Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jūratės Gaidytės - Lavrinovič, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, dalyvaujant pareiškėjo A. A. S. A. – O. atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. S. A. – O. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 26SD5, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymo atidėti 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M302049 dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog 2021 m. liepos 25 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, 200 metrų nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos buvo sulaikytas pareiškėjas.

2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kartu su motina pateikė prieglobsčio prašymą

2025 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M320049 dalies dėl išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą dėl objektyvių aplinkybių (neturi galiojančio kelionės dokumento).

2026 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.26SD5, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymo atidėti 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M302049 dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę vykdymą. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog vadovaujantis UTPĮ2 128 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas stabdomas, jei užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita). Ši sąlyga galioja tik kai išsiuntimas negalimas dėl priežasčių, kurioms negali daryti įtakos pats užsienietis, pvz., kilmės valstybės institucijos atsisako išduoti kelionės ar grįžimo dokumentą užsieniečiui. Migracijos departamento 2021 m. sausio 13 d. sprendimo Nr.21M32049 dalies vykdymas dėl išsiuntimo yra pavestas VSAT, kuri sprendžia visus procedūrinius ir įgyvendinimo klausimus, susijusius su pareiškėjo išsiuntimu, taip pat ir dėl kelionės dokumento - grįžimo pažymėjimo gavimo. Migracijos departamento duomenimis, Irako Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje bendradarbiauja su VSAT ir Irako piliečiams, kurie išreiškia norą grįžti į Iraką, išduoda grįžimo pažymėjimus. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą, nes aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negali gauti galiojančio kelionės dokumento, nelaikytinos objektyviomis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (minėta, toliau – UTPĮ).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2025 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M320049 dalies dėl išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą dėl objektyvių aplinkybių (neturi galiojančio kelionės dokumento). 2026 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.26SD5, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymo atidėti 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M302049 dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę vykdymą. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog vadovaujantis UTPĮ2 128 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas stabdomas, jei užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita). Ši sąlyga galioja tik kai išsiuntimas negalimas dėl priežasčių, kurioms negali daryti įtakos pats užsienietis, pvz., kilmės valstybės institucijos atsisako išduoti kelionės ar grįžimo dokumentą užsieniečiui. Migracijos departamento 2021 m. sausio 13 d. sprendimo Nr.21M32049 dalies vykdymas dėl išsiuntimo yra pavestas VSAT, kuri sprendžia visus procedūrinius ir įgyvendinimo klausimus, susijusius su pareiškėjo išsiuntimu, taip pat ir dėl kelionės dokumento - grįžimo pažymėjimo gavimo. Migracijos departamento duomenimis, Irako Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje bendradarbiauja su VSAT ir Irako piliečiams, kurie išreiškia norą grįžti į Iraką, išduoda grįžimo pažymėjimus. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą, nes aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negali gauti galiojančio kelionės dokumento, nelaikytinos objektyviomis.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 25 d., kartu su motina, kai buvo nepilnametis (pareiškėjas tapo pilnamečiu 2022 metais), neturėdamas dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. sprendime Nr. 21M32049 išnagrinėjo Užsieniečio ir jo motinos prašymą suteikti prieglobstį ir nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti juos į kilmės valstybę, uždrausti jiems atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1447-595/2022 priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė minėtą Migracijos departamento sprendimą, t. y. sutrumpino draudimo atvykti ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į Šengeno informacinę sistemą terminus iki 2 metų. LVAT 2022 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1317-525/2022 atmetė užsieniečių apeliacinį skundą. Remiantis nurodyta aplinkybe, teisėjų kolegija konstatuoja, jog LVAT 2022 m. vasario 23 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje eA-1317-525/2022, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M32049 dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nurodytas Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo ir tapo privalomo vykdyti.

Migracijos departamentas ginčijamu Raštu pateikė atsakymą, jog vadovaujantis UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas stabdomas, jei užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita). Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M32049 dalies vykdymas dėl išsiuntimo yra pavestas VSAT, kuri sprendžia visus procedūrinius ir įgyvendinimo klausimus, susijusius su pareiškėjo išsiuntimu, taip pat ir dėl kelionės dokumento – grįžimo pažymėjimo gavimo. Irako Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje bendradarbiauja su VSAT ir Irako piliečiams, kurie išreiškia norą grįžti į Iraką, išduoda grįžimo pažymėjimus. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo stabdyti sprendimo dalies dėl išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą, nes aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negali gauti galiojančio kelionės dokumento, nelaikytinos objektyviomis.

