Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Renatai Majauskienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui G. Š., jo atstovei pagal pavedimą D. Š., atstovėms advokato padėjėjai S. Š., advokato padėjėjai Dž. T., atsakovei A. M., jos atstovei advokatei A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės (pagal priešieškinį ieškovės) A. M. patikslintą priešieškinį ieškovui (pagal priešieškinį atsakovui) G. Š. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją, nuostolių atlyginimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atidalinti atsakovei A. M. (toliau – ir atsakovė), priklausančio nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu G. Š., turimo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - Šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti ieškovui, asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo, priteisti atsakovės naudai 16 746,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteistą atsakovės turto dalį, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Netenkinus pirmojo reikalavimo, tenkinti šį reikalavimą, tai yra nustatyti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.2.1. 0,5624 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas tokia tvarka:

1.2.1.1. G. Š. naudojasi sklypo dalimi, pažymėta raudonai: A-0,0112 ha, A1-0,2371 ha;

1.2.1.2. A. M. naudojasi sklypo dalimi, pažymėta žydrai: B-0,1761 ha, B1-0,0028 ha, B2-0,00694 ha;

1.2.1.3. G. Š. ir A. M. bendrai naudojasi sklypo dalimi, pažymėta geltonai, BN-0,0658 ha.

1.2.2. 212,17 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas tokia tvarka:

1.2.2.1. A. M. naudojasi: I) Pusrūsio patalpomis: 26,38 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu P-5; II) Pirmo aukšto patalpomis: 6,59 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu 1-6, 25,73 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-7a; III) Antro aukšto patalpomis: 7,82 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-13.

1.2.2.2. G. Š. naudojasi: I) Pusrūsio patalpomis: 8,06 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu P-1a, 9,72 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu P-6, 5,98 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu P-3; II) Pirmo aukšto patalpomis: 24,39 kv.m. garažu, plane pažymėtu indeksu G-1, 1,45 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu 1-3, 1,51 kv.m. koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-2; III) Antro aukšto patalpomis: 12,53 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-12, 12,62 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-11, 12,52 kv.m. kambariu plane pažymėtu indeksu 1-10.

1.2.3. A. M. ir G. Š. bendrai naudojasi: I) Pusrūsio patalpomis: 3,80 kv.m. sandėliu, plane pažymėtu indeksu P-1, 6,54 kv.m. katiline, plane pažymėta indeksu P-2, 3,16 kv.m. koridoriumi, plane pažymėta indeksu P-4; II) Pirmo aukšto patalpomis: 1,82 kv. tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-1, 4,12 kv.m. san. mazgu, plane pažymėtu indeksu 1-4, 13,78 kv.m. virtuve, plane pažymėta indeksu 1-8, 1,51 kv.m. san. mazgu, plane pažymėtu indeksu 1-5, 5,47 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-7; III) Antro aukšto patalpomis: 14.49 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-9. 3) Pagalbiniu pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtu indeksu 2I1/p naudojasi A. M. ir G. Š. bendrai; 4) Pastatu - daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtu indeksu 3I1/p naudojasi A. M.; 5) Pastatu - šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta indeksu 4I1/ž naudojasi A. M. ir G. Š. bendrai.

Priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino šalių prašymą nutraukti jų sudarytą santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė dėl bendro turto padalijimo lygiomis dalimis, t. y. šalims atiteko po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): 1) žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Siūlydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, jis įvertino kurioje sklypo dalyje yra daržas, sodinukai ir kuri dalis yra smėlinga, ir joje auga tik laukinė pieva ir krūmai. Atsakovė, sudarydama naudojimosi tvarką, savo naudojimui priskyrė tik derlingiausias sklypo dalis, kuriose yra daržas, veja prie namo, ieškovui palikusi smėlynus su laukine pieva, krūmais ir eglėmis. Ieškovo siūlomame projekte visi valymo įrenginiai yra bendrai naudojamame plote, atsakovės plane – tik jos dalyje. Šalims priklausantis šiltnamis turi pamatus ir yra įregistruotas kaip statinys.

Kalbant apie pagalbinį statinį, plane pažymėtą 2I1p (36 kv.m.), pažymi, kad įėjimas į jam priskirtą daržinę yra per atsakovei priskirtą ūkinį statinį. Pagal atsakovės projektą reiktų naujų durų iš lauko pusės, tačiau atsakovė nepateikia patvirtinimo, ar statinio išorinė siena atlaikys naujų durų angą ir gali būti įrengta. Pagal jo siūlomą tvarką, jie naudotųsi puse ūkinio statinio, pažymėto plane 2I1p. Jis galėtų per bendrai naudojamą dalį prieiti prie jo naudojamos dalies senos durų angos. Pastaroji šiuo metu užmūryta, gali atkurti duris ir turėti seną įėjimą.

