- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-26
- Bylos Nr.
- N1-914-718/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31233-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pran.)
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Prokuroras
- ,Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės prokuratūra
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Laura Sereckė
- Kategorijos
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro mokinys, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
KAL1 mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2025 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.05 val., ties naktiniu klubu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam NKA1 į galvos sritį. Tokiais veiksmais KAL1 padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje bei galvos plaukuotosios dalies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 31 d. naktį stovėjo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ su draugais, kalbėjosi, praeidamas pirmas asmuo jam pasakė „pasitrauk, vaikas“, tada NKA1 pasakė „pasitrauk, velnias“. Šių žodžių nepraleido pro ausis, su alkūne užkabino jo petį. Jis (nukentėjusysis) atsisuko į jį (kaltinamąjį), pakėlė rankas, kažką neaiškiai sumurmėjo, kažką laikė rankoje. Pagalvojo, kad jam trenks, todėl trenkė pirmas jam į žandikaulio sritį vieną kartą, ir jis nukrito. Nuėjo, kažkas jį pasivijo, pradėjo versti ant žemės ir laužti ranką. Kaip suprato, ten buvo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis. Buvo neblaivus. Su draugais paprašė žmogaus, kad nupirktų jiems išgerti. Jam davė kelis eurus už tai. Gėrė degtinę. Palangoje yra baras „(duomenys neskelbtini)“. Su draugais atvažiavo smagiai praleisti savaitgalį. Praėjusiais metais jam buvo 16 m. Prisipažįsta kaltu, gailisi, kad taip atsitiko. Anksčiau neteistas. Mokosi, mokslai sekasi gerai. Šiais metais baigs mokyklą, birželio 18 d. turėtų eiti į paskutinį egzamino perlaikymą. Nebuvo daugiau su nukentėjusiuoju susitikęs, neatsiprašė jo. Atsiprašytų, jei būtų šiandien atvykęs. Atlygino žalą ligonių kasai. Atlygino nukentėjusiajam 580 eurų, dalį žalos. Tarėsi per 6 mėn. atlyginti dar 700 eurų, atlygins su mama. Jo tėvas negyvena kartu, dar turi brolį. Savo pinigų neturi, yra išlaikomas tėvų. Baustas už alkoholio vartojimą. Neturi problemų su alkoholiu. Buvo draugo gimtadienis, todėl ir vartojo alkoholį.
Nukentėjusiojo NKA1 atstovė advokatė Laura Sereckė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praėjusią savaitę su kaltinamojo gynėju buvo derinta pozicija dėl galimybės susitarti dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis sutiko, kad bendra žala, įskaitant turtinę ir neturtinę, būtų 700 eurų ir dar būtų atlygintos advokato išlaidos - 580 Eur. Šitą susitarimą jie pasiekė, tačiau dėl laiko stokos nebuvo spėta surašyti, bet galbūt būtų galima tai protokolu užfiksuoti, kad tas susitarimas yra dėl 700 eurų žalos atlyginimo, kaltinamasis, kiek jai žinoma, sutinka sumokėti per 6 mėnesius, tai nukentėjusįjį tokia situacija tenkina, jis supranta esamą situaciją ir tikrai sutinka, kad būtų išdėstyta per 6 mėnesius. Kaltinamasis atlygino 580 eurų ir dar 700 eurų turėtų atlyginti per 6 mėn. Tai yra neturtinė žala, turtinės atsisako. 