Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. U., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, institucijos atstovei A. V.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. U. ieškinį atsakovui R. S., vaiko teisių apsaugos institucijai dėl tėvystės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jos pajamos yra arti minimalių pajamų, nepastovios. Šių pajamų neužtenka, kad būtų galima užtikrinti pilnavertį nepilnamečių dukrų vytimąsi ir pačių būtiniausių poreikių patenkinimą. Todėl, nustačius tėvystę, turėtų būti iš atsakovo priteistas ir išlaikymas jo nepilnametėms dukroms. Kadangi atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, atsižvelgiant j susiformavusią teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, prašo iš atsakovo priteisti po 190 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, kol dukros sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iki 2016 m. rudens atsakovas nuolat bendraudavo su dukromis „skype“ programa, teikė išlaikymą. Ieškovės žiniomis atsakovas šiuo metu dirba Australijoje restorano virtuvės šefu.

Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ieškovės, paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (elektroninio pašto susirašinėjimais, fotonuotraukomis) nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukros M. U. ir S. U.. Vaikų tėvas nėra nurodytas.

Dėl tėvystės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovas neneigia, jog yra biologinis ieškovės dukrų tėvas, šias aplinkybes patvirtina virš minėti rašytiniai įrodymai byloje, iš kurių matyti, kad atsakovas teikdavo išlaikymą dukroms, sveikindavo jas gimtadienių ir kitų švenčių progomis.

Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas keisti įrašus gimimo liudijime.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena, dukros nuo pat gimimo gyvena su motina, ji tinkamai jas auklėja ir prižiūri, todėl teismas pripažįsta, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos duomenimis ieškovės pajamos nėra didelės – apie 400-500 Eur. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai išlaikyti.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba restorano virtuvės šefu, anksčiau dirbo kruiziniuose laivuose.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovo gaunamos pajamos, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti bent minimalų vaikų poreikių tenkinimą.

Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 137 Eur (380 Eur x 12 mėnesių x 3% ) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra dukrų M. U. a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. U. a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. ir S. yra jo dukros, įrašant M. U. a,k. (duomenys neskelbtini) ir S. U. a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo (dokumente) liudijime duomenis apie tėvą R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms M. U. a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. U. a.k. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kiekvienai,kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kol dukros sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-12-06, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai V. U..

Nustatyti nepilnamečių dukrų M. U. a,k. (duomenys neskelbtini), ir S. U. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su V. U. a,k. (duomenys neskelbtini) jos pastovioje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 533,76 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630) ir 137,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui sprendimu nustatytų juridinių faktų civilinės būklės aktų įrašams pakeisti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.