- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- e2-503-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00097-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- E. N., V. K.
- Ieškovas
- „Arenem“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės likviduojamosios uždarosios akcinės bendrovės „ARENEM“ atstovės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ įgaliotam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamosios uždarosios akcinės bendrovės „ARENEM“ ieškinį atsakovams E. N. ir V. K. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „ARENEM“ (toliau – ir LUAB, ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašo:
priteisti solidariai iš abiejų atsakovų E. N. ir V. K. (toliau – ir atsakovai) ieškovei 328 555,77 Eur žalos atlyginimą;
priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 328 555,77 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų pagrindo visą 328 555,77 Eur žalą priteisti iš atsakovų solidariai ir ieškinio reikalavimo dėl solidarios atsakomybės netenkintų, alternatyviu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. N. 1 264,46 Eur, o iš atsakovo V. K. 5 148,97 Eur žalos atlyginimą. Alternatyvūs reikalavimai prašomi spręsti tik pagrindinio reikalavimo netenkinimo atveju.
Pritaikius subsidiarų žalos individualizavimą, priteisti iš kiekvieno atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo jam individualiai priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės apskaitos dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai, turto apskaita ir kita bendrovės veiklos informacija. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi konstatavo, kad buvęs vadovas V. K. žinojo apie pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau jos neįvykdė, ir paskyrė jam 200 Eur baudą. Dar iki bankroto bylos iškėlimo V. K. nevykdė Kauno apygardos teismo įpareigojimų pateikti bendrovės finansinius dokumentus: 2025 m. birželio 26 d. nutartimi jam buvo suteiktas papildomas terminas iki 2025 m. liepos 11 d., tačiau duomenys teismui pateikti nebuvo. Todėl ieškinio reikalavimo žalos dydį ieškovė sieja su bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų 328 555,77 Eur suma, kuri, ieškovės vertinimu, atspindi kokia apimtimi ieškovė yra nukentėjusi dėl neteisėto atsakovų neveikimo. Pažymi, kad bendrovės dokumentų neperdavimo faktas neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ši aplinkybė paaiškina, kodėl ieškovė neturi galimybės atkurti visos bendrovės finansinės situacijos chronologijos. Dėl bendrovės apskaitos dokumentų neperdavimo nėra galimybės patikimai nustatyti bendro visų bendrovės įsipareigojimų dydžio kiekvieno atsakovo vadovavimo laikotarpio pradžios ir pabaigos dieną. Todėl, vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė pateikia tas įsipareigojimų dalis ir jų padidėjimą, kuriuos pagal turimus (gautus) dokumentus galima pakankamai tiksliai susieti su konkretaus atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Šios sumos sudaro alternatyvaus reikalavimo – individualizuotos atsakomybės pagrindą.
Pagal 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Arenem“ turėjo 49 374 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 73 502 Eur. Įsipareigojimai turto vertę viršijo 24 128 Eur. (Kauno apygardos teismo 2025-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-944-896/2025, 2 punktas). Todėl šiame patikslintame ieškinyje laikomasi pozicijos, kad bendrovė buvo nemoki ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose taip pat buvo nurodytas 2024 m. kovo mėnuo, kaip nemokumo pradžios momentas, tačiau jis vertintinas ne kaip vienintelis galimas nemokumo momentas, bet kaip papildomas faktinis patvirtinimas, kad finansiniai sunkumai buvo sisteminiai ir ne laikini. Teigia, kad nemokumo tęstinumą papildomai patvirtina šios aplinkybės: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) finansiniame reikalavime nurodyta, kad seniausia PVM mokestinės nepriemokos prievolė atsirado 2024 m. vasario 27 d.; galutinis VMI reikalavimas sudarė 30 565,68 Eur. 2024 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo apskaičiuotos, tačiau laiku nepadengtos darbo užmokesčio prievolės darbuotojams; vėlesniais mėnesiais darbuotojų skolų skaičius ir apimtis augo. VMI nuo 2024 m. spalio 30 d. taikė priverstinio išieškojimo priemones, tačiau išieškoti nepriemokos nepavyko. 2025 m. balandžio 8 d. VMI skola buvo 25 392,46 Eur, Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) skola – 15 213,40 Eur, o bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos penkios vykdomosios bylos. Nurodo, kad 2025 m. liepos 15 d. VSDFV skola jau sudarė 16 416,87 Eur, buvo vykdomos devynios vykdomosios bylos, kuriose išieškoma 54 512 Eur, o registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrovė neturėjo.