Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Karolinai Butkienei ir Ievai Pakolkienei, dalyvaujant ieškovei S. U., trečiajam asmeniui V. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos naudai išlaikymą mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 424,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovo 4 668,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas yra jos tėvas, tačiau jai tapus pilnamete neteikia jai išlaikymo, o ji šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136-512/2017 buvo nuspręsta pripažinti, kad atsakovas R. S. yra dukrų M. U. ir S. U. tėvas, o M. U. ir S. U. yra jo dukros, bei nuo 2016 m. gruodžio 6 d. buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas abiem nepilnametėms dukroms po 190,00 Eur kiekvienai, kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Šiuo metu ji gyvena su mama ir močiute bei seserimi dvyne, jokių pajamų ar turto neturi, tėvas prie jos išlaikymo neprisideda, ją išlaiko mama. Baigusi dvyliktą klasę ketina toliau studijuoti, todėl daug dėmesio skiria mokslui ir savišvietai. Vidutiniškai per mėnesį jos išlaikymui yra reikalinga 847,00 Eur suma. Kadangi jai tapus pilnamete jos tėvas neteikia jai išlaikymo, todėl prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, kuris yra paskaičiuotas už 12 mėn. po 389,00 Eur. Atsakovas apie bylą informuotas išsiunčiant el. paštu jam skirtus procesinius dokumentus, nes kitoje Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamojo civilinėje byloje Nr. e2-1592-1112/2026 iškeltoje pagal ieškovės sesers dvynės ieškinį atsakovas šiuo el. paštu teikė atsiliepimą į civilinę bylą. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė ir į posėdį neprisijungė per zoom, nors nuoroda atsakovui buvo išsiųsta. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji su tėvu ne bendrauja, o jai tapus pilnamete jis neteikia jai jokio išlaikymo, todėl ją išlaiko jos mama. Jos išlaikymo suma per mėnesį sudaro: maistas apie 320,00 Eur, higienos prekės 20,00 Eur, ryšio priemonės -15,00 Eur, avalynė - 80,00 Eur, vitaminams-35,00 Eur, komunaliniai mokesčiai 107,00 Eur, kitos išlaidos -80,00 Eur. Kokia jos tėvo turtinė padėtis ji nežino. Paaiškino, kad ji sveikatos problemų ji neturi ir mokamų būreliu nelanko. Trečiasis asmuo V. U. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji yra vienintelė, kuri šiuo metu išlaiko ieškovę ir jos dvynę seserį, nes atsakovas neprisideda prie jų išlaikymo. Paaiškino, kad ji dirba dviejuose darbovietėse ir jos pajamos yra apie 1 950,00 Eur, taip pat gauna išmokas iš valstybės už du vaikus, t.y. 245,00 Eur per mėnesį. Apie atsakovo turtinę padėtį šiuo metu ji nežino. Nurodė, kad atsakovas anksčiau dirbo virtuvės šefu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais bei iš įsiteisėjusio 2017 m. kovo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1136-512/2017, nustatyta, jog ieškovė S. U., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens V. U. dukra.

Ieškovė 2024 m. gruodžio 29 d. tapo pilnamete, tačiau iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje. 2025–2026 mokslo metų pabaiga – 2026m. liepos 31d.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė neturi jokio turto, nedirba, mokosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje.

VĮ Registrų centro Nekilnojamoj turto duomenimis nustatyta, kad ieškovės mamai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipotekos lakštu bei negyvenamoji patalpa- kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad atsakovas iki ieškovės pilnametystės pagal teismo sprendimą teikė išlaikymą, nes buvo priverstinai išieškoma per Australijos institucijas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Todėl tam, kad pilnamečiam vaikui galėtų būti priteista parama iš abiejų tėvų, ar vieno iš tėvų, turi būti šių sąlygų visuma: vaikas mokosi vidurinės mokyklos ar kitos mokymosi įstaigos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Esminės CK 3.192¹ straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatas pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinusi aptartas nuostatas, teismas konstatuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.192¹ straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016). Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas įtvirtintas CPK 12 straipsnyje ir lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nors ir yra pilnametė, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje. 2025–2026 mokslo metų pabaiga – 2026 m. liepos 31 d., ji nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna. Ieškovė gyvena su mama, jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute ir yra išlaikoma jos. Mokslo metų metu ieškovė dirbti neturi galimybės dėl mokslų grafiko gimnazijoje bei baigiamųjų egzaminų, tokiu būdu darytin aišvada, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių pati savęs išlaikyti. Teismo vertinimu, ieškovė kol kas neturėjo ir neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiai iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos yra sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą.

Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovė pareigą mokytis vykdo sąžiningai ir jos turtinė padėtis yra sunki, nes ji negauna jokių pajamų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotinas paramos būtinumas ieškovei (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Vertinant atsakovo galimybes teikti materialinę paramą, atsižvelgiama į tėvo galimybes gauti pajamas. Atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena ir dirba Australijoje, kuri yra ekonomiškai išsivysčiusi valstybė, ir darbo užmokestis tam tikrose veiklos srityse yra didesnis nei Lietuvoje. Pagal viešai skelbiamus duomenis minimalus vienos valandos darbo užmokestis Australijoje yra 16,18 Eur, o Lietuvoje minimalus valandinis atlyginimas yra 7,05 Eur. Pagal trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, atsakovas turi įgijęs profesiją ir dirbo darbą, susijusį su maisto gamyba. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad būtų nedarbingas, neturėtų darbo ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti materialinės paramos savo dukrai ieškovei, kuri mokosi ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsakovas, žinodamas apie iškeltą bylą, buvo pasyvus proceso metu, ir nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir finansines galimybes. Trečiasis asmuo, ieškovės mama turi nekilnojamojo turto bei yra dirbanti ir gauna pastovias darbo užmokesčio pajamas, kurio dydis siekia iki 2100,00 Eur per mėnesį bei papildomai gauna 245,00 Eur išmoką už abu vaikus pagal Išmokų vaikams įstatymą, tačiau turi ir kreditorinių įsiskolinimų, nes jai priklausantis butas yra įkeista hipotekos lakštu.

Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, jai būtina finansinė parama ne tik iš trečiojo asmens, bet ir iš atsakovo, todėl atsakovas privalo tam tikra dalimi prisidėti prie pilnametės ieškovės išlaikymo, kol ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (CPK 185 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia.

Ieškovė prašo priteisti jai paramą periodinėmis išmokomis po 424,00 Eur kas mėnesį bei pateikė detalizuotą išlaikymo paskaičiavimą: higienos priemonės – 20,00 Eur, sanitarinės priemonės – 15,00 Eur, vaistai ir vitaminai – 35,00 Eur, grožio paslaugos ir priemonės -35,00 Eur, sveikatos priežiūra (odontologo paslaugos, skiepai ir tyrimai) -50,00 Eur, mokymosi priemonės – 35,00 Eur, mobiliojo ryšio paslaugos -15,00 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei – 80,00 Eur, komunalinės paslaugos – 107,00 Eur, transporto išlaidos – 50,00 Eur, laisvalaikis – 80,00 Eur, maistas mokykloje ir namuose – 320,00 Eur, iš viso 847,00 Eur per mėnesį. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į ieškovės amžių, pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl turimų išlaidų, ieškovės nurodytos išlaidos atitinka visuotinai žinomas kainas, yra protingos ir pakankamai racionalios.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus poreikius, į tai, kad jos poreikiams tenkinti mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, daro išvadą, kad 350,00 Eur išlaikymo (paramos) suma atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių lygiateisiškumą (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad tokio dydžio suma, kuri sudaro tik apie 7,4 proc. minimalaus darbo užmokesčio Australijoje, neturėtų būti pernelyg sunki finansinė našta atsakovui. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo po 350,00 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2026 m. sausio 26 d. iki vidurinio ugdymo programos pabaigos, t. y. iki 2026 m. liepos 31 d. (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo jos pilnametystės 2026 m. sausio 1 d., tai yra už 12 mėnesių paskaičiuotą po 389,00 Eur per mėnesį, tai yra iš viso 4 668,00 Eur.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ji teikė išlaikymą ieškovei po to, kai ji tapo pilnamete, tai yra po 2024 m. gruodžio 29 d., nors ji tuo metu ir iki sprendimo priėmimo mokosi vidurinėje mokykloje ir pati jokių pajamų negavo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės poreikius, ieškovės tėvų turtinę padėtį, gaunamas išmokas iš valstybės, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies ir už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 26 d. (iki ieškinio pateikimo), priteistinas įsiskolinimas skaičiuojant po 350,00 Eur kas mėnesį, t. y. 4 550,00 Eur (CK 3.196 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, kuris šiuo atveju sudaro 95,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo reiklavimą bei 102,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimo reiklavimą, iš viso 197,00 Eur, ši suma priteisina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas, o atmesta reikalavimo dalis yra nedidelė, į atsakovo procesinį elgesį, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones iš atsakovo ieškovei priteistą laikiną išlaikymą (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomi po 350,00 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2026 m. sausio 26 d. iki mokslų baigimo 2026 m. liepos 31 d.

Priteisti iš atsakovo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo (paramos) pilnametei dukrai S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 550,00 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 26 d.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo ieškovei priteistą laikiną išlaikymą.

Atsakovui sprendimą išversti į anglų kalbą ir išsiųsti el. paštu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.