Klaipėdos apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 23 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Westbygg“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas jam nepašalinus ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad ieškovas 2026 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų neištaisė, t. y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, nepateikė duomenų / įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodyta, jog ieškovo reiškiami reikalavimai ir ieškinio pagrindas yra nekonkretūs ir neapibrėžti, nepateikti įrodymai, ieškovas nenurodo nei prastovos laikotarpio, nei konkrečių prašomų priteisti sumų, nenurodo konkretaus turtinės ir neturtinės žalos pagrindo, neteikia įrodymų, grindžiančių faktinį pagrindą priteisti šią žalą būtent iš atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra nagrinėjama darbo byla. Nustatyta, kad ieškovas inicijavo darbo ginčą, t. y. nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 9 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-106-20772/2025, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai, pareiškė ieškinį teismui. Vadovaujantis CPK 412 straipsnio 2 dalimi tokiu atveju bylą nagrinėja teismas. Darbo bylų nagrinėjimo specifika pasižymi tuo, jog priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje teismas atlieka veiksmus siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus (CPK 230 straipsnis). Teismas, rengdamasis darbo bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas. Pasirengimas nagrinėti darbo bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 straipsnis). CPK 414 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismo vaidmuo nagrinėjant darbo teisinių santykių bylas yra aktyvus, taigi teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurių jam trūksta ginčui išspręsti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-20-313/2016).

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės normas, darbo bylose procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ieškinio trūkumai negali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kurios metu teismas turi būti aktyvus, išreikalauti ginčo nagrinėjimui reikalingus duomenis ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks minėtų normų aiškinimas atitinka tikslą užtikrinti greitą, operatyvų darbo bylų nagrinėjimą, darbuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinys yra priimtas ir nors vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu yra galima situacija, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma neišnagrinėjus ginčo iš esmės, o įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą ar teisiškai kvalifikuoti ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į Darbo ginčo komisijos pateiktą medžiagą, joje esantį darbdavio (atsakovės) atsiliepimą ir kitus dokumentus, nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra visiškai aiškus – jis reikalauja pripažinti, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai, pripažinti, kad laikotarpiai, kai jam darbdavys nesuteikė darbo, buvo prastova, priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu, iš ko ši žala susideda, iš kokio teisinio santykio kildinama, kokie konkretūs prastovos laikotarpiai ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės ir įrodinėjimo dalykas. Be to, sutiktina su apeliantu, kad teismas, nustatęs trūkumus dėl jo pareikštų reikalavimų dėl prastovos ir apmokėjimo už ją, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir palikęs ieškinį nenagrinėtą, visiškai nevertino, jog ieškiniu yra pareikštas reikalavimas ir dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Dėl šio ieškovo pareikšto reikalavimo teismas jokių trūkumų nustatęs nebuvo.

Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą ar atsisakyti nagrinėti jau pradėtą bylą. Teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą jau bylos iškėlimo stadijoje, o trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5,7 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo ieškinys turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus byla nebegali būti toliau nagrinėjama bei dėl to priėmė neteisingą nutartį palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra pakankamai aiškūs, o teismo konstatuoti ir neištaisyti ieškinio trūkumai ar netikslumai galėjo būti pašalinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio palikimo nenagrinėto institutą. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.