580 eurų atlygino advokato išlaidas ir neturtinę 700 eurų kaltinamasis įsipareigoja sumokėti per 6 mėn. Nukentėjusiam tinka tokios sąlygos, jis savo civilinį ieškinį mažina.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. J. nurodė, kad buvo inicijuota atvejo vadyba, buvo teikiamos socialinės paslaugos, birželio 12 d. atvejo vadyba buvo užbaigta, nes šeima gali savarankiškai funkcionuoti.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. apie 00 val. ties naktiniu klubu „(duomenys neskelbtini)“, esančiu (duomenys neskelbtini), stovėjo kartu su savo dviem draugais. Tuo metu šalia jų stovėjo dar keli pašaliniai asmenys. Kiek jų buvo tiksliai įvardinti negali, jų kontaktų nežino. Su juo buvo draugai D. S. ir J. R. Jiems stovint nuo (duomenys neskelbtini) pusės link naktinio klubo įėjimo ėjo du jaunuoliai. Vienas praeidamas jam pasakė „Traukis na***, vaikas“, į šią repliką nesureagavo, tačiau iš paskos ėjo jo draugas, kuris pasakė „Traukis nahui, velnias“, tada jis užkabino vaikino kairį petį savo kairiu pečiu. Tada vaikinas atsisuko į jį ir pasakė „Ką čia darai?“, vaikinas apsisuko ir pradėjo eiti link jo. Vaikinas buvo nutolęs nuo jo 1-2 metrus. Eidamas link jo, vaikinas dešinėje rankoje kažką laikė, tiksliai pasakyti negali ar tai buvo gėrimo stiklinė, ar skardinė, o kairę ranką vaikinas buvo sulenkęs per alkūnę ir laikė sugniaužtą kumštį. Jis tada suprato, kad vaikinas galimai nori jį pulti, todėl sulenkė savo rankas per alkūnę, sugniaužė kumščius ir prisidengė savo veidą. Kai vaikinas priėjo prie jo, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandą, po smūgio vaikinas nukrito ant grindinio. Ar vaikinas nukrito nuo jo smūgio, negali pasakyti. Gali būti, kad jis nukrito dėl neblaivumo, nes jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido specifinis alkoholio kvapas. Vaikinas krito atbulas, krisdamas galėjo susitrenkti galvą, tačiau nematė, kad prasiskeltų galvą. Ar po įvykio vaikinas prarado sąmonę, nėra tikras. Tada nuėjo nuo įvykio vietos, prie jo pribėgo, kaip suprato, naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis, kuris jį sulaikė užlauždamas jam ranką ir paguldydamas ant gatvės grindinio. Tada į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas ir jį uždarė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą bei pristatė į Palangos miesto policijos komisariatą. Visa ši konfliktinė situacija buvo išprovokuota nukentėjusiojo veiksmų, dėl ko kilo visos pasekmės (1 t., b. l. 180-184).
NKA1 pareiškime nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.00 val. bandė išsiimti pinigus iš bankomato (duomenys neskelbtini) gatvėje, Palangoje, prie „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo vienas, iki to su niekuo nebuvo bendravęs ir nekonfliktavo. Nuo to momento prarado sąmonę ir vėliau atsidūrė kitoje vietoje (netoli klubo „(duomenys neskelbtini)“). Ten jį pasitiko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, jog buvo užpultas, ir apie 30 minučių buvo be sąmonės. Pareigūnai jį užpuolusį asmenį sulaikė. Greitoji nuvežė jį į Klaipėdos ligoninę, kur atlikti tyrimai ir gavęs gydytojo nurodymus buvo išleistas namo (1 t., b. l. 8-10).
