Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių aplinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4208-215/2019, pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-430-799/2009, 3 punktą, ir priteisė iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus A. U. išlaikymui po 100,00 Eur išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 10 d. iki vaiko pilnametystės.

Medicininių dokumentų išrašo 2026 m. vasario 12 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovui diagnozuota krūtinės anginą, gretutiniai susirgimai – mišri hiperlipidemija ir hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6441-838/2026 šalių nepilnametis sūnus A. U. yra pripažintas V. U., gimusios 2025 m. balandžio 19d. biologinis tėvas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt.. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Nagrinėjamoje byloje, vertinant pasikeitusius vaiko poreikius, visų pirma, pastebėtina, jog kai iš atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui buvo dešimt metų, o šiuo metu šalių sūnus yra beveik septyniolikos metų amžiaus, akivaizdu, kad per daugiau nei šešerius metus augant vaikui išaugo ir vaiko poreikiai ir priteistos 100,00 Eur sumos, kuri kai tvirtina ieškovė pritaisius indeksaciją per antstolį šiai dienai yra 180,00 Eur nėra pakankama užtikrinti net pačius būtiniausius šalių sūnaus poreikius. Šalių vaikui paaugus atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių sūnaus ugdymu, saviraiškos pomėgiais, vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra šešiolikos metų amžiaus, mokosi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru Kretingos filiale, 10 klasėje, lanko krepšinio treniruotes, taigi, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, jam taip pat reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Ieškovė teismui pateikė nepilnamečio sūnaus A. U. poreikių lentelę nurodo, kad komunaliniams patarnavimams tenkanti suma sudaro 70,00 Eur, drabužiai, avalynė – 150,00 Eur, maistas – 300,00 Eur, vitaminai, higienos priemonės, buities prekės – 200,00 Eur, laisvalaikis, mokymosi reikmenys – 100,00 Eur, nenumatytos išlaidos – 60,00 Eur, gydymo išlaidos nurodyta – breketai, tačiau tiksli suma neįvardinta, iš viso 880,00 Eur.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Teismas nesutinka, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai prastesnė, nei ieškovės. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, ieškovė augina ir išlaiko penkis savo nepilnamečius vaikus ir yra šalių bendro nepilnamečio vaiko A. U. dukros V. U. laikina globėja, be to ji yra viena ir neturi sutuoktinio. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais ir laikina globotine V. U. gyvena jai priklausančiame gyvenamajame name. Kadangi ieškovė viena pati išlaiko ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais, taip pat šiuo metu laikinai globoja šalių nepilnamečio sūnaus dukrą, ji neturi objektyvių galimybių dirbti ir gauti pajamų, jos gaunamos pajamos sudaro gaunamos išmokos iš valstybės, kiekvienam vaiku po 205,72 Eur bei vaikų išlaikymams priteistos sumos bei už laikiną globą ir sudaro kaip nurodė ieškovė apie 2 000,00 Eur per mėnesį. Nors atsakovės vardu registruotos trys transporto priemonės, tačiau tik vienai iš jų leidžiama dalyvauti eisme, kitų dviejų dalyvavimas eisme nesant privalomosios techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo eisme draudžiamas. Be to, pastarosios dvi transporto priemonės yra 21 ir 24 metų senumo, todėl reali jų vertė abejotina. Ieškovei pagal 2020 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso: žemės sklypas, gyvenamasis namas, pastatas–sandėlis, pastatas–šiltnamis, pastatas–garažas, kiti inžineriniai–kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė viso 33 699,00 Eur. Minėta gyvenamajame name ieškovė gyvena kartu su išlaikytiniais. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nėra.