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, kiekvienas bendrovės vadovas, perėmęs jau nemokios bendrovės valdymą, turėjo savarankiškai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje nustatytas pareigas. Byloje nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovai veikė bendra tyčia ar buvo iš anksto suderinę savo veiksmus. Tačiau ieškovė palaiko pagrindinį reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės, jį grįsdama objektyviu atsakovų veiksmų ir neveikimo sąryšiu bei galutinės žalos nedalumu. Ieškovės vertinimu, kiekvienas atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu savarankiškai nevykdė jam tenkančių pareigų, o vienas po kito sekusių pažeidimų visuma prisidėjo prie tos pačios nemokumo būsenos tęstinumo, bendrovės įsipareigojimų augimo ir galutinio turto nepakankamumo atsiskaityti su kreditoriais. Teigia, kad E. N., bendrovei esant nemokiai, neinicijavo nemokumo proceso ir sudarė sąlygas tęsti veiklą, o V. K., perėmęs jau akivaizdžiai nemokią bendrovę, nesustabdė įsipareigojimų augimo, nepateikė teismui pareikalautų finansinių duomenų ir vėliau neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto bei dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu teismas spręstų, kad šių aplinkybių nepakanka solidariajai atsakomybei taikyti, ieškovė toliau reiškia ir alternatyvius individualizuotus reikalavimus. Teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi patikslinus kreditorių sąrašą, dalis darbuotojų reikalavimų buvo išbraukta, nes juos padengė Garantinis fondas, o VSDFV antros eilės reikalavimas padidintas iki 37 161,60 Eur. Patvirtintų ir nepatenkintų reikalavimų visuma sudaro pagrindinio 328 555,77 Eur reikalavimo faktinį žalos dydžio pagrindą (Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, vėliau patikslintas 2025 m. gruodžio 18 d., 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. vasario 4 d. nutartimis). Nurodo, kad atsakovo E. N. vadovavimo laikotarpis – nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. Kadangi bendrovė ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. atitiko JANĮ nustatytą nemokumo kriterijų, nuo šio momento E. N. turėjo vykdyti JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas. Nemokumo procesas jo vadovavimo laikotarpiu inicijuotas nebuvo. Per 2024 m. vasario ir kovo mėnesius, jau esant nemokumo būsenai, bendrovė toliau naudojosi darbuotojų resursais ir didino darbo užmokesčio prievoles. Šiuo atveju subsidiariai individualizuojamos tik tos sumos, kurių priskaitymas atitinka konkretaus atsakovo vadovavimo laikotarpį: individualizuotas 1 264,46 Eur įsipareigojimų padidėjimas susidarė po nemokumo momento, E. N. tęsiant bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso. Jeigu procesas būtų buvęs inicijuotas laiku, naujų darbo užmokesčio prievolių prisiėmimas būtų buvęs sprendžiamas nemokumo situaciją reglamentuojančių teisės aktų tvarka, o kreditorių padėtis nebūtų bloginama. Teigia, kad E. N., būdamas bendrovės vadovas, turėjo žinoti bendrovės apskaitos duomenis ir 2023 m. pabaigos turto bei įsipareigojimų santykį. Jo neveikimas neatitiko rūpestingo ir apdairaus vadovo standarto, todėl yra neteisėtas. Nurodo, kad atsakovo V. K. vadovavimo laikotarpis – nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Bendrovės nemokumas tuo metu buvo akivaizdus: 2025 m. balandžio 8 d. VMI skola sudarė 25 392,46 Eur, VSDFV skola – 15 213,40 Eur, o 2025 m. balandžio 15 d. teisme jau buvo nagrinėjamas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Net ir kitam kreditoriui jau inicijavus bankroto bylą, vadovui buvo privalomos JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nustatytos pareigos saugoti kreditorių interesus ir vengti veiksmų, kuriais būtų didinamas bendrovės nemokumas. V. K., priešingai, prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminus, dokumentų nepateikė, o bendrovės įsipareigojimai jo vadovavimo laikotarpiu toliau didėjo. Nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimo padidėjimas – 2025 m. kovo 31 d. sąskaitoje nurodytas iki V. K. įgaliojimų pradžios susidaręs bendras likutis buvo 1 072,49 Eur. Ši suma atsakovui nepriskiriama. 