UTPĮ 28 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita). Ši sąlyga galioja tik kai išsiuntimas negalimas dėl priežasčių, kurioms negali daryti įtakos pats užsienietis, pvz., kilmės valstybės institucijos atsisako išduoti kelionės ar grįžimo dokumentą užsieniečiui. Pagal šio straipsnio 3 dalį išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimo, galima daryti išvadą, jog UTPĮ 128 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdomas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, laikoma, kad net ir sustabdžius sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 4 punktu įtvirtinta nuostata (užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių, pvz., užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento), užsieniečio išsiuntimo procedūra nėra nutraukiama, t. y. atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos ir toliau deda pastangas sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodo, jog Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu patenkino VSAT teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo ir įpareigojo pareiškėją kiekvieną trečiadienį pranešti VSAT apie buvimo vietą iki 2025 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) priėmė 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A-2474-575/2025 (teisminio proceso Nr.4-69-3-00554-2025- 5), kuriuo panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui pratęsimo atmesti. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog pareiškėjo Irako Respublikos paso Nr.A16533747 galiojimo terminas yra pasibaigęs 2023 m. rugsėjo 4 d., jo pasas visą laiką buvo Migracijos departamento direktoriaus žinioje, todėl pareiškėjas neturi jokio galiojančio Irako Respublikos išduoto kelionės dokumento. Be to, pareiškėjas teigia, jog pareiškėjo kelionės dokumento galiojimo terminas pasibaigė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių faktinių aplinkybių, tačiau dėl Migracijos departamento kaltės.

Vertinant nurodytus pareiškėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako, jog vadovaujanti UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (aplinkybės, su kuo pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, kiek jam 2021 metais buvo metų, kad jo pasas nustojo galioti Migracijos departamente, kad jis nori likti Lietuvos Respublikoje) nėra pagrindas sustabdyti sprendimo vykdymą UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Be to, iš LITEKO esančių duomenų matyti, jog Regionų administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I2-4005-1247/2026 (teismo procesinis Nr. 3-63-3-01828-2025-3) pagal pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 3 d. raštą Nr. 25SD19474, kuriuo buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo atstovo 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl Paso grąžinimo. Nurodytoje byloje 2026 m. vasario 11 d. sprendimu teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti jam Pasą: netenkinus pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, jo atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui jo Pasą, taip pat Rašte pagrįstai nurodyta, jog, remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo Pasas bus perduotas Tarnybai. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors Rašte remiamasi būtent Aprašo 51 punkto (2025 m. rugsėjo 18 d. redakcija) nuostatomis ir nenurodomas tas teisinis reguliavimas, kuris galiojo pareiškėjo prašymo dėl Paso grąžinimo pateikimo metu – Aprašo 5 punkto (2022 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatos, ta aplinkybė, kad tiek visuminiu anksčiau galiojusiu teisiniu reguliavimu, tiek Rašto priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo įtvirtintos pareiškėjo prašymo kontekste savo esme analogiškos nuostatos, sudaro prielaidas išvadai, kad Raštas iš esmės yra tinkamai motyvuotas. Vadovaujantis administracinėje byloje Nr. I2-4005-1247/2026 (teismo procesinis Nr. 3-63-3-01828-2025-3) nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo Irako Respublikos paso Nr.A16533747 galiojimo terminas yra pasibaigęs 2023 m. rugsėjo 4 d., jo pasas visą laiką buvo Migracijos departamento direktoriaus žinioje, todėl pareiškėjas neturi jokio galiojančio Irako Respublikos išduoto kelionės dokumento, bei pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjo kelionės dokumento galiojimo terminas pasibaigė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių faktinių aplinkybių, tačiau dėl Migracijos departamento kaltės, nesudaro pagrindo stabdyti pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę procedūrą. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti sprendimo dalies dėl išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymą, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo išsiuntimas į jo kilmės valstybę gali būti sustabdytas.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas, priėmęs sprendimą savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, 2026 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl išvykimo į kilmės valstybę savo noru. Pareiškėjas nurodo, jog nebesiekia, kad būtų sustabdytas Sprendimo vykdymas dėl išsiuntimo į kilmės valstybę, jis sutinka jį vykdyti savo valia. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 20 d., išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl savanoriško išvykimo į kilmės valstybę, priėmė sprendimą Nr. 26S45556, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti 2021 m. sausio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M32049 rezoliucinės dalies 2 - 4 punktą pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į SIS netekusiu galios; 2) įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, į Irako Respubliką per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) Įspėti pareiškėją, kad jei per nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį jis neišvyksta iš Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, šis sprendimas netenka galios ir turi būti vykdomas 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M32049 rezoliucinės dalies 2 - 4 punktas, dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į SIS. Aptariamame sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog remiantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Pareiškėjas prašo leisti jam savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas dėl grąžinimo į Irako Respubliką, suteikiant laikotarpį (30 kalendorinių dienų) savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, byloje taip pat yra duomenys, jog 2026 m. kovo 20 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 26S64381 nuspręsta: 1) pratęsti savanoriško išvykimo terminą, nustatytą 2026 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 26S45556, iki 2026 m. balandžio 25 d., atsižvelgiant į pareiškėjo 2026 m. kovo 11 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių (dėl esamos situacijos Artimųjų Rytų regione ir keleto oro maršrutų į Iraką uždarymo kelionės organizavimas neįmanomas) neturi galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per paskirtą jam išvykimo terminą; 2) įspėti užsienietį, kad jei iki 2026 m. balandžio 25 d. jis neišvyksta iš Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, šis sprendimas netenka galios ir turi būti vykdomas 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M32049 rezoliucinės dalies 2 - 4 punktas, dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į SIS. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2026 m. balandžio 21 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 26S833560 pratęstas savanoriško išvykimo terminas iki 2026 m. gegužės 25 d. Atsižvelgiant į 2026 m. kovo 11 d. pareiškėjo prašymą, kuriame nurodyta, kad dėl esamos situacijos Artimųjų Rytų regione ir oro skrydžių į Iraką laikino sustabdymo, kelionės organizavimas neįmanomas ir pareiškėjas neturi galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per paskirtą jam išvykimo terminą, Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S64381 pratęsti savanoriško išvykimo terminą iki 2026 m. balandžio 25 d. 2026 m. balandžio 17 d. su Migracijos departamentu susisiekė IOM Lietuva atstovė, kuri informavo, kad yra atnaujinamas pagalbos grįžtantiems į Iraką teikimas, todėl su užsieniečiu artimiausiu metu yra numatytas susitikimas, siekiant vykdyti tolesnius saugaus grąžinimo proceso į užsieniečio kilmės šalį veiksmus. Užsienietis 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu įspėtas, kad jei iki 2026 m. gegužės 25 d. jis neišvyksta iš Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, šis sprendimas netenka galios ir turi būti vykdomi 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M32049 rezoliucinės dalies 2-4 punktai, dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į SIS. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra išvykęs į kilmės valstybę, t. y. įvykdęs Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21M320049 su pakeitimais 2026 m. kovo 20 d. ir 2026 m. balandžio 21 d.

