi valandos, todėl jis negalėjo tinkamai susitvarkyti, pašalinti galimų nešvarumų. Atsakovas pateikė kelias sienų nuotraukas, tačiau jos savaime neįrodo nei žalos fakto, nei atsiradimo momento, nei priežasties. Ieškovas sienų nebraižė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nesigilino į pasirašytos sutarties sąlygas, kurios prieštarauja viena kitai bei CK nuostatoms, taikytinoms nutraukiant nuomos sutartį, ir į tai, kad ieškovas buvo išmestas iš buto su policijos pagalba, kuri nepagrįstai atliko antstolio veiksmus, neturėdama tam įgaliojimų, numatytų CK 6.610 straipsnyje. Atsakovas ir policijos pareigūnai viršijo savo sutartinius, įstatymų nustatytus bei pareiginius įgaliojimus.

Atsakovas ir teismas klaidingai traktavo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktus. Iš 9.2 punkto matyti, kad nuomotojas ieškovą turi įspėti prieš 1 kalendorinę dieną apie tai, kad bus nutraukta Sutartis, o Sutarties 9.4 punktas, ieškovo supratimu, papildo ir patikslina 9.2 punktą, kad Sutartis bus nutraukta po 30 dienų. Ieškovo vertinimu, toks terminas duodamas tam, kad nuomininkas rastų kitą gyvenamąją vietą, susirinktų savo daiktus ir iš patalpos išsikeltų maksimaliai po 30 dienų. Šis sutarties punktas neprieštarauja CK nuostatoms. Be to, sutarties 9.2 punktas yra neaiškiai suformuluotas. Pasirašydamas nuomos sutartį ieškovas šį punktą suprato taip, kad jis tikslinamas 9.4 punktu, ir kad ieškovas privalo po įspėjimo išsikelti per 30 dienų. Todėl 9.2 punkte kalbama apie sutarties nutraukimą, bet ne apie terminą išsikelti. Jeigu jis būtų surašytas taip, kad nuomininkas, gavęs pranešimą, privalo kitą dieną ar per duotą terminą išsikelti, ieškovas nebūtų tokios sutarties pasirašęs ar būtų prašęs patikslinti ši punktą. Sutartis prieštarauja CK XXXI skyriaus normoms.

Atsakovas pažeidė CK 6.611 straipsnio nuostatas. Teismui priimant sprendimą į šią normą nebuvo atsižvelgta, t. y. kad atsakovas neteisėtai, savavališkai, panaudodamas psichologinį spaudimą, neatsižvelgdamas į teisės normas, išvarė ieškovą iš nuomojamo buto.

Ieškovas informavo atsakovą, kad mėnesio nuomą sumokės rugsėjo 15–20 dienomis, nes tuo metu dar nebuvo gavęs komunalinių mokesčių sąskaitų. Tai neprieštaravo CK 6.611 straipsnio nuostatoms. Ieškovas yra įpratęs mokėti visus mokesčius vienu pavedimu – kartu ir komunalinius, ir mėnesio nuomą tam, kad mokėjimai nesusipainiotų. Ieškovas nepažeidė CK 6.611 nustatytų sąlygų. Be to, atsakovui pasirašant sutartį buvo įneštas 250 Eur dydžio užstatas, todėl nuostolių atsakovas, iki ieškovas jam būtų sumokėjęs nuomą, nepatyrė.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala butui buvo padaryta būtent ieškovo gyvenimo jame laikotarpiu.