Papildomai nurodė, kad antrame aukšte nėra nei virtuvės, nei sanitarinio mazgo (vonios, dušo ar tualeto). Jam nežinomi kaštai, kiek kainuotų vamzdyno nutiesimas į antrą aukštą ir tokių patalpų įrengimas. Taip pat neaišku ar pastato konstrukcija leistų daryti skyles pirmo ir antro aukšto perdengimuose, tiesti vamzdyną, ar atlaikytų tokių kambarių masę. Vis tik jam aišku, kad šalių kaštai patalpų pritaikymui gyventi iš esmės skirtųsi. Atsakovei tereikėtų prie jau esančių vamzdynų prijungti tualetą, o jam pilnai įrengti du kambarius (virtuvę ir vonią).

Pagal atsakovės siūlomą tvarką: 1) Pusrūsyje visos patalpos yra gyvenamosios paskirties, rūsių (pusrūsių) ploto. Atsakovė naudojasi 11,15 kv.m. pagalbinių patalpų ploto daugiau nei ieškovas (26,16 kv.m. atsakovės prieš 16,01 kv.m. ieškovo dalį, plius abu naudojasi bendrai 10,565 kv.m.); 2) Pirmame aukšte visos patalpos yra gyvenamosios paskirties (31,20 kv.m. gyvenamojo ploto, 28,96 kv.m. jų pagalbinio naudingo ploto, 2,51 kv.m. pagalbinio nenaudingo ploto, 24,60 kv.m. garažų ploto). Abi šalys naudojasi nenaudingu pagalbiniu plotu. Atsakovė paskiria sau naudotis 31,20 kv.m. gyvenamojo ploto, 20,86 kv.m. pagalbinio naudingo ploto. Ieškovui lieka 8,10 kv.m. pagalbinio naudingo ploto ir 24,60 kv.m. garažų); 3) Antrame aukšte visos patalpos yra gyvenamosios paskirties (61,53 kv.m. gyvenamojo ploto, skiriamos naudotis ieškovui). Įvertinus patalpų paskirties skirtumus, visame gyvenamajame name atsakovė naudojasi skyrium 26,16 kv.m. rūsio patalpų, 28,96 kv.m. pagalbinio naudingo (virtuvė 13,99 kv.m.), 31,210 kv.m. pagalbinio naudingo, 61,53 kv.m. gyvenamojo pobūdžio patalpų ir 24,60 kv.m. garažu. Jeigu vertinsime tai, kas jam iš name paskirto garažo ir atimsime jo plotą iš viso naudojamo ploto (117,52-24,60) matysis, kad atsakovė sau priskyrė didesnė namo dalį (atsakovės dalis 97,68 kv.m., o ieškovo be garažo 92,92 kv.m.). Įvertinus pagalbinius statinius matyti, kad atsakovė sau skiria 102 kv.m. jų ploto, ieškovui palikdama 36 kv.m., todėl jis sąžiningos naudojimosi tvarkos čia neįžvelgia.

Įvertinęs susidariusią faktinę (tame tarpe ir konfliktinę) situaciją, kuri tęsiasi ir teisminio nagrinėjimo metu dėl šalių faktinio nesinaudojimo bendru turtu, atsižvelgdamas į atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus dėl jo reikalavimų, į pačios atsakovės teikiamus reikalavimus, jų pagrindimą, į naujai paaiškėjusias aplinkybes, jis teikia papildomą alternatyvų reikalavimą dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją. Mano, kad naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu jų santykiams yra sudėtinga, todėl šiuo individualiu atveju vis tik teisingiau būtų išspręsti šalių ginčą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nurodė, kad tenkinus atsakovės reikalavimus dėl atidalijimo nekilnojamojo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai priteisus natūra ieškovui priklausančią ½ dalį turto, jam išmokant piniginę kompensaciją, o kreditoriui likus solidariai atsakingiems/skolingiems abiem šalims (ieškovui ir atsakovei), toks sprendimas iš esmės pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Jis neturi galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, tačiau turi galimybę išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei ir perimti būsto paskolą savo vardu, tuo pačiu atleidžiant atsakovę nuo solidarios atsakomybės prieš kreditorių. Atsakovė tuo tarpu, tokios galimybės jam net nesiūlo, nes supranta, kad kreditorius tikrai nesutiks, jog ji vienasmeniškai perimtų paskolą, nes ji labai mažai metų dirbo ir jos dabartinės pajamos galimai siekia tik minimumą, todėl ji gyvena iš minimalaus darbo užmokesčio, „vaiko pinigų“ bei vaikų išlaikymo. Teismui tenkinus jo reikalavimą ir jam priteisus atsakovės dalį, jis išmokėtų atsakovei piniginę kompensaciją, kreditorius panaikintų solidarią prievolę ir atsakovė galėtų gyventų neslegiama banko paskolų, o sesei atiduotų iš savo santaupų bei dirbdama, kaip pati nurodo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažyma patvirtina, kad jis yra sukaupęs beveik 26 m. darbo stažą. Šiuo metu jis taip pat dirba, uždirba pakankamas pajamas, iš kurių galėtų mokėti būsto paskolą, gauna neįgalumo pensiją, kurią gaus iki pat pensinio amžiaus. Jam tėvai padovanojo 15 000 Eur, būtent atsakovei piniginės kompensacijos išmokėjimui. Be to, jis gali išsiimti kauptą pensiją, kuri šiuo metu yra virš 7 000 Eur. Taigi, šios aplinkybės, kurios pagrįstos raštiniais įrodymais, pagrindžia, jog būtent jis turi realias galimybes išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją ir likti vienasmeniškai skolingas kreditoriui už būsto paskolą. Tuo tarpu, atsakovė tokių neginčijamų įrodymų nepateikė bei pagal jos reikalavimus, jis liktų solidariai atsakingu prieš kreditorių, negalėtų pasiimti kitos paskolos, negalėtų įsigyti kito būsto, kas jo atžvilgiu būtų neteisinga, nesąžininga bei pažeistų formuojamą teismų praktiką.

