Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, SUA1.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis 2025 m. vasario 6 d. Testamentų registrų išrašo duomenimis, 2005 m. spalio 10 d. įregistruotas palikėjo J. Ž. palikimo priėmimo faktas.

Iš (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. Š. ir J. Š. vaikas. Remiantis (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. vasario 6 d. Testamentų registro išrašo ir 2012 m. birželio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėjo A. Š. palikimo ½ dalį 2010 m. gegužės 25 d. priėmė pareiškėja PRS1 ir ½ dalį 2010 m. rugsėjo 7 d. priėmė SUA1. Paveldimą turtą sudarė: Butas/Patalpa–Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis Pastato–Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis 2025 m. vasario 4 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos G. Š. palikimo priėmimo faktų.

Remiantis (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. Š. vaikas.

VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės / juridinio fakto / žymos registravimo / išregistravimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad NTR 2025 m. vasario 3 d. duomenimis, žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuoti ir juridiniai faktai, nuosavybės teisės į juos NTR neįregistruotos.

Iš 2025 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad Pastato–Gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja laikotarpiu nuo 1986 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. liepos 26 d. buvo P. D.. Daiktinės teisės P. D. vardu NTR nebuvo įregistruotos (CBP-5426, 6 priedas).

Iš VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 4 d. rašto „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjos atstovė APR2 2025 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įrašyti statinių duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK), tačiau šis prašymas buvo atmestas. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į NTK ar jų pakeitimo ir matininkės L. A. parengta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, parengta 2025 m. sausio 6 d., yra su trūkumais.

Iš Agrarinės tarybos pirmininko Klaipėdos rajono Skomantų žemės ūkio įmonės perdavimo–priėmimo akto (dokumente data nenurodyta) duomenų nustatyta, kad Daržinė perduodama turtą priimančiam J. Ž..

2024 m. kovo 4 d. buvo atlikti byloje aktualių statinių kadastriniai matavimai, šią kadastro duomenų bylą matininkė, UAB „Elkadastras“ direktorė L. A. pasirašė 2025 m. sausio 6 d. Atlikdama kadastrinius matavimus matininkė nustatė ir savo parašu patvirtino, kad adresu, (duomenys neskelbtini) yra šie statiniai: 1945 m. statybos fiziškai pažeistas gyvenamas namas, plane pažymėtas 1A1/p, su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1945 m. statybos fiziškai pažeistas pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1945 m. pastatytas fiziškai pažeistas pagalbinis pastatas, plane pažymėtas 3I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1945 m. pastatytas fiziškai pažeistas pagalbinis pastatas, plane pažymėtas 4I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos sudarytos (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygos, pradėtos 2003 m. sausio 1 d. ir baigtos 2007 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) galva buvo G. Š., gyveno kartu su J. Ž., pastatus pirko iš D., 1988 m. rugsėjo 15 d. (Dalis teksto neįskaitoma).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atsakymų į pareiškėjos 2025 m. gegužės 27 d. prašymus, nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje gyvenamasis namas nėra įtrauktas ir apskaitytas. Jis nebuvo ir nėra naudojamas savivaldybės reikmėms ir Klaipėdos rajono savivaldybė šio turto nevaldo nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi informacijos ar šis turtas nepriklauso Lietuvos Respublikai nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) seniūnija taip pat neturi informacijos, ar tai nėra savavališka statyba, taip pat ar gyvenamasis namas buvo privatizuotas (el. b. t. 1, b. l. 19-20, 22-23).