2025 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais bendrovei buvo toliau teikiamos paslaugos, skaičiuojami delspinigiai ir perduodama įranga, nors skola nebuvo mokama, tarp jų prievolių atsiradimo yra faktinis bei teisinis priežastinis ryšys. Individualizuojamas UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimo padidėjimas atsakovo V. K. vadovavimo laikotarpiu sudaro 3 904,22 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, atsakovas E. N., bendrovei jau esant nemokiai, neinicijavo nemokumo proceso ir tęsė veiklą, kuria buvo didinami įsipareigojimai darbuotojams. Atsakovas V. K., perėmęs akivaizdžiai nemokią bendrovę, nevykdė pareigos saugoti kreditorių interesus, nepateikė teismui finansinių dokumentų, nesustabdė naujų įsipareigojimų augimo ir neperdavė administratoriui turto bei dokumentų. Pagrindiniu reikalavimu prašoma priteisti 328 555,77 Eur, t. y. aktualią bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurią ieškovė sieja su tęstiniu vadovų pareigų nevykdymu ir galutiniu bendrovės turto nepakankamumu. Pagal turimus dokumentus minimaliai individualizuojamas įsipareigojimų padidėjimas sudaro 1 264,46 Eur E. N. vadovavimo laikotarpiu ir 5 148,97 Eur V. K. vadovavimo laikotarpiu. Pagrindinio reikalavimo aspektu ieškovė remiasi tuo, kad atsakovų vienas po kito padaryti pažeidimai palaikė tą pačią nemokumo būseną, leido tęsti veiklą ir mažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl prisidėjo prie vieno galutinio rezultato – atsakovų sukurtos situacijos, kai įmonė nebeturi jokio turto ar lėšų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Subsidiaraus reikalavimo aspektu priežastinis ryšys papildomai konkretizuojamas pagal tas sumas, kurios atsirado konkretaus atsakovo vadovavimo laikotarpiu, jam turint pareigą ir galimybę sustabdyti įsipareigojimų didėjimą ir apsaugoti kreditorių interesus. Vadovo kaltė preziumuojama nustačius neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Be to, bylos duomenys patvirtina atsakovų pareigų nevykdymą, nerūpestingumą, - bendrovės įsipareigojimai viršijo turtą, kaupėsi skolos valstybės biudžetui, darbuotojų darbo užmokesčiui ir kt., buvo vykdomi išieškojimai bendrovės atžvilgiu, bankroto bylos iškėlimo stadijoje duomenys ir dokumentai teismui nebuvo teikiami.
Atsiliepimas
Atsakovas E. N. atsiliepime į ieškovės ieškinį teismo prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsakovų nuomone ieškovė neįrodė visų juridinio asmens valdymo organų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes yra neįrodytas ir nepagrįstas. Teigia, kad ieškovė ieškiniu neįrodė privataus juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygų, nes nenurodė jokių faktinių duomenų pagrindžiančių atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovo ieškinyje nurodytą žalą. Ieškovas neįrodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, todėl turi įrodyti ir atsakovų kaltę. Kadangi atsakovų kaltės nėra, ieškinys negali būti tenkinamas dar ir dėl šios priežasties. Nesutinka, kad dėl tariamos žalos ieškovei atsakovų atsakomybė yra solidari. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nenurodo kokiais bendrais veiksmais atsakovai galėjo padaryti žalą, toks reikalavimas dėl solidarios atsakomybės yra teisiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. liepos 3 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, nurodo, kad UAB „ARENEM“ nemokumo momentu laikoma 2023 m. gruodžio 31 d. Pagal 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 73 502,00 Eur. Aktuali UAB „ARENEM“ bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 328 555,77 Eur. Todėl po 2023 m. gruodžio 31 d. nemokumo momento bendrovės įsipareigojimų / kreditorių reikalavimų kiekis padidėjo 255 053,77 Eur. Pažymi, kad dėl nemokumo administratoriui neperduotų bendrovės apskaitos dokumentų nėra galimybės šio padidėjimo visiškai tiksliai išskaidyti pagal kiekvieną kreditorių ir kiekvieną atskirą prievolės atsiradimo dieną. Todėl padidėjimas apskaičiuojamas matematiškai, formaliai, pagal oficialius dokumentus – 2023 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę ir aktualų teismo patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį ir jame pareikštus reikalavimus, paaiškino, kad 2026 m. liepos 3 d. pateiktuose paaiškinimuose tik nurodė faktines aplinkybes, reikalavimų atsakovams nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-944-896/2025) buvo iškelta bankroto byla UAB „Arenem“, nemokumo administratore paskirta MB „Atisa“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė likviduojama UAB „Arenem“ prašo priteisti žalą iš atsakovų, buvusių vadovų, kuri atsirado jiems laiku neįvykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų E. N. ir V. K. 328 555,77 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro bankroto byloje patvirtinti ir nepatenkinti kreditiniai reikalavimai, ir procesines palūkanas. Tuo atveju, jei teismas netekintų nurodyto reikalavimo, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą individualizuodama kiekvieno atsakovo atsakomybę ir prašo priteisti iš atsakovo E. N. 1 264,46 Eur, o iš atsakovo V. K. – 5 148,97 Eur žalos atlyginimą, taip pat procesines palūkanas.
Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Arenem“ įregistruota 2023 m. rugsėjo 5 d. Nuo įmonės įregistravimo iki 2024 m. gegužės 2 d. įmonės vadovo pareigas ėjo E. N.. Nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. kovo 31 d. vadovės pareigas ėjo G. B. (ji mirė (duomenys neskelbtini)). Nuo 2025 gegužės 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo pareigas ėjo V. K.. Ieškovės atstovas nurodė, kad jam nežinomi G. B. teisių perėmėjai.
Ieškovė teigia, kad įmonė tapo nemoki 2023 m. gruodžio 31 d., nes tuo metu pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus UAB Arenam“ turėjo 49 374 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 73 502 Eur, t. y. viršijo įmonės turtą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atsižvelgus į nurodytą, teismas sutinka su ieškovės argumentais ir konstatuoja, kad bylos duomenimis UAB „Arenem“ tapo nemokia 2023 m. gruodžio 31 d.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Arenem“ bankroto bylą inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme buvo gautas 2025 m. balandžio 10 d. (bankroto bylos Nr. eB2-386-896/2026, toliau – bankroto byla).
Ieškovės nemokumo administratorei įmonės finansiniai ir buhalterinės apskaitos dokumentai nėra perduoti. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi bankroto byloje atsakovui V. K. paskyrė 200 Eur baudą už įstatymo nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas bankroto byloje 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtino UAB „Arenam“ kreditorių finansinius reikalavimus, o 2025 m. gruodžio 18 d., 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. vasario 4 d. nutartimis patikslino kreditorių reikalavimų sąrašą, kurie sudaro 328 555,77 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, kad po 2023 m. gruodžio 31 d. nemokumo momento bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams padidėjo 255 053,77 Eur (328 555,77 Eur – 73 502 Eur). Ieškovės atstovas nurodo, kad kreditorių reikalavimai nepatenkinti, įmonės turtas ir dokumentai jam neperduoti.
Ieškovė nurodo, kad dėl bendrovės apskaitos dokumentų neperdavimo nėra galimybės patikimai nustatyti bendro visų bendrovės įsipareigojimų dydžio kiekvieno atsakovo vadovavimo laikotarpio pradžios ir pabaigos dienai. Byloje nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovai veikė bendra tyčia ar buvo iš anksto suderinę savo veiksmus. Tačiau ieškovė palaiko pagrindinį reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės, jį grįsdama objektyviu atsakovų veiksmų ir neveikimo sąryšiu bei mano, kad galutinė žala yra nedali. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas E. N., bendrovei esant nemokiai, neinicijavo nemokumo proceso ir sudarė sąlygas tęsti veiklą, tuo laikotarpiu įmonė jau turėjo akivaizdžių nemokumo požymių – buvo nevykdomi įsipareigojimai darbuotojams, pradėjo formuotis mokestinės nepriemokos bei įsiskolinimai kreditoriams. Ieškovė nurodo, kad atsakovas V. K., perėmęs akivaizdžiai nemokią bendrovę, nesustabdė įsipareigojimų augimo, nepateikė teismui pareikalautų finansinių duomenų ir vėliau neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto bei dokumentų. Ieškovės vertinimu, kiekvienas atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu savarankiškai nevykdė jam tenkančių pareigų, o vienas po kito sekusių pažeidimų visuma prisidėjo prie tos pačios nemokumo būsenos tęstinumo, bendrovės įsipareigojimų augimo ir galutinio turto nepakankamumo atsiskaityti su kreditoriais.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnis nustato pareigą bendrovės vadovams ir savininkams pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai juridinis asmuo tapo nemokus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Tam, kad būtų galima taikyti buvusiam įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (LR CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Nustatant kelių skirtingais laikotarpiais įmonei vadovavusių asmenų atsakomybės už padarytą žalą rūšį, taikomos CK įtvirtintos nuostatos dėl solidariosios ir dalinės civilinės atsakomybės. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Atsižvelgiant į tai, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama ir CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinės skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečiais finansiniais įmonės duomenimis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Sprendžiant bylas dėl skirtingais laikotarpiais įmonei vadovavusių asmenų atsakomybės, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kiekvienam iš vadovų ir tik tuo atveju, kai visus atsakovus sieja bendri (tęstiniai) neteisėti veiksmai, sukėlę atitinkamus padarinius – žalos padarymą ir (ar) kai padarytos žalos negalima išskirti iš bendros žalos masės, taikytina solidarioji visų bendrovės vadovų civilinė atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju situacija unikali tuo, kad UAB „Arenem“ nuo jos įsiteigimo iš eilės vadovavo trys asmenys ir antru (viduriniu) ginčo laikotarpiu ilgiausiai įmonei vadovavusi direktorė yra mirusi. Ieškovas nežino jos teisių perėmėjų, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra reiškiami tik pirmajam ir paskutiniam vadovams, kuriems ieškovė prašo taikyti solidarią atsakomybę ir priteisti visą bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumą.