Nors atsakovė nurodė, kad ji ginčo turtą išlaiko, tvarko ir pan., tačiau tai paneigia antstolio K. K. 2025-11-07 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodė, kad jis taip pat moka žemės mokesčius, kurie siunčiami tiek jam, tiek atsakovei tiesiogiai ir jie turi mokėti kiekvienas už savo ½ dalį, todėl jam nesuprantama, kodėl atsakovė teikia į bylą jai asmeniškai adresuotus mokesčius ir, kurių ½ dalį prašo priteisti iš jo. Be to, jis mokėjo ir už atliekų rinkliavas, tačiau savo dalies mokesčius yra susistabdęs, nes šiuo metu ginčo patalpomis nesinaudoja.

Nurodė, kad atsakovės pasiūlymas palikti abu bendrasavininkus solidariais skolininkais, išskirtinai pažeidžia ieškovo teises, teisėtus interesus į būstą, nes akivaizdu, kad jam esant bendraskoliu, bankas nebeduos jam kitos paskolos būstui įgyti. Tokiu atveju neproporcingai nukentės jis, nes bus solidarus bendraskolis, kitos paskolos būstui negalės gauti ir neturės kur gyventi. Tuo tarpu nesąžiningai pagerės atsakovės sąlygos, t. y. ji galės naudotis būstu, jai nereikės rūpintis kito būsto paskola ar galvoti kur gyventi.

Pagal į bylą pateiktą eksperto Ekspertizės akte nurodytą ginčo šalių nekilnojamojo turto vertę – 71 800 Eur bei rašytinius įrodymus apie negrąžinto kredito likutį, kuris 2025-10-28 duomenimis sudarė 38 307,28 Eur, teismo prašo iš jo atsakovės naudai priteisti 16 746,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją (71 800 Eur – 38 307,28 Eur = 16 746,36 Eur), už jam atitenkantį atidalijamą nekilnojamąjį turtą.

Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1 punktu susitarė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dalinamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ atitenka A. Š. ir G. Š. Šalys susitarė, kad dėl minėto bendro turto naudojimosi tvarkos nenusimato. Šalys, pasidaliję nekilnojamąjį turtą po ½ dalį ir nenustatydamos naudojimosi tvarkos, šiuo susitarimu siekė nekilnojamąjį turtą parduoti ir iš gautų pinigų padengti kreditą pagal 2015-09-15 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB DNB banku (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), o likusią sumą pasidalinti pusiau, tačiau tokio šalių žodinio susitarimo ieškovas nesilaikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ji pradėjo ieškovui siūlyti išpirkti jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto vos už 15 000 Eur. Ieškovas buvo sutikęs su tokiu nekilnojamojo turto atidalinimo būdu ir ji net buvo nuvykusi į banką susitvarkyti visų dokumentų nekilnojamojo turto perleidimui, tačiau ieškovas, dėl jai nežinomų priežasčių, atsisakė išpirkti iš atsakovės jos nekilnojamojo turto dalį už minėtą sumą ir už jos dalį pasiūlė vos 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, su kuo ji nesutiko. Taigi, ieškovas, o ne ji, nesutiko su jokiais siūlymais dėl nekilnojamojo turto atidalinimo ir išpirkimo, dėl ko šalims pačioms nepavyko taikiai išspręsti šio ginčo.

Kadangi ieškovas visus metus dirbo ir gyveno užsienyje, po šalių skyrybų ((duomenys neskelbtini)) ji su trimis vaikais liko gyventi name, visiškai išlaikė namą, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius ir laukė, kada ieškovas grįš iš užsienio bei šalys galės pradėti pardavinėti nekilnojamąjį turtą. 2023-06-11 ieškovas grįžo iš užsienio ir tą pačią dieną atvyko į namą. Minėtos dienos vakarą iš ieškovo pusės ji patyrė smurtinius veiksmus, todėl po to name nebegyveno. Ji su vaikais apie du mėnesius glaudėsi pas savo seserį A. K., o po to išsinuomojo greta esantį namą, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji už šį namą nuomos mokesčio nemoka, tiesiog jį prižiūri ir moka visus komunalinius mokesčius tiesiogiai savininkui į sąskaitą, tačiau ši nuomos sutartis yra tik laikina.

