- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-1079-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00327-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė (pran.)
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 457,53 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, įsipareigojusi išlaikyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nemokėjo komunalinių mokesčių, neleido ieškovui kaip buto savininkui nurašyti skaitiklio parodymų, jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas sumokėti mokesčius, bet ji vengė tai daryti, todėl kaip buto savininkas sumokėjo 457,53 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. 2026 m. balandžio 13 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma ieškinio, nes atsakovė po ieškinio pateikimo 2026 m. balandžio 10 d. sumokėjo ieškovui 457,53 Eur. Ieškovas prašė civilinę bylą nutraukti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. 2026 m. balandžio 13 d. teisme taip pat gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad viena augina šalių nepilnamečius vaikus, gyvena atsakovui priklausančiame bute, išsakė, kad tarp šalių kyla konfliktai, ne kartą vaiko teisių apsaugos institucija vertino situaciją ir nenustatė jokių pažeidimų. Pažymėjo, kad visi mokėjimo pranešimai buvo teikiami į pašto dėžutę, tačiau ji nesuprato, kodėl pastaruoju metu negaudavo mokėjimo pranešimų, galvojo, kad yra permoka ir tik vėliau sužinojo, kad kažkas paimdavo iš pašto dėžutės mokėjimo pranešimus, šias aplinkybes aiškinosi su paslaugų teikėjais ir sutarė padengti įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio pateikimo dienai yra susidariusi permoka. Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas į ją su pretenzija dėl skolos sumokėjimo nesikreipė, nenustatė protingo termino sumokėti mokesčius, nesilaikė ikiteisminės tvarkos, todėl prašo iš jos ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo D. N. ieškinio atsisakymą priėmė. Civilinę bylą Nr. e2-5815-457/2026 nutraukė. Grąžino ieškovui D. N. 17,75 Eur žyminio mokesčio dalį. Atmetė ieškovo D. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
Nagrinėjamu atveju ieškovo inicijuotas civilinis procesas nutrauktinas dėl to, kad atsakovė ieškovo reikalavimą patenkino, gavusi ieškovo ieškinį ir išsiaiškinusi jo pateikimo priežastis.
Iš atsakovės pateiktos UAB „Kupiškio vandenys“ pažymos ir mokėjimo išklotinės matyti, kad dvi dienos iki ieškovo sumokėjimo paslaugų teikėjui, atsakovė taip pat padengė dalį skolos, šiuo metu yra susidariusios permokos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę, kad ketina dengti skolą, vėliau kreipęsis į atsakovę dėl skolos jam padengimo, nenustatė termino atsakovei su juo atsiskaityti ir pan.
Įvertinus bylos šalių elgesį, bylos pradėjimo ir nutraukimo priežastis bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismas sprendžia, kad iš esmės ieškovui bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo apsisprendimo kreiptis į teismą, prieš tai atsakovės neinformavus apie jam mokėtiną skolą, todėl būtent ieškovui tenka pareiga prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką dėl savo procesinių veiksmų, ir tai yra pagrindas iš atsakovės nepriteisti ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų ir ieškovo prašymą atmesti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį, toje dalyje, kur teismas nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują nutartį; priteisti ieškovui iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirojo skundo argumentai:
Neginčijamai nustatyta, kad tuo metu kai ieškovas sumokėjo už atsakovę mokesčius, atsakovė buvo praleidusi terminą atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis turi teismo sprendimo galią, ji privalo būti vykdoma. Taikos sutartimi nustatyta, kad atsakovė privalo išlaikyti butą ir atlyginti visus padarytus ieškovui nuostolius dėl šios pareigos išlaikyti butą nevykdymo. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovė ne laiku mokėjo mokesčius, buto neišlaikė, susidarė įsiskolinimas. Taigi atsakovė nevykdė teismo nutarties.
Ieškovas gavo žodinius pranešimus apie skolą ir raginimą mokesčius sumokėti. Ieškovas nėra teisininkas, samdė advokatą ieškiniui surašyti. Joks tesiės aktas nenustato pareigos įspėti atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta. Kiekvienas asmuo, kurio teisės pažeistos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija, gali kreiptis į teismą. Ieškovas pasinaudojo Konstitucijoje jam suteikta teise.