Nei atsakovas, nei teismas Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų santykio netyrė, nes argumentai dėl šių nuostatų nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijose teisme. Ieškovas prie ieškinio nebuvo pridėjęs Nuomos sutarties, todėl negalėjo grįsti savo ieškinio Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktais. Atsakovas atsiliepime (priešieškinyje) nurodydamas, kad ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, rėmėsi Nuomos sutarties nuostatomis ir konkrečiai nurodė veiksmus, kuriuos atliko nutraukdamas Nuomos sutartį, t. y. ieškovas buvo pradelsęs nuomos mokesčio mokėjimą (sutarties 9.2 punkto „a“ papunktis); atsakovas įspėjo ieškovą apie šį pažeidimą ir ketinimą nutraukti sutartį (sutarties 9.2 punktas); ieškovui pažeidimo nepašalinus per sutartyje nurodytą terminą, informavo apie Nuomos sutarties nutraukimą (sutarties 9.2 punktas). Po atsiliepimo (priešieškinio) pateikimo ieškovas, jau esant pateiktai Nuomos sutarčiai ir susipažinęs su atsakovo pozicija, neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas nutraukė sutartį, pažeisdamas joje ar CK numatytą nuomos sutarties nutraukimo tvarką. Ieškovas nesirėmė Nuomos sutarties 9.4 punktu, kad šis punktas neva papildo sutarties 9.2 punktą tuo, jog po įspėjimo nuomininkui suteikiamas 30 dienų terminas atlaisvinti butą. Tokio pobūdžio argumentus ieškovas pirmą kartą pateikė tik apeliaciniame skunde, todėl sprendime teismas nenagrinėjo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų santykio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o šis sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo išsakyti pirmosios instancijos teisme. Kitu atveju būtų iškreipiama apeliacinio proceso paskirtis ir ribotos apeliacijos koncepcija. Apeliacinio skundo ieškovas neturėjo teisės grįsti naujais argumentais dėl netinkamo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų aiškinimo, tai nebuvo nagrinėjimo dalykas.

Ieškovui nepareiškus reikalavimų dėl Nuomos sutarties nuostatų ir (ar) pačios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas neturėjo pareigos byloje nagrinėti Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų teisėtumo ir aiškintis šių teisės normų tarpusavio santykio.

Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde ieškovas neteisingai aiškina Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų nuostatas. Nuomos sutarties 9.2 punkte aiškiai nurodyta, kad, nuomotojui norint nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai šiame punkte numatytais pagrindais, nuomininkas raštu įspėjamas ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Nuomos sutarties 9.4 punktas iš esmės skiriamas tiems atvejams, kai bet kuri šalis dėl bet kokių priežasčių pareiškia norą nutraukti sutartį vienašališkai, tam numatytas 30 dienų įspėjimo terminas. Kitaip aiškinant šias nuostatas, jos būtų supriešinamos, nes Nuomos sutarties 9.2 punktas turi aiškiai įtvirtintą 1 dienos įspėjimo terminą. Bet kuriuo atveju Nuomos sutarties 9.4 punktas nekalba apie išsikėlimo iš buto terminą. Pagal Nuomos sutarties 9.5 punktą, pasibaigus Nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti butą. Tad, atsakovui Nuomos sutartį nutraukus nuo 2025 m. rugsėjo 2 d., jis turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas atlaisvintų butą nedelsiant, o realiai juo naudotasi dar 2 savaites. Apelianto teiginiai, kaip jis neva suprato sutarties 9.2 ir 9.4 punktų nuostatas, yra tik jo gynybinė pozicija.

Atsakovas ieškovui pateikė tiek buto nuotraukas po nuomos, tiek buto nuotraukas prieš nuomą. Buto būklės skirtumai patvirtina, kad žala butui buvo padaryta ieškovo gyvenimo jame laikotarpiu. Be to, ieškovas neneigė, kad jo gyvenimo bute laikotarpiu buto sienoms buvo padaryta tam tikra žala. Buto sienos buvo išteptos ne vien dėl neatsakingo uodų mušimo, bet ir neatsakingai naudojantis butu, tai rodo daugybiniai buto sienų ištepimai ir pažeidimai, kurių negalima priskirti normaliam patalpų nusidėvėjimui vos per 3 mėnesių nuomos terminą. Teismas atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad ne visa žala butui buvo padaryta jo gyvenimo laikotarpiu. Nepaneigus, kad prie buto sienoms padarytos žalos prisidėjo ir ieškovas, iš jo atsakovui pagrįstai buvo priteista bent dalies buto sienų remontui patirtų išlaidų kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti visiškai, o ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė lentelę su duomenimis apie atliktų mokėjimų eigą. Susipažinęs su ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto priedo duomenimis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiame priede iš esmės pateikiami ne nauji duomenys byloje, o byloje jau esančių duomenų susisteminimas, dėl to šis priedas nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė poziciją, kad pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, pats ieškovas tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, dėl to nėra tikslinga nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantas, pateikdamas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė tokio prašymo motyvų ir prašymo nepagrindė. Įvertintina tai, kad ieškovas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, teikė savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, turėjo galimybę užduoti klausimus posėdyje dalyvavusiai atsakovo atstovei. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės, reikšmingos apeliacinio skundo išnagrinėjimui, galėtų būti nustatytos ir ištirtos tik žodinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Darytina išvada, kad apeliantas motyvuotai nepagrindė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, ginčo dalyką ir byloje esančią bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys (pačios ar per atstovą) dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, nenustatė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę buto nuomos teisiniai santykiai, tačiau kilo ginčas dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo laiku ir atsakovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. gegužės 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė Nuomos sutartį, pagal ją atsakovas šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 1 d., išnuomojo ieškovui butą (duomenys neskelbtini). Butas ieškovui perduotas 2025 m. birželio 1 d., šalims pasirašius priėmimo–perdavimo aktą.