Po 2023-06-11 įvykių ieškovas netrukus vedė ir su savo naująja sutuoktine apie pusantro mėnesio gyveno name, tačiau vėliau išsikraustė. Ieškovas tam, kad atsakovė su vaikais negalėtų gyventi name, išmontavo virtuvės baldus, iš namo išsivežė montuojamą šaldytuvą, viryklę, išmontavo visus stalčius, išsivežė indus, iš spintų išvertė visus daiktus, vaikų rūbus, taip pat ant namo ieškovas sumontavo vaizdo stebėjimo kameras. Po ieškovo išsikraustymo, į namą gyventi grįžo šalių pilnametis sūnus L. Š., tačiau tai truko neilgai. Ieškovas 2023 m., prieš pat Kalėdas, supykęs ant sūnaus, atjungė name esančią vandens pumpavimo sistemą ir ją išsivežė, dėl ko namo rūsys buvo užlietas ir namo nebebuvo galima šildyti, todėl šalių sūnui taip pat teko išsikraustyti iš namo.

Ji nepaliko namo tokioje būklėje, pasiskolino pumpavimo sistemą, išsausino rūsį ir vėl pajungė šildymo sistemą, kad namas per žiemą nesupelytų ir šildymo sistema „neperšaltų“. Taigi, ji, nors nuo 2023-06-11 nebegyvena name, nes jame ieškovas niekam neleidžia gyventi, tačiau ji vis tiek rūpinasi namu, moka visus komunalinius mokesčius, priklausantį žemės mokestį. Nors kurį laiką name gyveno ieškovas, tačiau jis komunalinių mokesčių visiškai nemokėjo ir viską dengti tenka jai. Jai negalint gyventi su vaikais name dėl ieškovo piktavališkų veiksmų, namo būklė, aplinka nėra sutvarkyta, tačiau bendra tvarka ir priežiūra yra palaikoma iš jos pusės. Natūralu, kad namo būklė, kai jame negyvenama, vis blogėja, ypač po šios šaltos žiemos yra matomų tam tikrų padarinių. Tačiau ji bijo imtis didesnių namo tvarkymo darbų, investuoti bylos nagrinėjimo metu didesnių lėšų, kai ieškovas yra taip prieš ją nusiteikęs ir, kad nėra aišku ar ieškovas atlygintų jai patirtas namo remonto, šildymo sistemos sutvarkymo išlaidas. Todėl ji namo būklę palaiko kiek įmanoma stabilesnę, išlaiko mokėdama visus priklausančius mokesčius. Tuo tarpu ieškovas per visą ginčo laiką, nuo pat 2023-06-11 iki šiol, namu visiškai nesirūpina, o tik jo būklę blogina.

Ji nesutinka su ieškovo pareikštu nauju reikalavimu dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jos naudai iš ieškovo 16 746,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Kaip matyti, abi ginčo šalys reikalauja nekilnojamojo turto atidalinimo viena kitos atžvilgiu, tik priešingai. Atsižvelgiant į teismų praktikoje išdėstytus kriterijus, turi būti laikoma, kad ji atitinka visas sąlygas tam, jog jos priešieškinis dėl nekilnojamojo turto atidalinimo būtų patenkintas, o ieškovo patikslintas ieškinys dėl to paties dalyko būtų atmestas, nes: ieškovas nuo pat šalių išsiskyrimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki šiol name negyveno, jo neprižiūrėjo, nesirūpino, jokių mokesčių nemokėjo, o tik blogino namo būklę, išmontuodamas name pritaikytus montuojamus baldus, atjungdamas šildymo sistemą, užliedamas namo rūsį ir pan.; dėl ieškovo smurtinio elgesio ir namo būklės pabloginimo ji su vaikais buvo priversta išsikraustyti iš namo bei laikinai apsigyventi kitur. Nors ji šiuo metu ir nuomojasi kitą būstą, tačiau ji jį išsinuomojo tik dėl esamos situacijos ir nesutarimų su ieškovu bei nuomojamame būste gyvena tik laikinai. Nepilnamečiai vaikai laukia, kada jie galės sugrįžti į savo namus, kuriuose gyventi neleidžia ieškovas, vaikai dėl to patiria didžiulį stresą.

Ieškovo suinteresuotumas gyventi name yra grindžiamas tuo, kad jis neturi daugiau jokio nekilnojamojo turto. Daugiau jokių pagrįstų ir svarių motyvų, kodėl turėtų po atidalinimo nekilnojamasis turtas atitekti ieškovui, ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė ir su juo tokių įrodymų nepateikė. Taigi, ji turi didesnį suinteresuotumą gyventi name su nepilnamečiais vaikais, nes ji ten gyveno nuo pat šalių išsiskyrimo, o šalių nepilnamečiai vaikai ten gyveno nuo pat mažens. Atsakovė iki šiol moka visus reikiamus namo mokesčius ir prižiūri namą tiek, kiek gali, kad tik jis nepradėtų griūti. Tuo tarpu ieškovas nuo skyrybų prie namo išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo visiškai, priešingai, blogino namo būklę, demontavo, išvežė baldus ir pan.