Nekilnojamojo turto registro skaitmeniniame dokumentų archyve saugoma statinių, esančių adresu, (duomenys neskelbtini), 1986 m. rugsėjo 5 d. sudaryta kadastro duomenų byla (namų valdos techninės apskaitos byla (duomenys neskelbtini)). Nurodoma, kad namų valdos savininkas – D. P. A., fondas – asmeninės nuosavybės. Šioje byloje užfiksuoti tokie 1945 m. statyti statiniai: gyvenamas namas, plane pažymėtas 1A1p; sandėlis, plane pažymėtas 2I1p; tvartas, plane pažymėtas 3I1m; daržinė, plane pažymėta 4I1m; malkinė, plane pažymėta 5I1m ir kiemo statiniai (šulinys, tvora) (el. b. t. 1, b. l. 37-49).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie G. Š. išmokėtas išmokas nustatyta, kad G. Š. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama našlių pensija (el. b. t. 2, b. l. 4-18).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Taigi įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), tikėtina pastatyti 1945 m., nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą NTR neįregistruota. Pastarąją aplinkybę patvirtinto ir VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės / juridinio fakto / žymos registravimo / išregistravimo (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos teigimu, statinius jos močiutė G. Š. su J. Ž. nusipirko 1988 m. iš P. D., tačiau tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, bylai nepateikė. Nors bylai pateiktoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos sudarytoje (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygoje, kuri pradėta 2003 m. sausio 1 d. ir baigta 2007 m. gruodžio 31 d., yra rašoma apie pastatų pirkimą, tačiau dalis teksto neįskaitoma, todėl remiantis juo negalima padaryti pagrįstos išvados apie susitarimo tarp P. D. ir G. Š. su J. Ž. dėl statinių įsigijimo buvimą. Ir nors pareiškėja nurodė, kad statinių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą paneigiančių duomenų byloje nėra, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien pareiškėjos paaiškinimų nepakanka išvadai, kad statiniai buvo įgyti sąžiningai ir teisėtai, padaryti. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. galiojusio CK 225 straipsnio nuostatas (redakcija, įsigaliojusi nuo 1988 m. sausio 1 d.), gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete; nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią. Šiuo atveju, kaip minėta, notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis bylai nepateikta.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad statiniai, remiantis bylos duomenimis, tikėtina buvo pastatyti 1945 m. ir priklausė P. D.. Byloje nėra duomenų, kokiu teisėtu pagrindu (ar statiniai buvo įgyti statybos būdu, ar nusipirkti iš kito asmens, ar buvo privatizuoti ir pan.) šis turtas priklausė P. D., t. y. kokiu pagrindu ji tapo nekilnojamojo turto naudotoja. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2025 m. gegužės 30 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neturi informacijos, kam buvo skirtas gyvenamasis namas, ar jis buvo privatizuotas, ar jis nepriklauso valstybei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje turtas nėra įtrauktas ir apskaitytas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė bylai pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pastatai įgyti ir pareiškėjos valdomi teisėtai (CPK 178 straipsnis, CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti pastatų statybos teisėtumą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, senos statybos pastatams, pastatytiems iki 1991 m., taikomi švelnesni reikalavimai, o jų buvimas inventorinėse bylose patvirtina jų, kaip objektų, egzistavimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai daiktas sukurtas seniai ir yra įtrauktas į techninės apskaitos bylas, preziumuojama, jog jis yra apyvartos objektas, jei nėra duomenų apie savavališką statybą.

CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, t. y. teisėtai sukurti daiktai. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti yra reikšminga, ar turtas, į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, yra sukurtas, pastatytas teisėtai. Jeigu statiniai pastatyti neteisėtai, jie negali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų apie ginčo turto sukūrimą, kad pastatai 1945 m. buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių teisės aktų. Pažymėtina, kad sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba bei tokia pati nuosavybės teisė į pastatytus statinius. Privati statyba ir privačios statybos teisė buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Tuo tarpu žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyti statiniai, nėra suformuotas, aplinkybę, kad šis žemės sklypas priklauso valstybei, patvirtino ir pati pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėjai, teigiančiai, jog yra visos sąlygos pripažinti jos nuosavybės teisę į pastatus įgyjamosios senaties pagrindu, kilo pareiga įrodyti įgyjamosios senaties taikymo sąlygų buvimą, taip pat ir tai, kad turtas yra sukurtas teisei neprieštaraujančiu būdu ir gali būti privačios nuosavybės objektu. Pareiškėja nepateikė bylai duomenų, kad pastatų statyba buvo vykdoma teisėtai, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taigi neįrodė, kad pastatai gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Be to, apeliantė, siekdama pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, nenurodė konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose būtų suformuoti apeliantės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje įrodinėjo, kad nuo 2010 m. nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai ir atvirai valdo žemės sklypą su statiniais. Pareiškėjos žiniomis, gyvenamasis namas buvo valdomas jos šeimos narių nuo 1988 m., kai pareiškėjos močiutė G. Š. kartu su sugyventiniu J. Ž. įgijo gyvenamąjį namą. Po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name apsigyveno pareiškėjos tėvas A. Š., kuris gyvenamajame name su motina G. Š. gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, pareiškėja perėmė močiutės globą ir ne tik ja rūpinosi, tačiau ir realiai valdė turtą, elgėsi kaip turto savininkė.