Šalių sudarytoje Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomos mokestis per mėnesį – 250 Eur (sutarties 4.1 punktas). Nuomos sutarties 4.2 punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo metu nuomininkas yra sumokėjęs 500 Eur, t. y. nuomos mokestį už nuomos laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d., tai sudaro 250 Eur, ir 1 mėnesio nuomos dydžio, t. y. 250 Eur dydžio, užstatą. Nuomos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad toliau nuomininkas moka už kiekvieną būsimą nuomos mėnesio laikotarpį iki einamojo mėnesio 30 d. Pagal Nuomos sutarties 4.5 punktą, nuomininkas papildomai moka už butui teikiamas atitinkamas komunalines paslaugas. Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad užstatą nuomotojas grąžins sutarčiai pasibaigus su sąlyga, kad turtui nebus padaryta žala ar sugadinimai, kad nebus įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar įsiskolinimų pagal šią sutartį.

Ieškovas byloje patvirtino, kad prieš įsikeldamas į butą sumokėjo atsakovui 500 Eur, t. y. 250 Eur užstatą ir 250 Eur nuomos mokestį už birželio mėn. Iš šalių 2025 m. birželio 25 d.–liepos 3 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo aptariamas klausimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pagal Nuomos sutartį. Atsakovas neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad kitus du nuomos mokesčio mokėjimus ieškovas atliko 2025 m. liepos 2 d. (250 Eur) ir 2025 m. liepos 26 d. (250 Eur).

Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis duomenų nustatyta, kad atsakovas 2025 m. rugpjūčio 29 d. informavo ieškovą, jog šis iki mėnesio pabaigos turi sumokėti 250 Eur nuomos mokestį. Šalys 2025 m. rugpjūčio 29–31 d. žinutėmis tarpusavyje apsikeitė pozicijomis, kada ieškovas turi sumokėti nuomos mokestį už rugsėjo mėn. Atsakovas 2025 m. rugpjūčio 31 d. žinutėse nurodė ieškovui, kad šią dieną turi būti atliktas 250 Eur mokėjimas už nuomą, iki rugsėjo 1 d. mokama už rugsėjį. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 31 d. žinutėse išreiškė poziciją, kad už rugsėjo mėnesį mokės už einamąjį mėnesį, sumokės apie rugsėjo 20 d. ir šiuo klausimu daugiau nediskutuos. Atsakovas 2025 m. rugpjūčio 31 d. žinutėse nurodė ieškovui, kad mokėjimas turi būti atliktas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., ir įspėjo, jog, jeigu negaus lėšų, nutrauks Nuomos sutartį. Ieškovas žinute atsakovui pakartojo datą – rugsėjo 20 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2025 m. rugsėjo 2 d. žinute pranešė ieškovui, kad ieškovas nesilaiko sutarties, dėl to atsakovas nuo šios dienos vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį ir ieškovas turi atlaisvinti butą iki 2025 m. rugsėjo 3 d. 16 val. 20 min. Ieškovas atsakovui žinute nurodė, kad paskambins vakare. Pagal ieškovo bylai pateiktą skambučių išrašą, 2025 m. rugsėjo 2 d. vakare ieškovas su atsakovu kelias minutes bendravo telefonu.

Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas 2025 m. rugsėjo 9 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo atvykęs prie buto ir reikalavo, jog ieškovas išsikeltų iš buto. Pagal šalių paaiškinimus, buvo iškviesti policijos pareigūnai: pirmą kartą policijos pareigūnus iškvietė ieškovas, antrą – atsakovas. Apeliacine tvarka taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas iš buto išėjo 2025 m. rugsėjo 11 d., o 2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovas iš buto išsivežė savo daiktus ir kitą turtą. Bylai kartu su atsakovo priešieškiniu pateiktame priėmimo–perdavimo akte yra 2025 m. rugsėjo 16 d. atlikti įrašai, kuriais ieškovas patvirtino užfiksuotus elektros energijos, vandens skaitiklių rodmenis ir patvirtino, kad atsiėmė daiktus.