Atsakovas yra sudaręs santuoką su J. S., posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė gauna kiekvienas apie 740,00 Eur per mėnesį, be to kaip daugiavaikė šeima iš valstybės kiekvienam vaikui gauna 205,72 Eur išmoką. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine kartu turi penkis vaikus, iš kurių keturi nepilnamečiai vaikai ir vienas pilnametis sūnus, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau gyvena su jais. Taigi viso atsakovas be A. U. turi penkis išlaikytinius. Teismas sutinka su atsakovu, kad jo gaunamos pajamos iš individualios veiklos, vertinant jų dydį už 2025 metus (8 990,00 Eur), nėra pakankamos, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių ir augančių nepilnamečių vaikų poreikius bei nuolat kintančią ekonominę situaciją. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo negalėjimą pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje esantis Medicininių dokumentų 2026 m. vasario 12 d. išrašas nepatvirtina, jog atsakovo sveikata neleistų jam įsidarbinti papildomai ar ieškoti kito pelningesnio (ar papildomo) pajamų šaltinio. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas susirasti kitą, geriau apmokamą veiklą ar darbą, ypatingai atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, jog vairuotojai (tiek keleivių, tiek krovinių pervežimo) darbo rinkoje turi paklausą. Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus pripažino, kad jis faktiškai atsižvelgiant į jo turimus surastus klientus dirba ne visą mėnesį, o dirba tik dešimt dienų, todėl jis turi galimybę ieškotis papildomo darbo likusiomis dienomis. Teismo vertinimu atsakovas galimai neatskleidė visų jo gaunamų pajamų, nes jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo realiai gaunamas pajamas, o tik pateikė mokesčių deklaraciją ir nurodė, kad jo šeimai padeda pilnametė dukra, tačiau sąskaitų išrašų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas po jų sūnaus gimimo susilaukė kitų vaikų, tai yra padidėjo jų turimų išlaikytinių skaičius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam sūnui A. U. išlaikyti.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad jo turtinė padėtis yra žymiai prastesnė, nei ieškovės ir todėl būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., todėl tokios išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovės nurodytos išlaidos už drabužius ir avalynę – 150,00 Eur, už maistą – 300,00 Eur, laisvalaikį ir mokymosi reikmenis – 100,00 Eur yra realios ir protingos.

Ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodyta, kad nepilnamečiam sūnui vitaminams, higienos priemonėms, buities prekėms reikalinga 200,00 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių sūnus turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų, jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriems esant būtų reikalinga didesnė priežiūra, speciali mityba, įvairesnės medicininės ar higienos priemonės, vaikui nuolat pirkti vaistus ar kitas medicinines priemones, reiktų pirkti specialius maisto papildus ir dėl to ieškovė patirtų jos nurodomo dydžio išlaidas, t. y. 200,00 Eur per mėnesį, vaikui skirtiems vitaminams, higienos priemonėms, buities prekėms. Teismo vertinimu, šių išlaidų vitaminams, higienos priemonėms, buities prekėms, adekvati ir protingo dydžio suma per mėnesį gali būti 100,00 Eur.

Duomenų, kad atsakovas pasiimtų sūnų bent jau kas antrą savaitgalį ar atostogų metu tai pat nenustatyta, todėl akivaizdu, kad ieškovei tenka visa kasdienė šalių sūnaus priežiūra, jo kasdienių poreikių tenkinimas, kurie paprastai nėra kompensuojami pinigine išraiška.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, į tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti būrelius), taip pat įvertinęs, jog šalių sūnus yra paauglys, vadovaudamasis formuojama teismų praktiką, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, kasacinio teismo formuojama praktika, yra pagrindas pakeisti Telšių aplinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4208-215/2019, iš atsakovo sūnui priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui šalių sūnui ir priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2026 m. kovo 19 d. iki šalių sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Įvertinus tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo padidinimo ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, tenkinus ieškinį iš dalies yra pagrindas iš atsakovo priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, tai yra priteisti 54,00 Eur žyminį mokestį, kuris paskaičiuotas ((300,00 Eur -100,00 Eur) × 12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Pažyma apie ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta teisinių paslaugų 529,30 Eur sumai. Atsižvelgiant, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (87,5 proc.), todėl iš atsakovo valstybės baudai priteistina 463,13 Eur suapvalinus 463,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovė paskirtina šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių aplinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4208-215/2019, iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , , priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , dydį, ir priteisti iš atsakovo Tomo , dydį, ir priteisti iš atsakovo Tomo , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, ir priteisti iš atsakovo Tomo , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teisme pateikimo dienos, tai yra nuo 2026 m. kovo 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą dalį ieškinio atmesti.

Nepilnamečio A. U. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę IES1 .

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,, 463,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmoks kodą -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.