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė buvo nemoki jau 2023 m. gruodžio 31 d., todėl tuo metu ėjęs direktoriaus pareigas atsakovas E. N. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kokios finansinės būklės buvo įmonė, kai jai 2025 m. balandžio 5 d. pradėjo vadovauti atsakovas V. K., bet 2025 m. liepos 15 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Arenem“ iškėlimo ir joje nurodomi duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė 2025 m. balandžio mėnesį buvo nemoki.
Vadovui pavėlavus inicijuoti nemokumo procesą žala nėra visa bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – yra vertinamas tik dėl neteisėto delsimo išaugęs bendrovės įsipareigojimų dydis, susidaręs konkretaus vadovo valdymo laikotarpiu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su jo neveikimu.
Nagrinėjamu vertinant neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, pažymėtina, kad UAB „Arenem“ nustatytas nemokumo momentas šioje byloje – 2023 m. gruodžio 31 d., tuo metu įmonė turėjo 73 502 Eur įsipareigojimų ir 49 374 Eur vertės turto. Įsipareigojimai viršijo turto vertę 24 128 Eur. Atsakovas E. N. nuo šio momento vadovavo apie tris mėnesius – iki 2024 m. balandžio 4 d. Po to vadovavo G. B. beveik metus laiko, už kurį šioje byloje nėra patrauktais atsakovais asmenų. Atsakovas V. K. vadovavo nuo 2025 m. balandžio 1 d., 2025 m. balandžio 10 d. – už devynių dienų kreditorė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2026 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Arenem“ ir atsakovo V. K. vadovavimo įmonei laikotarpis užsibaigė. Byloje nėra duomenų, kokie įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo atsakovo E. N. vadovavimo pabaigoje ir atsakovo V. K. vadovavimo pradžioje. Bankroto administratoriui nėra perduoti UAB „Arenem“ finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti UAB „Arenem“ kreditinių įsipareigojimų pokyčio kiekvieno atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Ieškovas tik 2026 m. birželio 30 d, paaiškino, kad nuo įmonės nemokumo momento 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Arenem“ įsipareigojimų kreditoriams dydis pakito (padidėjo) 255 053,77 Eur. Vertinant žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų vadovavimo laikotarpius nuo įmonės nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo laikytina, kad jų atsakomybė už visą įmonės kreditoriams padarytą žalą nėra solidari, nes jie nėra atsakingi už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. kovo 31 d., kai vadovės pareigas ėjo G. B., ir tuo metu padidėjusias įmonės skolas. Tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti ieškovei 328 555,77 Eur teismo patvirtintų ir nepatekintų UAB „Arenem“ kreditorių finansinių reikalavimų sumą nėra teisinio pagrindo – šis reikalavimas yra atmestinas nenustačius visų atsakovų solidarios civilinės atsakomybės sąlygų.
Ieškovė buvo pareiškusi ir teismas nagrinėja alternatyvų reikalavimą – priteisti iš atsakovo E. N. 1 264,46 Eur, o iš atsakovo V. K. 5 148,97 Eur žalos atlyginimą pagal jų vadovavimo laikotarpius ir dėl jų veiksmų įmonei padarytą žalą.