Ieškovas 2025 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariato viršininkui, jame išdėstė 2025 m. rugsėjo 9 d., 2025 m. rugsėjo 11 d. susitikimų su atsakovu, dalyvaujant policijos pareigūnams, aplinkybes. Bylai pateiktame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2025 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta, kad atlikus informacijos patikrinimą bei peržiūrėjus policijos pareigūnų tarnybinių nešiojimų vaizdo registratorių įrašus nustatyta, jog 2025 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val. į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai vykdė savo pareigas ir ėmėsi priemonių aiškintis pranešime nurodytas aplinkybes; pareigūnai, įvertinę surinktą informaciją, veikė vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais; nenustatyta, jog aptariamo įvykio metu minėti pareigūnai bendraudami su ieškovu atliko kokius nors piktybiškus, neteisėtus veiksmus, todėl nenustatyta pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai nusižengė jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta; atsižvelgiant į tai, tarnybinis patikrinimas nepradėtas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovui nepalankų sprendimą, neįvertino, jog nuomos sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai ir CK XXXI skyriaus nuostatoms, taikytinoms nutraukiant nuomos sutartį, taip pat to, kad ieškovas iškeldintas iš buto su policijos pagalba ne pagal CK 6.610 straipsnio nuostatas. Atsakovas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Tarp šalių kilusiame teisminiame ginče ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas, neteisėtai nutraukęs Nuomos sutartį ir iškeldinęs ieškovą iš buto, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą ir nepagrįstai negrąžino užstato, o atsakovas teigė, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų ir ieškovas liko skolingas už buto nuomą, komunalinius mokesčius, taip pat turi sumokėti baudą už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau termino ir atlyginti dėl butui padarytos žalos atsiradusius nuostolius. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl byloje šalių pareikštų reikalavimų, tyrė ieškovo argumentus dėl Nuomos sutarties nutraukimo bei ieškovo išsikėlimo iš buto aplinkybių.

Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja CK 6.610 straipsnį ir CK 6.611 straipsnio reglamentavimą. CK 6.610 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus CK numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. CK 6.611 straipsnis, be kita ko, numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina tai, kad pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus šios sutartys gali būti nekomercinės ir komercinės (CK 6.576 straipsnis, 6.577 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įmonių, įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Nustatymas, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta komercinėmis, ar nekomercinėmis sąlygomis, yra reikšmingas dėl to, kad skiriasi šių sutarčių nutraukimo tvarka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą galima apibūdinti kaip sutarties šalių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa.

CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek komercinėmis, tiek nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių atvejais. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo atvejais privalu laikytis CK 6.610 straipsnyje įtvirtintos šių sutarčių nutraukimo teismo tvarka procedūros, tai komercinėmis sąlygomis tokios sutartys, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, gali būti nuomotojo nutraukiamos vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2013).

Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.209 straipsnis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

Nagrinėjamu atveju buto nuomos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta komercinėmis sąlygomis šalių susitarimu (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Šalys Nuomos sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose aptarė nuomos mokesčio mokėjimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota buto nuomos sutartis dėl pakankamai neilgo nuomos termino – 6 mėnesių. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Šiuo atveju šalys Nuomos sutartyje susitarė dėl nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti šią sutartį nepasibaigus nuomos terminui tuo atveju, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 3 kalendorines dienas, taip pat sutartyje numatė pranešimo kitai šaliai terminą tokiu atveju (Nuomos sutarties 9.2 punktas „a“ papunktis).

Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas, įsikeldamas į butą, 250 Eur nuomos mokestį sumokėjo už birželio mėn. laikotarpį, taip pat sumokėjo 250 Eur užstatą, kaip tai numatė Nuomos sutarties 4.2 punktas. Pagal Nuomos sutarties 4.3 punktą, toliau nuomininkas nuomos mokestį už kiekvieną būsimą nuomos mėnesio laikotarpį turėjo mokėti iki einamojo mėnesio 30 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuomos mokesčio (po 250 Eur) mokėjimus atliko 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. liepos 26 d. Apeliantas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad taip atliktais mokėjimais ieškovas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. buvo sumokėjęs atsakovui nuomos mokestį už birželio–rugpjūčio mėn., t. y. už birželio mėn. – sudarius sutartį; už liepos mėn. – 2025 m. liepos 2 d. (vėluodamas pagal Nuomos sutarties 4.3 punktą); už rugpjūčio mėn. – 2025 m. liepos 26 d. (pagal Nuomos sutarties 4.3 punktą).

Apeliantas nurodo, kad jis yra įpratęs mokėti visus mokesčius vienu pavedimu, ir informavo atsakovą, jog mėnesio nuomą sumokės rugsėjo 15–20 dienomis, nes tuo metu dar nebuvo gavęs komunalinių mokesčių sąskaitų, apelianto vertinimu, jo veiksmai neprieštaravo CK 6.611 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina tai, kad tiek nuomos mokesčio mokėjimo sąlygos, tiek nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo pasekmės buvo aptartos šalių sudarytoje Nuomos sutartyje. Apeliantas nurodytais argumentais iš esmės neginčija aplinkybės, kad jis nesilaikė Nuomos sutartyje (sutarties 4.3 punkte) nustatytos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir vėlavo sumokėti nuomos mokestį už 2025 m. rugsėjo mėn. Nuomos sutartyje numatyta tvarka. Vertinant apelianto argumentus svarbu pažymėti ir tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pakankamai trumpam 6 mėnesių terminui, o nuomos mokestis sutarties numatyta tvarka nesumokėtas už 4-ą mėnesį.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių jau nuo 2025 m. liepos mėnesio vyko tarpusavio susirašinėjimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos. Pastebėtina tai, kad 2025 m. liepos 2 d. elektroniniame laiške pats ieškovas pažymėjo sutarties 4.3 punktą ir tai, kad jame nurodyta, jog nuomos mokestis turi būti pervestas iki einamojo mėnesio pabaigos. Taigi ieškovas turėjo galimybę įvertinti Nuomos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovas 2025 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui siųstose žinutėse vienareikšmiškai nurodė, jog reikalauja, kad ieškovas laikytųsi sutarties sąlygos ir iki rugsėjo 1 d. sumokėtų nuomos mokestį už rugsėjo mėn., taip pat informavo, kad jeigu ieškovas nesumokės mokesčio, atsakovas nutrauks sutartį. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir ieškovo 2025 m. rugpjūčio 31 d. trumposiose žinutėse išreikštą poziciją, jog jis nuomos mokestį sumokės rugsėjo 20 d. ir šiuo klausimu nediskutuos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsižvelgiant į šalių ankstesnį tarpusavio bendravimą ir esant išreikštai tokiai ieškovo (nuomininko) pozicijai atsakovas galėjo pagrįstai manyti, jog pagal sutartį ieškovas nebebendradarbiaus ir sutartyje nustatytos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo nepašalins.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Nuomos sutarties 9.2 punkto „a“ papunkčio sąlyga yra aiški. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad, prieš sudarant sutartį, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Nuomos sutarties sąlygomis, dėl jų derėtis. Nuomos sutarties sąlygos (tarp jų ir 9.2 punkto sąlyga) nenuginčytos.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo argumentus, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktus. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą dėl Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų sąlygų aiškinimo, galimo prieštaravimo CK XXXI skyriaus normoms. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kad ieškovas neturi teisės apeliacinio skundo grįsti naujais argumentais dėl netinkamo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų aiškinimo, kadangi byloje ieškovas nesirėmė Nuomos sutarties 9.4 punktu ir argumentais, jog šis neva papildo sutarties 9.2 punktą, juos pirmą kartą pateikė tik apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų Nuomos sutarties punktų santykio ir tai nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme.