Teigė, kad ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad ji neprižiūri namo, pagrindo tokiai išvadai nesuteikia ir faktas, kad nenupjauta žolė prie namo. Lyginant byloje pateiktas jos pirmas namo fotonuotraukas su prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtais vaizdo įrašais, matyti, kad ji yra sutvarkiusi namą, nes ieškovas visame name buvo išmėtęs vaikų daiktus ir pan. Aplinkybė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo užrakintos rūsio durys, vedančios į katilinę, yra eilinis ieškovo triukas. Pažymėjo, kad ieškovas turi raktus nuo rūsio, todėl prieš atvykstant antstoliui galėjo duris atrakinti ir nepagrįstai apkaltinti ją dėl durų tariamo neužrakinimo. Taigi, į bylą ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad ji neprižiūri namo.

Ji su ieškovo patikslinto ieškinio argumentais dėl jo galimumo išmokėti piniginę kompensaciją ir perimti asmeniškai vykdyti banko paskolą nesutinka bei laiko juos visiškai nepagrįstais, nes: ieškovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo apie, kad Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ar bet kuris kitas bankas sutinka modifikuoti paskolos sutartį iš solidarios atsakomybės į asmeninę, paliekant skolininku tik ieškovą. Jos nuomone, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius nesuteikė ieškovui sutikimo modifikuoti paskolos sutartį ir nesuteiks, nes ieškovo darbo sutartis, kurią jis pateikė su patikslintu ieškiniu, yra tik laikina, o nuolatinio darbo ieškovas neturi. Taip pat bankai vertina ne tik asmens kreditingumą, bet ir sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju ieškovo sveikatos būklė nėra gera, jis beveik 23 metus turi neįgalumą, taip pat ieškovui bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta galvos naviko pašalinimo operacija. Kaip matyti iš ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų Sodros duomenų, ieškovas labai dažnai keičia darbovietes, o tokia darbų kaita iš esmės mažina asmens kreditingumą.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovas, su patikslintu ieškiniu pateikdamas įrodymus apie savo turtinę padėtį, iš esmės neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Iš ieškovo į bylą pateiktos laikinos darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ji sudaryta 2025-04-30. Iš Sodros duomenų už laikotarpį nuo 1998-01-01 iki 2025-07-10 matyti, kad ieškovas darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tik už 2025 m. gegužės mėn., o už 2025 m. birželio ir liepos mėn. nėra jokių duomenų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai kelia realiai pagrįstų abejonių, ar ieškovas vis dar tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar jis apskritai dirba ir gauna realias darbines pajamas.

Jos finansinė padėtis ir galimybės sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją bei padengti visą paskolos sumą yra kur kas didesnės negu ieškovo ir, svarbiausia, jos yra realios bei pagrįstos objektyviais įrodymais, t. y. jos sesuo su sutuoktiniu 2026-03-23 pinigų paskolos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu paskolino atsakovei 55 000 Eur dydžio pinigų sumą (2026-03-23 mokėjimo nurodymas), tikslu ieškovui išmokėti kompensaciją už atidalinamą nekilnojamąjį turtą ir paskolos padengimui.

2026-04-07 duomenimis, bendra mokėtina paskolos suma sudarytų 37 813,69 Eur kredito likutis ir 59,42 Eur palūkanų suma. Ji jau kreipėsi į banką dėl visos paskolos padengimo ir bankas 2026-04-07 raštu jai atsakė, kad tokią galimybę ji turi. Taigi, ji turi visas realias finansines galimybes sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją ir padengti paskolą visiškai, kad ieškovas neliktų bendraskoliu kartu su ja bei išnyktų bet kokie ginčai tarp šalių dėl namo ir paskolos. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovas tokias galimybes turi, byloje nėra. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovo patikslinto ieškinio argumentai, kad nekilnojamąjį turtą priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise, banko paskola liktų solidariąją atsakomybe, nes ji turi reikiamą piniginių lėšų sumą tikslu padengti visą paskolą bankui.

Su ieškovo ieškiniu siūloma nustatyti namo, statinių ir žemės naudojimosi tvarka nesutinka visiškai. Mano, kad, esant dabartiniam namo išdėstymui, nėra įmanoma nustatyti namo naudojimosi tvarkos, kuri nepažeistų nė vieno bendraturčio interesų, taip pat, kad dėl naudojimosi namu tvarkos tarp šalių ateityje nekiltų jokių naujų ginčų ir konfliktų, todėl mano, kad vienintelis galimas būdas tai išspręsti, yra atidalijimas iš nekilnojamojo turto.