Kaip minėta, viena iš sąlygų nuosavybės teisei įgyjamosios senaties būdu įgyti yra ta, kad asmuo turi daiktą įgyti sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laikotarpį. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, teigdama, kad turtą 1988 m. įsigijo jos močiutė G. Š. kartu su sugyventiniu J. Ž. ir nuo to laiko jie šį turtą valdė, taip pat žinodama, jog sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo buvo sudaromos G. Š. vardu, neturėjo pagrindo manyti, kad vienasmeniškai valdo turtą kaip savo ir negalėjo būti pagrįstai įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą. Nors apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė dėl sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo (elektros tiekimo gyvenamajam namui ir t. t.) sudarymo G. Š., o ne pareiškėjos vardu, paneigia pareiškėjos turto valdymą kaip savo, tačiau be abstrakčių teiginių, teisinių argumentų ir motyvų dėl šios išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė. Nors pareiškėja taip pat teigė, kad per daugiau nei 10 metų laikotarpį nė vienas asmuo nepareiškė pretenzijų į šį turtą, tačiau vien aplinkybės, jog niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą. Todėl pareiškėjos valdymas negali būti pripažįstamas sąžiningu ir ji negali būti laikoma sąžininga įgijėja (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju pareiškėja savo nuosavybės teises į turtą kildina iš to, kad nuo 2010 m. perėmė močiutės globą ir rūpinosi ne tik ja, tačiau ir turto priežiūra išimtinai savo lėšomis mokėdama už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, atlikdama remonto darbus, tvarkydama buitinius reikalus, prižiūrėdama žemės sklypą. Tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog pareiškėja prižiūrėjo namą, kuriame nuo 1988 m. gyveno jos močiutė, dėl prastos sveikatos nebegalėjusi turtu tinkamai pasirūpinti, nereiškia, jog pareiškėja sąžiningai iš G. Š. įgijo turtą, kadangi tokio pagrindo nuosavybei įgyti nėra, rūpinimais kitu asmeniu ir jo valdomu turtu negali sukurti nuosavybės teisių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nenurodė daikto teisėto įgijimo pagrindo, jos valdymas ir dėl šių priežasčių negali būti pripažįstamas sąžiningu ir teisėtu.

CK 4.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą.

Pažymėtina, kad nors asmenų, kuriems per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas perėjo vienam iš kito, valdymo laikas skaičiuojamas kartu, tačiau kartu svarbi bei vertintina ir kita aplinkybė, – tai, jog kiekvieno iš jų valdymas privalo atitikti CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad pareiškėja neįrodė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdžiusi turtą, taigi pareiškėjos valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytų sąlygų, CK 4.71 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, siekdama pagrįsti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo 4.71 straipsnio 2 dalies taikymo, nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, valdymo perėmimas iš šeimos narių atitinka įgyjamosios senaties tęstinumo principą, o teisių pirmtaku gali būti laikomas ne tik oficialus paveldėtojas, bet ir asmuo, iš kurio valdymas perimtas faktiškai, tačiau kasacinio teismų nutarčių, kuriose šie išaiškinimai būtų pateikti, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

Atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja neįrodė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdžiusi turtą adresu, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dešimt metų (CPK 178 straipsnis) ir apeliacinio skundo argumentai šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka ne su visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Skundžiamo sprendimo 27 punkte nurodoma, kad G. Š. po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), gavo našlės pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, (redakcijos, galiojusios iki 2018 m. sausio 1 d., 34 straipsnio 1 dalis), teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, iš kurio matyti, kad našlės pensiją gauna tik mirusio asmens sutuoktinis, o ne sugyventinis, padarė išvadą, kad G. Š. ir J. Ž. buvo sutuoktinai. Vis dėlto, tokia išvada nėra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje esantys duomenys nėra pakankami tokiai išvadai padaryti, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini. Atsižvelgus į tai, taip pat nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo 28 punkte padaryta išvada, kad G. Š., kaip J. Ž. sutuoktinė, po jo mirties gyvenusi ir rūpinusi turtu, adresu (duomenys neskelbtini), galbūt faktiškai priėmė mirusio sutuoktinio palikimo dalį, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant nurodytų aplinkybių, šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepaneigia kitų skundžiamo sprendimo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas nuspręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 27 punkto motyvus: „G. Š. ir J. Ž. buvo sutuoktinai.“ Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.