Apklaustas liudytoju NKA1 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 21.30 val. būnant Palangoje, atėjo pas savo draugus, kurie buvo apsistoję viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Būnant viešbutyje vartojo alkoholį. Draugai išėjo link miesto, o jis tuo metu susitiko su dviem merginomis. Kartu su merginomis nuėjo link jūros ir kurį laiką praleido kopose. Pabuvę prie jūros apie 23.40 val. nusprendė eiti pasilinksminti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Į klubą ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo jis ir minėtos dvi merginos. Visą vakarą leido su merginomis, jokių konfliktinių situacijų vakaro metu nebuvo, su niekuo žodžiu nekonfliktavo. Priėjus prie minėto naktinio klubo merginos nuėjo į klubą, o jis liko lauke ir nusprendė nueiti prie netoliese klubo esančio bankomato, kur norėjo išsigryninti pinigus, tačiau dėl kažkokių priežasčių jam to padaryti nepavyko. Tada, paėjęs kelis metrus nuo bankomato, skambino telefonu draugams ir planavo eiti link klubo, tačiau nuo šio momento daugiau nieko nepamena, nes buvo užpultas ir prarado sąmonę, todėl negali pasakyti, kokie konkrečiai smurtiniai veiksmai buvo atlikti prieš jį. Pamena, kaip į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Atvykus pareigūnams ir jam atgavus sąmone pamena, kad buvo pasodintas netoliese naktinio klubas „(duomenys neskelbtini)“, kažkokiame skersgatvyje. Buvo pristatytas į gydymo įstaigą Klaipėdoje. Dėl prarastos sąmonės nematė kas jį užpuolė ir negali pasakyti, kokius smurtinius veiksmus prieš jį atliko. Tą vakarą jokių konfliktinių situacijų su pašaliniais asmenimis nebuvo, todėl nežino, kodėl prieš jį buvo smurtaujama. Girdėjo, kad aplinkiniai šnekėjo, jog buvo užpultas iš nugaros ir jam buvo suduotas smūgis į galvos sritį dėl ko jis nugriuvo ant gatvės grindinio ir prarado sąmonę (1 t., b. l. 45-48).
Akistatos metu KAL1 parodė, kad su draugų grupe maždaug apie 00.00 val. atėjo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Pro juos ėjo du vaikinai, kurių vienas galėjo būti akistatoje esantis asmuo. Iš pradžių praėjo jo draugas, kuris praeidamas jam pasakė „Pasitrauk, vaikas“, tada iš paskos einantis NKA1 jam pasakė „Pasitrauk, velnias“. Jis vaikino žodžių pro ausis nepraleido ir vaikinui einant pro šalį savo pečiu užkabino jo petį. Vaikinas praėjo pro jį ir nuo jo nutolo 2-3 metrus. Apsisukęs jo kryptimi vaikinas pasakė „Kas yra?“ ir sulenkęs rankas per alkūnes, laikydamas sugniaužtus kumščius ties savo veidu, dėjo žingsnį link jo. Tuo momentu galvojo, kad vaikinas ruošiasi jį pulti, dėl to vaikinui savo dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Po suduoto smūgio asmuo nukrito ant žemės. Tada jis nuo jo pasitraukė. NKA1 nurodė, kad iki jam suduoto smūgio nebuvo jokio konflikto su pašaliniais asmenimis. Einant pajautė jam suduotą smūgį. Kiek pamena buvo suduotas smūgis į pakaušį. Iki suduoto smūgio negirdėjo jokių žodinių replikų. Kadangi smūgį juto į pakaušį, asmuo galimai jam galėjo smūgiuoti iš nugaros. Po suduoto smūgio jis prarado sąmonę, todėl tiksliai aplinkybių neatsimena. Pamena tik tai, kad atgavęs sąmonę, buvo nuo žemės pakeltas aplinkui buvusių bendraamžių, kurių nepažįsta ir netrukus į įvykio vietą atvyko medikai bei pareigūnai. (1 t., b. l. 104-109)
2025 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1884/2025(02) nurodyta, kad NKA1 konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, galvos plaukuotosios dalies sumušimas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nepakanka. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, vienu trauminiu poveikiu paveikus galvos plaukuotąją dalį, tuo padarant plaukuotosios galvos dalies sumušimą (medicininiuose dokumentuose įvardintą guzu), kitu trauminiu poveikiu paveikus lūpų sritį, tuo padarant kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. rugpjūčio 31 d. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Galvos plaukuotosios dalies sumušimas galėjo būti padarytas tiek smūgio metu, tiek nugriuvus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 133-135).