Iš ieškovo pateikto namo naudojimosi plano matyti, kad jis prašo labai daug patalpų palikti šalių bendram naudojimui, t. y. pusrūsio patalpas, pažymėtas indeksais P-1, P-2, P-4; pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (įėjimas į rūsio patalpas), 1-4 (vonia), 1-5 (tualetas),1-8 (virtuvė), 1-7 (pereinamasis kambarys, jungiantis virtuvę, neizoliuotą 1-7a kambarį ir vonią); antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksu 1-9. Tačiau tokios namo patalpos, kaip virtuvė, vonia ir tualetas, nagrinėjamu atveju negali būti paliekamos ginčo šalims naudoti bendrai, nes išvardintos patalpos naudojamos intensyviai, todėl jų naudojimas tarp šalių dėl jų konfliktinių santykių tikrai nebus sklandus ir pastoviai kils ginčai. Ji su vaikais negalės nei virtuvėje, nei vonioje pasidėti elementariausių buities daiktų, kad ieškovas su savo žmona jų nepaimtų, nenaudotų, neišmestų ir pan. Taip pat, esant tokiai ieškovo siūlomai bendrų patalpų naudojimosi tvarkai, ieškovas gali neleisti jai įeiti į virtuvę, joje gaminti virtuvėje, gali paimti jos pagamintą maistą, nupirktus maisto produktus, naudotis atsakovės indais ir įrankiais, palikti kalnus neplautų indų, kas rodo, jog, esant tokiai naudojimosi tvarkai, konfliktų išvengti bus neįmanoma, o jie gali privesti vėl prie ieškovo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu.

Kambarys, pažymėtas indeksu 1-7a, kurį ieškovas prašo palikti naudotis jai, nėra izoliuotas ir jis yra sujungtas su 1-7 kambariu bei virtuve (1-8), kas matyti iš su ieškiniu pateiktos 2023-11-17 kadastrinių matavimų bylos. Todėl ji praktiškai visame name neturės jokios atskiros erdvės su trimis vaikais, kur jai būtų galima ramiai ir netrukdomai miegoti, tikėtis savo privatumo. Į šią patalpą (1-7a) ieškovas kada panorėjęs galės užeiti, pro ją praeiti, todėl tai tikrai neužtikrins jos privatumo ir galimybės naudotis šia patalpa ieškovui netrukdant. Antrame aukšte kambarys, pažymėtas plane indeksu 1-13, yra vos 7,82 kv.m. bendro ploto. Tai yra vienintelis jai paliktas kambarys, kur ji galėtų įsikurti miegoti su dviem vaikais, tačiau šiame kambaryje neįmanoma sutalpinti net trijų lovų. Taigi, ji su vaikais miegodama namo antro aukšto kambaryje, pažymėtame indeksu 1-13, būtų priversta kiekvieną rytą susitikti su ieškovu ir jo naująja sutuoktine. Esant tokiai namo naudojimosi tvarkai, kokią prašo nustatyti ieškovas, ji jokios laisvės neturės, visada gyvens įtampoje. Taip pat tokia naudojimosi namu tvarka, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė augina mažamečius vaikus, pažeis ir vaikų interesus gyventi saugioje bei ramioje aplinkoje. Akivaizdu, kad bendri apskaitos prietaisai ir bendra katilinė, kuri yra kūrenama kietu kuru (malkomis), kels nesutarimus tarp šalių dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, malkų pirkimo ir naudojimo. Atskirai įsirengti šildymo, elektros ir vandens sistemos, nepadarant esminių namo pertvarkymo, rekonstrukcijos, yra neįmanoma, o šalims jomis naudotis bendrai, išvengiant konfliktų, nepavyks. Kitaip tariant, nustačius namo naudojimosi tvarką, kokią siūlo ieškovas, konfliktinės situacijos tarp šalių kiltų kasdien, po kelis kartus, pradedant nuo rūsio patalpų iki pat antro aukšto naudojimosi bei baigiant namo šildymu.

Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo bendras plotas sudaro 0,5624 ha. Pagal ieškovo siūlomą žemės naudojimosi tvarką ieškovui atitenkanti naudotis žemės sklypo dalis sudarytų 0,2511 ha, o jai – 0,2455 ha. Taigi, dėl visiškai nežinomų priežasčių ieškovui tenkanti žemės sklypo naudojimosi dalis atitenka didesnė už jai tenkančią dalį. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovui tektų naudotis išimtinai visa žemės sklypo dalimi, kuriame yra pagrindinis kiemas, t. y. 1) trinkelėmis išklotas takas į pagrindinį namo įėjimą; 2) šulinys, iš kurio semiamas vanduo vasarą augalų laistymui; 3) šalių vaikų pagrindinė žaidimų vieta. Taigi, pagal ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jai tektų iki pagrindinio namo įėjimo eiti per pievą, palei šiltnamį ir namo sieną, pralendant pro medžio šakas.

Nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką paliekama labai daug šalių bendro naudojimo plotų ir erdvių, kas ne tik kad nemažins konfliktinių situacijų galimybės tarp itin priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių buvusių sutuoktinių, o, priešingai, tik dar labiau kels naujus ginčus tarp jų. Taip pat, įvertinus šalims nuosavybės teise priklausančias dalis ir jų faktiniam naudojimui tenkančias dalis pagal ieškovo siūlomą tvarką, akivaizdu, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka visiškai neatitinka šalims nuosavybės teise priklausančių dalių, yra neracionali, nepatogi ir prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui, lygiateisiškumo, proporcingumo principams, todėl turi būti atmesta visiškai.

Jos nuomone, ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstyti motyvai dėl jos siūlomos tvarkos netinkamumo nepatvirtina, kad paties ieškovo pateikta į bylą naudojimosi tvarka yra tinkama ir tinkamai parengta bei gali būti teismo patvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kad jos į bylą pateikta naudojimosi nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarka labiau atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų praktikoje išdėstytus kriterijus negu kad ieškovo, teismui atsisakius atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrindas tenkinti atsakovės siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos planą, o ne ieškovo.

Atsakovė nesutiko su ieškovo nuomone, kadangi priešieškinio dalyko sumažinimą lėmė paties ieškovo veiksmai, nes ieškovas po to, kai gavo jos priešieškinį, į ginčo namą atgal grąžino ir sumontavo virtuvės baldų komplektą, kurį ieškovas buvo neteisėtai pasisavinęs ir už kurį ji priešieškiniu reikalavo piniginės kompensacijos priteisimo. Taigi, tokiu savo elgesiu (baldų grąžinimu ir sumontavimu) ieškovas patenkino atsakovės priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punkto dalį, dėl ko atsakovė 2025-10-31 pareiškimu šioje dalyje ir sumažino reikalavimą, tačiau visiškai jo neatsisakė, nes reikalaujama piniginė kompensacija pagal priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punktą liko už ieškovo išmontuotą ir išsivežtą virtuvės buitinę techniką bei už atsakovės patirtas išlaidas namo išlaikymui mokant bendrus mokesčius, kurių sumą atsakovė 2025-10-31 pareiškimu tikslino, ją didinant. Todėl ieškovo patikslinto ieškinio motyvai, kad atsakovės priešieškinio dalies sumažinimas turėjo būti laikomas kaip priešieškinio atsisakymas ir bylos dalis turėjo būti nutraukta, atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Tik jeigu atsakovė būtų visiškai atsisakiusi savo priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punkto reikalavimo, būtų galima sakyti, kad ji atsisakė priešieškinio dalies.

Nurodė, kad ji su vaikais nuo 2023-06-11 name negyvena, tačiau moka už jį visus komunalinius mokesčius, kurie nepriklauso nuo naudojimosi ir gyvenimo nekilnojamajame turte. Todėl aplinkybė, kad ieškovas negyveno name, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti komunalinius mokesčius, kurie nepriklauso nuo gyvenimo name, nes gyvenamasis namas ieškovui, kaip ir jai, priklauso po ½ dalį, todėl šalys, kaip bendraturčiai, privalo po lygiai prisidėti prie nekilnojamojo turto išlaikymo ir ši prievolė neturi būti primetama vien jai.

Atsakovė A. M. patikslintu priešieškiniu (procesinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) prašo:

atidalinti ieškovui G. Š., priklausančio nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove turimo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 16 746,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priteistiną ieškovo turto dalį, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją ieškovui per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ieškovo G. Š. atsakovės A. M. naudai 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimą už šalių bendro ginčo nekilnojamojo turto pabloginimą ir išlaikymą.

Teismo sprendimo priėmimo metu taikyti priešieškinio reikalavimų įskaitymą ir priteisti iš atsakovės A. M. ieškovo G. Š. naudai 14 758,66 Eur sumą (16 746,36 Eur - 1 987,70 Eur = 14 758,66 Eur).

Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pagal kurią:

5.4.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytą tvarką, pagal kurią:

5.4.1.1. A. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais A/2066, A1/352 (oranžine spalva);

5.4.1.2. G. Š. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu G/2418 (mėlyna spalva);

5.4.1.3. A. M. ir G. Š. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/788 (rožine spalva).

Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-31 parengtą gyvenamojo namo padalinimo brėžinyje nurodytą tvarką, pagal kurią:

5.5.1. A. M. naudojasi gyvenamojo namo dalimis (rožinė spalva):

5.5.1.1. pusrūsio patalpomis: pažymėta indeksu P-5;

5.5.1.2. pirmo aukšto patalpomis: pažymėta indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, 1-8, 1-9.