Be to, pažymėtina, jog UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu: 1) Regionų administracinis teismas priėmė nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui; 2) užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas; 3) užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija; 4) jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita); 5) gaunamas Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal šio teismo Reglamento 39 taisyklę užsieniečio neišsiųsti; 6) yra šio Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai. Be to, UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pasisako, jog sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos į pareiškėjo kilmės valstybę, Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualios situacijos vertinimą, kurio metu nebuvo nustatyta UTPĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalyse be UTPĮ 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo gražinimas ar išsiuntimas į jo kilmės valstybę būtų negalimas ir leido pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę. Vadovaujantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamentas tiek pareiškėjo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymo atidėti 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21M302049 dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę vykdymą, tiek pareiškėjo 2026 m. vasario 6 d. prašymo dėl išvykimo į kilmės valstybę savo noru nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo išsiuntimas ar gražinimas į jo kilmės valstybę būtų neįmanomas, todėl pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės valstybę sustabdymui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 21M320049 yra pakeistas Migracijos departamento 2026 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 26S45556, Migracijos departamento 2026 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 26S64381 bei Migracijos departamento 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 26S833560, kuriais, pagal pareiškėjo 2026 m. vasario 6 d. prašymą, vietoje pareiškėjui nustatytos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūros buvo leista savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į pareiškėjo kilmės valstybę ir buvo pratęsiamas savanoriško išvykimo į kilmės valstybę terminas dėl to, jog dėl esamos situacijos Artimųjų Rytų regione ir oro skrydžių į Iraką laikino sustabdymo, kelionės organizavimas neįmanomas. Be to, pažymėtina, jog 2025 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą, kuriuo prašė priimti sprendimą sustabdyti Sprendimo dalyje dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį vykdymą, kadangi negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento). Šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas 2025 m. spalio 1 d. Migracijos departamento pateikė raštu Nr. 25SD19228, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 29 d. pašymas nėra tenkinamas, nes teisinis pagrindas sprendimo stabdymui nėra nustatytas. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad jo Prašymas yra pateiktas nesilaikant Asmenų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 „Dėl Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Tvarkos aprašas), nustatytos tvarkos (prie paštu pateikto prašymo nėra pateikta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija), todėl informacija, susijusi su asmens duomenimis, nebus pateikta, o bus pateikta bendro pobūdžio informacija prašyme keliamu klausimu. Nurodyto Migracijos departamento sprendimo teisėtumo klausimas buvo išnagrinėjamas Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 12-3613-1161/2026 (teismo procesinis Nr. 3-63-3-01726-2025-0) bei 2026 m. kovo 25 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1911-629/2026 (teismo procesinis Nr. 3-63-3-01726-2025-0). Nurodytose bylose Regionų administracinis teismas bei LVAT pasisakė, jog pareiškėjas nebesiekia, kad būtų sustabdytas sprendimo vykdymas dėl išsiuntimo į kilmės valstybę, jis sutinka jį vykdyti savo valia. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas byloje aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo turinio reikalavimai. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu bei atsižvelgta į sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Be kita ko administracinis sprendimas turi būti motyvuotas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis sprendimas turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT laikosi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Be kita ko, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. S. A. – O. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.