2025 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2025_0831_001647_074“, kurio trukmė 01.38 min. matyti, kad yra apžiūrimas Viešojo saugumo tarnybos (toliau – VST) pareigūno „Body“ kamera. Atidarius vaizdo įrašą matyti tarnybinio automobilio vidus. 00.26 min. vaizdo įrašo laiku pareigūnai prieina prie nukentėjusiojo, kuris sėdi ant žemės. Šalia stovintis vyras (garbanotais plaukais, dėvintis baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodą liemenę) nurodo, kad asmeniui, kuris sėdi ant žemės, buvo trenkta ir jis gulėjo ant žemės. 00.42 min. vaizdo įrašo laiku šalia stovintis vyras (dėvintis megztinį su gobtuvu ir liemene) sako „O jūs tą žmogų sulaikėte? Nes aš čia irgi dabar ėjau prieš jį ir jis man taip (rodo smūgį iš peties) trenkė. Aš jam nieko nesakiau . Jis (rodo į nukentėjusįjį) irgi praėjo, į jį irgi trenkėsi. Sako, wtf, kas čia yra? Po to (rodo smūgį kumščiu) tiesiog išjungė. Jis tiesiog iš vis ta prasme, tiesiog žmogus stovi, toks ateina „kas wtf, kas wtf?“ praleido vieną (rodo smūgį kumščiu)“. Vaizdo įraše pavadinimu „2025_0831_002943_076:, kurio trukmė 06.03 min. matyti, kad yra apžiūrima VST pareigūno „Body“ kamera. Atidarius vaizdo įrašą matyti tarnybinio automobilio vidus. 00.15 min. vaizdo įrašo laiku matyti, kaip pareigūnai prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, kurioje uždarytas vyras, dėvintis baltos spalvos marškinėlius su užrašu „Brooklyn“. Pareigūnai apžiūri kaltinamojo krumplius. Pareigūnas nurodo „Biškį raudona, panašu“. 00.36 min. vaizdo įrašo laiku pareigūnas paklausia „Tu trenkei tam vaikinukui?“ Įtariamasis nurodo „Jo“. Pareigūnas klausia „Prisipažįsti?“. Kaltinamasis atsako „Jo, (Dėl aplinkos triukšmo neina suprasti, kas yra sakoma), vienas praėjo sako „Pasitrauk na*** iš čia, velnias“, aš taip nepiktybiškai, bet stumtelėjau, kad nenuvirstų, trenkiau iš rankos į petį. (Dėl aplinkos triukšmo neina suprasti, kas yra sakoma). Ir ėjo kitas, sako „Traukis nahui iš čia, vaikas“. Aš jam irgi taip trenkiau, jis pakėlė kumščius, pradėjo link manęs eiti, aš jam trenkiau ir jis nuvirto. Nes aš tikrai nenoriu, man yra lūžus nosis“. 01.09 min. vaizdo įrašo laiku pareigūnas pasitikslina į kur kaltinamasis trenkė. Kaltinamasis nurodo kairės pusės skruostą. Asmuo išvežamas į Palangos miesto policijos komisariatą (1 t., b. l. 118-122).
2025 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Vaizdo įraše pavadinimu „rec_20250831002141(83392483)“, kurio trukmė 03.59 min. matomas takas link naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Apatiniame ekrane matomas naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas. Įvykiui reikšmingi duomenys užfiksuoti viršutiniame ekrane. 00.35 min. vaizdo įrašo laiku matyti stovinti 4-5 asmenų kompanija. Matosi tik asmenų kojos, veidų nesimato. 00.48 min. vaizdo įrašo laiku matyti kaip asmuo, dėvintis juodos spalvos aptemptas kelnes, pasitraukia iš kompanijos. 00.54 min. vaizdo įrašo laiku matyti, kaip ant žemės grindinio nukrenta asmuo, vilkintis juodos spalvos striukę ir dėvintis džinsus. Asmuo, dėvintis juodos spalvos aptemptas kelnes, nueina nuo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123-126).
Veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Be to, ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Kaltinamojo KAL1 kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais anksčiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akistatos, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. G 1884/2025(02) nurodyta, kad NKA1 konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, galvos plaukuotosios dalies sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, vienu trauminiu poveikiu paveikus galvos plaukuotąją dalį, tuo padarant plaukuotosios galvos dalies sumušimą, kitu trauminiu poveikiu paveikus lūpų sritį, tuo padarant kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 133-135). Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis KAL1 2025 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.05 val., ties naktiniu klubu „(duomenys neskelbtini)“, esančiu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam NKA1 į galvos sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam NKA1 padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, galvos plaukuotosios dalies sumušimą, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų – suduoto smūgio kumščiu ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,04 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo.
BK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Taigi, būtinos sąlygos taikyti BK 93 straipsnį yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Yra ir trys alternatyvios sąlygos: 1) kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) jis pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-870/2024). Kaltinamasis KAL1 jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. KAL1 padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jis nusikalto pirmą kartą, naujų ikiteisminių tyrimų jam pradėta nėra. Mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį padarytos žalos ir sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo KAL1 gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. KAL1 mama nurodė, kad sūnus turi tinkamas gyvenimo sąlygas, jis pažadėjo daugiau taip nesielgti. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikaltimą. Kaip matyti, kaltinamasis turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mokosi, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikaltimo padarymo jo elgesys neblogėja. Yra neteistas. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu prieštarautų teisingumo principams. Visi šie duomenys suteikia teismui pagrindą manyti, kad KAL1 laikysis įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio normų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis). KAL1, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė padarys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas NKA1 pareiškė 2 044,70 Eur dydžio civilinį ieškinį KAL1 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo KAL1 priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą 344,70 Eur dydžio turtinę ir 1 700 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 52-53). Civilinio ieškovo NKA1 atstovė teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė, tačiau atsisakė reikalavimo atlyginti 344,70 Eur dydžio turtinę žalą, bei neturtinės žalos reikalavimą sumažino iki 700 Eur. Nurodė, kad kaltinamasis atlygino 580 eurų advokato išlaidas, pateiktas mokėjimo nurodymas ( (2 t., b. l. 46). Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo sumokėti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo per 6 mėnesius mokėdamas po 116,70 Eur kas mėnesį. Su tuo teisiamojo posėdžio metu sutiko nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 atstovė (2 t., b. l. 47-52). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti 700 Eur dydžio neturtinę žalą per 6 mėnesius mokėdamas po 116,70 Eur, o nukentėjusiojo atstovė advokatė Laura Sereckė nurodė, kad nukentėjusysis sumažino civiliniu ieškiniu reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį, todėl teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 700 Eur. Proceso dalyviai nepateikė rašytinės sutarties dėl susitarimo atlyginti neturtinę žalą per 6 mėnesius, o teismas gali tvirtinti tik rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam NKA1 padarytos 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo KAL1, o nepilnamečiui kaltinamajam KAL1 neturint turto ar pajamų, išieškotina ši žala iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės AGL1. Civiliniam ieškovui atsisakius turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos dydį sumažinus iki 700 Eur, procesas dėl 344,70 Eur dydžio turtinės žalos ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas. Be to, civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 144,90 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam KAL1 ir prašė priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70-73). Iš 2026 m. birželio 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo Nr. 293 matyti, jog kaltinamojo įstatyminė atstovė AGL1 pervedė Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 144,90 Eur dydžio sumą paskirtyje nurodant „BB nr. 01-1-31233-25“ (2 t., b. l. 45). Taigi, kaltinamasis KAL1 atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, esant voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
KAL1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, KAL1 paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
Priteisti iš kaltinamojo KAL1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam NKA1, o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškoti 700 Eur žalą iš jo atstovės pagal įstatymą AGL1. Procesą dėl 344,70 Eur dydžio turtinės žalos ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.