Pagal CPK reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios civilinio proceso nuostatos numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas byloje konkrečių Nuomos sutarties sąlygų neginčijo, nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl konkrečių Nuomos sutarties nuostatų pripažinimo neteisėtomis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nesirėmė Nuomos sutarties 9.4 punktu, ieškovas taip pat nenurodė ir nesirėmė tokiais argumentais dėl Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų santykio, jų santykio su CK XXXI skyriaus normoms. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu ieškovui buvo sudarytos procesinės sąlygos pateikti paaiškinimus, kaip jis suprato Nuomos sutarties 9.2 punktą, tačiau ieškovas nurodė, kad su minėtu punktu nebuvo susipažinęs, ir nesirėmė argumentais dėl Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų santykio, jų santykio su CK XXXI skyriaus normoms (2026 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 30 sek.–44 min. 45 sek.). Ieškovas nei atsiliepime į atsakovo priešieškinį (atsiliepimą), nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu nenurodė apeliaciniame skunde minimų argumentų, kad jis, pasirašydamas nuomos sutartį, minėtą 9.2 sutarties punktą suprato kaip tikslinamą 9.4 punktu ir kad po įspėjimo jis privalėtų išsikelti per 30 dienų. Taigi atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl tokių argumentų taip pat negalėjo teikti atsikirtimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės remiasi naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti ir kuriais ieškovas nesirėmė (neįrodinėjo) pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl negalimumo ieškovui apeliacinį skundą grįsti naujais argumentais dėl galbūt netinkamo Nuomos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų aiškinimo, kadangi tai nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde remiasi apeliacinės instancijos teisme neleistinomis remtis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas dėl tokių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas, iki ieškovas jam būtų sumokėjęs nuomą, nuostolių nepatyrė, nes atsakovui pasirašant sutartį buvo įneštas 250 Eur dydžio užstatas. Nuomos sutarties 4.4 punkte aptarta pagal sutartį sumokėto užstato paskirtis ir numatyta, kad užstatą nuomotojas grąžins sutarčiai pasibaigus su sąlyga, kad turtui nėra padaryta žala ar sugadinimai, kad nėra įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar įsiskolinimų pagal šią sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad užstatas atlieka ne nuomos mokesčio mokėjimo, bet sutarčiai pasibaigus galimų nuomotojo nuostolių atlyginimo užtikrinimo funkciją.

Nagrinėjamu atveju ieškovui, nesant pateisinamos priežasties, sutartinius įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį vykdant netinkamai ir vėluojant atsiskaityti Nuomos sutartyje nustatytais terminais, atsakovas taikė Nuomos sutartyje nustatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu. Nuomos sutarties sąlygos nenuginčytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, numatytą Nuomos sutarties 9.2 punkte, vienašališkai nutraukti sutartį, tiek laikėsi sutartyje numatytos nutraukimo tvarkos, todėl Nuomos sutartį nutraukė teisėtai.

Pažymėtina tai, kad buto atlaisvinimas aptartas šalių sudarytos Nuomos sutarties 9.5 punkte. Pagal Nuomos sutarties 9.5 punktą, Nuomos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti butą. Pastebėtina, kad nors atsakovas 2025 m. rugsėjo 2 d. žinute įnormavo ieškovą, kad šis nutraukus sutartį turi atlaisvinti butą iki 2025 m. rugsėjo 3 d. 16 val. 20 min., tačiau faktiškai butas buvo atlaisvintas vėliau – pirmasis ieškovo ir atsakovo susitikimas prie buto įvyko 2025 m. rugsėjo 9 d., ieškovas iš buto išėjo 2025 m. rugsėjo 11 d., o savo daiktus ir kitą turtą iš buto ieškovas išsivežė 2025 m. rugsėjo 16 d.