Atsakovo E. N. vadovavimo laikotarpiu nuo įmonės nemokumo momento – 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. jis naudojosi darbuotojų resursais, bet nemokėjo jiems darbo užmokesčio 2024 m. vasario ir kovo mėnesiais, todėl susidarė 1 2464,46 Eur skola E. V., R. E. J. ir K. G., šių kreditorių reikalavimai (teisių perėmėjas UAB „Skadis“) Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtini bankroto byloje. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad dėl atsakovo E. N. delsimo inicijuoti bankroto bylą ir atsiradusių įmonės skolų 1 264,46 Eur kreditoriams yra teisinis priežastinis ryšys, todėl jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Atsakovo V. K. vadovo UAB „Arenem“ laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos 2025 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė skaičiavimus, patvirtintų kreditorių reikalavimus teismui su pagrindžiančiais įrodymais ir teigia, kad nurodytu laikotarpiu padidėjo skolos kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“, VSDFV ir UAB „Ignitis“. Nustatyta, kad 2025 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais UAB „Arenem“ buvo toliau teikiamos UAB „Bitė Lietuva“ paslaugos, skaičiuojami delspinigiai ir perduodama įranga, nors skola nebuvo mokama ir skola padidėjo 3 904,22 Eur. Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartyje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 8 d. VSDFV skola buvo 15 213,40 Eur, o 2025 m. liepos 15 d. – 16 416,87 Eur. Konstatuotina, kad iki bankroto bylos iškėlimo, visą šį laikotarpį vadovaujant V. K., VSDFV įsiskolinimas padidėjo 1 203,47 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-07-14 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-11616-1221/2025 UAB „Ignitis“ priteisti 30,05 Eur delspinigiai, apskaičiuoti 2025 m. gegužės 1-31 d., ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų 2025 m. liepos 14 d. Abi sumos susidarė atsakovo V. K. vadovavimo laikotarpiu ir teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tai yra tiesioginė jo neatsiskaitymo su kreditore pasekmė. Teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus ir konstatuoja, kad atsakovo V. K. vadovavimo laikotarpiu įmonės kreditoriams buvo padaryta 5 148,97 Eur žala, kurią sudaro: 3 904,22 Eur UAB „Bitė Lietuva“ kreditinio reikalavimo padidėjimas, 1 203,47 Eur VSDFV įsiskolinimo padidėjimas ir 30,05 Eur UAB „Ignitis“ delspinigių ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Pažymėtina, kad atsakovas V. K. nesutiko su bankroto bylos iškėlimo, teikė atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas, todėl dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas V. K. žinojo apie bendrovės nemokumą, apie teisme nagrinėjamą bankroto bylą ir apie pareigą pateikti finansinius dokumentus. Nepaisant to, dokumentų nepateikė, naujų įsipareigojimų prisiėmimo ir vykdymo nesustabdė ir vėliau neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų. Jo neveikimas neatitiko rūpestingo vadovo standarto ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su 5 148,97 Eur įsipareigojimų padidėjimu.
Atsižvelgus į nurodytus argumentus, ieškovės ieškinio alternatyvus reikalavimas yra tenkintinas ir jai iš atsakovo V. K. priteistina 5 148,97 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovės reikalavimu iš kiekvieno atsakovo priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų metinė palūkanos nuo jam priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal tenkintus ieškinio reikalavimus valstybei iš atsakovo E. N. priteistina 29 Eur žyminio mokesčio ir atsakovo E. K. – 116 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė – bankrutuojanti įmonė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.
Byloje paštui patirtos išlaidos sudaro 14,25 Eur. Byla buvo pagrįstai iškelta dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl jie turi atlyginti patirtas išlaidas. Pagal tenkintus ieškinio reikalavimus, atsakovas E. N. turėtų atlyginti 20 proc., atsakovas V. K. – 80 proc. pašto išlaidų. Iš atsakovo V. K. priteistina 11,40 Eur pašto išlaidų byloje atlyginimo, iš kito atsakovo išlaidos paštui nepriteistinos, nes jam priklausanti atlyginti dalis yra mažesnė, nei teisės aktais nustatyta išieškotina suma (COK 96 straipsnio 5 ir 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arenem“ iš atsakovo E. N. 1 264,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 264,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arenem“ iš atsakovo V. K. 5 148,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 148,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo E. N. 29 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo V. K. 116 Eur žyminio mokesčio ir 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.