Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė SUA1, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2026 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjo PRS1 pareiškimas (skundas) dėl antstolės SUA1 veiksmų. Kartu su skundu pateikė pranešimą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 pareiškimas dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1145-440/2026 nagrinėjimo atmestas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisėtumo

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato ex officio (savo iniciatyva), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. CPK 510 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1, 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad 2026 m. kovo 29 d. AB SEB bankui pateikė prašymą išmokėti 25 proc. kaupimo turto (lėšų) pagal antros pakopos pensijų sutartį, tačiau šių savo lėšų banko sąskaitoje iki 2026 m. balandžio 16 d. banko darbo pabaigos nesulaukė. Suprato, kad šias lėšas, kurias AB SEB pervedė į LUMINOR banke esančią banko sąskaitą, pavogė (nusavino) antstolė. Teigė, kad 2026 m. balandžio 16 d. būtent jis informavo AB SEB banką apie teismui pateiktą pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė apie lėšų pervedimą žinojo nuo 2026 m. balandžio 3 d., o pareiškėjui pasikreipus į ją 2026 m. balandžio 17 d. el. laišku ir registruotu laišku, antstolė iki šiol, per penkias darbo dienas, nepriėmė patvarkymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų argumentus ir byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į cituotą teisinį reglamentavimą atkreipia dėmesį, kad tam, jog pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę apskųsti antstolės veiksmus, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą pirmiausia turi pateikti pačiai antstolei. Ir tik tuomet jeigu antstolė neišnagrinėja skundo per penkias darbo dienas arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjas įgyja teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti teismui, kartu pateikdamas ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad kreipėsi į antstolę 2026 m. balandžio 17 d. el. laišku ir registruotu laišku, tačiau antstolė iki šiol, per penkias darbo dienas, patvarkymo nepriėmė, prie teismui pateikto skundo dėl antstolės veiksmų nepateikė įrodymų apie tokį pasikreipimą ir jo išsiuntimą (pavyzdžiui, el. paštu išsiųsto el. laiško ekrano kopiją, iš kurios matytųsi siuntėjas, gavėjas, laiško turinys, laiško išsisiuntimo laikas, priedai; registruotos pašto siuntos kvitą ir kt.), todėl nėra galimybės nustatyti, koks yra šio pasikreipimo turinys, ar jis atitinka įstatymo reikalavimus, ar pareiškėjas šiuo pasikreipimu skundžia kokius nors antstolės procesinius veiksmus ir ar jis iš tiesų buvo išsiųstas (įteiktas) antstolei.

Pažymėtina, kad pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu ir būtent antstolio priimti patvarkymai, kuriais sukuriama, panaikinama ar modifikuojama kokia nors pareiškėjo teisė, gali būti skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo objektu. Taigi pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę apskųsti antstolės veiksmus, CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos procesinių veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla užbaigta, ar kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir pan., tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas tokį skundą teikė.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas su skundu dėl antstolės SUA1 veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjui nepateiktus įrodymų apie jo kreipimąsi į antstolę su skundu dėl jos veiksmų, taip pat ir pačio skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl ko pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolės SUA1 veiksmų atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT117-A-N14/2021 prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su morale, neatitinka faktinės tikrovės; išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra (CPK 3 straipsnio 3 dalis), o kiti apelianto prašymai nėra susiję su apeliacijos objektu, kurį sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl dėl šių prašymų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nesprendžia.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Apeliantas plačiai dėsto argumentus, pamąstymus, įžeidžiančius teiginius, citatas, pateikia įvairias sąvokas ir išvadas įvairiais klausimais, tačiau jie nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisakytina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti, ir šiuo atveju pritaria, žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.