Apeliantas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas neteisėtai, savavališkai, panaudodamas psichologinį spaudimą, neatsižvelgdamas į teisės normas, ,,išvarė“ ieškovą iš nuomojamo buto. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs apelianto argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kaip nepagrįstus įvertino ir atmetė ieškovo argumentus, jog jis buvo priverstinai iškeldintas iš nuomoto buto. Ieškovas iš esmės remiasi argumentais, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. atsakovas buvo atvykęs prie buto, abu susitikimai tarp šalių buvo konfliktiški, dalyvavo policijos pareigūnai. Tačiau ieškovas tik savo paaiškinimais grindžia savo poziciją, jog jis iš nuomoto buto buvo iškeldintas. Ieškovas bylai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ne pats ieškovas paliko butą ir 2025 m. rugsėjo 16 d. iškraustė savo daiktus, galutinai atlaisvindamas butą, o būtent atsakovas prieš ieškovo valią būtų patekęs į butą ir (ar) atlikęs veiksmus, kurie turėtų priverstinio iškeldinimo požymių (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu dėl buto atlaisvinimo.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį patenkinti. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nepateikia kitų konkrečių argumentų dėl neteisėtumo teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei užstato priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas teisėtai nutraukė Nuomos sutartį, konstatavo, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir, nesant priežastinio ryšio, nėra atsakingas už ieškovo išlaidas, patirtas persikraustant į kitą būstą, dėl to atmetė ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 48 Eur mikroautobuso nuomos ir 80 Eur persikraustymo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu dėl buto atlaisvinimo, atmetė ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 36,40 Eur traukinio bilietų ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad nėra civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų visumos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis), ir nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovas neįrodė mikroautobuso nuomos ir persikraustymo išlaidų pagrįstumo. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantas neginčija ir nenurodo argumentų dėl jų nepagrįstumo, dėl to plačiau šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad ieškovas pavėluotai grąžino butą, konstatavo, jog ieškovas turi sumokėti atsakovui nuomos mokestį už pavėluotą laiką grąžinti butą, taip pat atitinkamai apskaičiuotus komunalinius mokesčius ir delspinigius. Nuomos sutarties 9.2 punkte numatytas šalių susitarimas dėl netesybų (baudos) taikymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtu pagrindu ieškovui kyla sutartinė pareiga sumokėti atsakovui 250 Eur baudą, atliekančią minimalių atsakovo nuostolių, kylančių dėl sutarties nutraukimo anksčiau termino, atlyginimo funkciją. Kaip minėta, Nuomos sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas yra skolingas atsakovui atitinkamas sumas, nustatė, kad į bendrą skolos sumą turėtų būti įskaitomas ieškovo sumokėtas 250 Eur užstatas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo bei dėl pagrindo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl negrąžinto užstato priteisimo. Apeliantas nenurodo konkrečių savarankiškų argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl skolos už nuomą, komunalinių mokesčių, delspinigių ir baudos priteisimo atsakovui iš ieškovo neteisėtumo ar priteistinų sumų netinkamo apskaičiavimo, taip pat dėl ieškinio reikalavimo dėl užstato priteisimo atmetimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau šiais aspektais nepasisako.

Ieškovas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala butui buvo padaryta būtent ieškovo gyvenimo jame laikotarpiu. Šiuo atveju byloje atsakovas fotonuotraukomis grindė aplinkybę, kad butui padaryta žala – išteptos ir apibraižytos sienos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovo pozicija, kad jis gyvenimo bute laikotarpiu sienų neapgadino, buvo prieštaringa. Reikšminga įvertinti tai, kad nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nesutiko, jog visi sienų apgadinimai atsirado būtent jo gyvenimo bute laikotarpiu, tačiau savo paaiškinimais, kad sienos galėjo išsitepti (po atsakovo 2025 m. rugsėjo 9 d. atvykimo ieškovui gaudant priskridusius uodus), taip pat galėjo būti purvinos ir nebuvo leista susitvarkyti, iš esmės ieškovas neneigė sienų ištepimo fakto (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas teigė, kad jam nebuvo duota laiko susitvarkyti, tačiau atsakovui 2025 m. rugsėjo 2 d. nutraukus Nuomos sutartį ir informavus atsakovą dėl buto atlaisvinimo 2025 m. rugsėjo 3 d., taip pat ir po 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovo atvykimo, ieškovui turėjo būti suprantama, kad privalės butą atlaisvinti, ir nebuvo kliūčių pašalinti sienų pažaidas, jeigu tą buvo galima padaryti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog buto perdavimo ieškovui metu sienos jau turėjo pažaidų, ir įvertino, kad visų remonto išlaidų perkėlimas ieškovui iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą, dėl to priteisė atsakovui iš ieškovo tik pusę už buto sienų remontą sumokėtos 600 Eur sumos, t. y. 300 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad ne visa žala butui buvo padaryta jo gyvenimo laikotarpiu, ir šį atsakovo reikalavimą patenkino iš dalies. Apeliantas nenurodo konkrečių argumentų, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovo už buto sienų remontą priteistos sumos dydis būtų nustatytas iš esmės neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 300 Eur sienų remonto išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovui.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir padaryti priešingas išvadas bei priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteisiamos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo L. K. atsakovui V. V. (V. V.) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.