Pati atsakovė privalėjo užtikrinti, kad visis mokesčiai už buto išlaikymą būtų vykdomi laiku, pilna apimtimi. Atsakovė savo pareigą pažeidė, o tai reiškia, kad elgėsi nesąžiningai. Nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovo procesiniai veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl atsisakė jas priteisti iš atsakovės. Ši išvada yra teisėta, motyvuota ir visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje ypač svarbus ne tik teisinis, bet ir moralinis bei socialinis aspektas. Ieškovo veiksmai rodo sistemingą siekį ne spręsti problemas, o daryti spaudimą man, atsakovei. Jis ne tik inicijuoja teisminius ginčus be būtinybės, bet ir, net pats jų atsisakęs, toliau siekia finansinės naudos atsakovės sąskaita. Tokie veiksmai vertintini kaip sąmoningas bandymas paveikti mane, atsakovę, tiek psichologiškai, tiek morališkai, naudojant teisinius procesus kaip spaudimo priemonę.
Pats ieškovas atsisakė ieškinio tik po to, kai atsakovė sužinojusi apie visą situaciją, nedelsdama išsprendė situaciją. Taigi faktinė situacija yra priešinga tai, kurią bando pateikti ieškovas. Ne atsakovės elgesys sukėlė ginčą, o būtent ieškovo skubotas, neapdairus ir konfliktiškas sprendimas kreiptis į teismą.
Ieškovo reikalavimas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje situacijoje yra ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir morališkai neteisingas. Toks elgesys negali būti toleruojamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu. Akivaizdu, kad ieškovo atskirasis skundas nėra nukreiptas į teisingumo siekimą, tai yra tęstinis bandymas daryti spaudimą atsakovei ir ginčyti sprendimą vien dėl asmeninių motyvų, neatsižvelgiant nei į teismo nustatytas aplinkybes, nei į vaikų interesus.
k o n s t at u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nors apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto skundas yra pateiktas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvuodamas tuo, kad iš esmės ieškovui bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo apsisprendimo kreiptis į teismą, prieš tai atsakovės neinformavus apie jam mokėtiną skolą, todėl būtent ieškovui tenka pareiga prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką dėl savo procesinių veiksmų, ir tai yra pagrindas iš atsakovės nepriteisti ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų ir ieškovo prašymą atmesti.
Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ieškovas matydamas, kad atsakovė nemoka mokesčių, už atsakovę juos sumokėjo, ieškovas nėra teisininkas, samdė advokatą ieškiniui surašyti. Joks teisės aktas nenustato pareigos įspėti atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą. Pažymi, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta, kiekvienas asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą, ieškovas pasinaudojo Konstitucijoje jam suteikta teise. Apelianto argumentai atmestini.
Tuo atveju, kai byla yra užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismo proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi sprendžiant ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, taikant CPK 94 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui šiuo atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, todėl yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą byloje, užbaigtoje neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra svarbios tiek aplinkybės, atspindinčios šalių elgesį inicijuojant bylą teisme ir ją nagrinėjant, tiek ir priežastys, nulėmusios poreikį ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025, 18 punktas).
Kaip byloje nustatyta, ieškovo inicijuotas civilinis procesas nutrauktas dėl to, kad atsakovė ieškovo reikalavimą patenkino, gavusi ieškovo ieškinį ir išsiaiškinusi jo pateikimo priežastis. Iš atsakovės pateiktos UAB „Kupiškio vandenys“ pažymos ir mokėjimo išklotinės matyti, kad dvi dienos iki ieškovo sumokėjimo paslaugų teikėjui, atsakovė taip pat padengė dalį skolos, šiuo metu yra susidariusios permokos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbią reikšmę vertinant šalių elgesį šiame procese turi tai, kad ieškovas neinformavo atsakovės apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau pats sumokėjo įsiskolinimą UAB „Kupiškio vandenys“. Taip pat tai, kad sumokėjęs įsiskolinimą nesikreipė į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, tačiau iš karto kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad jis turi teisę kreiptis į teismą, tokią asmens teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir bylų kategorijai dėl skolos priteisimo nėra numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę išvengti bylinėjimosi išlaidų, jeigu būtų tinkamai vykdęs bendradarbiavimo pareigą ir prieš kreipdamasis į teismą būtų informavęs atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir jo sumokėjimą UAB „Kupiškio vandenys“. Ieškovas neinformavęs atsakovės dėl skolos ir pateikęs ieškinį teismui, pats prisiėmė riziką dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kitoks vertinimas, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir prašymų
Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.