5.5.2. G. Š. naudojasi gyvenamojo namo dalimis (mėlyna spalva):

5.5.2.1. pusrūsio patalpomis: pažymėta indeksais P-3, P-6;

5.5.2.2. pirmo aukšto patalpomis: pažymėta indeksais 1-5, 1-6, G-1;

5.5.2.3. antro aukšto patalpomis: pažymėta indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14.

5.5.3. A. M. ir G. Š. bendrai naudojasi gyvenamojo namo dalimis (geltona spalva):

5.5.5.1. pusrūsio patalpomis: pažymėta indeksais P-1, P-2, P-4;

5.5.5.2. pirmo aukšto patalpomis: pažymėta indeksu 1-1.

Ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), naudojami pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį:

A. M. naudojasi ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių statinių dalimis, pažymėtomis indeksais 2I1p (1), 3I1p, 4I1p, ir laikinu neregistruotu statiniu (oranžinė spalva);

G. Š. naudojasi ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių statinių dalimis, pažymėtomis indeksu 2I1p (2), ir laikinu neregistruotu statiniu (mėlyna spalva).

Taip pat atsakovės naudai iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į tai, kad ieškovas G. Š., patenkino atsakovės A. M., priešieškinį 2 750 Eur sumos dalyje, grąžindamas į namą virtuvės baldų komplektą.

Nurodė, kad reikalavimą atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės jai paliekant natūra visą nekilnojamąjį turtą, ieškovui priteisiant ½ dalį nekilnojamojo turto vertės piniginę kompensaciją, t. y. 16 746,36 Eur, grindžia tuo, kad ilgą laiką besitęsiant bendraturčių nesutarimams bendro nekilnojamojo turto valdymo klausimais, šalys negali ir negalės tinkamai įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisių, todėl tinkamiausias būdas ginčams pasibaigti – atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui teisingą piniginę kompensaciją.

Pažymėjo, kad techniškai nėra galimybės atskirti ginčo namo ir jį atidalinti natūra, suformuojant du visiškai atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų ir žalos bei reikšmingų investicijų pertvarkant namą, nes name yra bendra sanitarinė – techninė įranga (šildymo, elektros sistemos, vandentiekis, san. mazgai ir pan.). Norint atskirti namo sanitarinę – techninę įrangą, būtų reikalinga kapitaliai pertvarkyti visą namą, kam būtų reikalingas netgi statybos leidimas, įrengti naują katilinę, įrengti atskirus apskaitos prietaisus, name yra tik vienas dušas ir vienas tualetas, todėl papildomai name būtų būtina įrengti dar vieną vonią ir tualetą, užmūryti tam tikrus name esančius praėjimus, padaryti atskirus įėjimus į rūsį ir kt. Taigi, šiuo atveju nekilnojamojo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, todėl yra pagrindas spręsti kompensacijos pinigais klausimą, kuris yra ekonomiškesnis atidalinimo būdas, negu rekonstruojant namą, kad jį būtų galima atidalinti natūra.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) šalių išsiskyrimo, ginčo name negyvena ir neleidžia jame gyventi jai su vaikais. Ji viena pati nuo pat šalių išsiskyrimo ((duomenys neskelbtini)) iki šiol išlaiko nekilnojamąjį turtą, moka visus mokesčius, moka savo kredito dalį bankui už nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu ieškovas prie nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros neprisideda jokia dalimi, priešingai, ieškovas namui daro žalą, išmontavo virtuvės baldus, išsivežė visą virtuvės įmontuojamą buitinę techniką, žiemos metu išsivežė vandens pumpavimo sistemos siurblį, dėl ko namo rūsys buvo užlietas ir namo nebebuvo galima šildyti, todėl atsakovė, kaip bendraturtė, patiria nuostolius.

Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir atlikta nekilnojamojo turto vertės teismo ekspertizė. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo 2025-07-01 dienai yra 71 800 Eur, todėl teigia, kad nuo šios sumos turi būti skaičiuojama ieškovo naudai iš atsakovės priteistina piniginės kompensacijos suma.

Po atsakovės priešieškinio pateikimo šalys bendrai padengė dalį kredito pagal šalių su kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi 2015-09-15 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-10-28 duomenimis, negrąžinto kredito likutis sudaro 38 307,28 Eur, kuris yra minusuojamas iš atidalinamo Nekilnojamojo turto vertės, skaičiuojant ieškovo naudai mokėtiną piniginės kompensacijos sumą. Todėl, vadovaujantis teismo eksperto nustatyta ir Ekspertizės akte nurodyta Nekilnojamojo turto verte – 71 800 Eur bei negrąžinto kredito likučiu, kuris, 2025-10-28 duomenimis, sudaro 38 307,28 Eur, tikslina savo priešieškinio rezoliucinės dalies 2 punktą ir prašo priteisti iš jos ieškovo naudai 16 746,36 Eur dydžio piniginės kompensacijos sumą (71 800 Eur - 38 307,28 Eur = 33 492,72 Eur; 33 492,72 Eur : 2 = 16 746,36 Eur), už jai atitenkantį atidalinamą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad ji yra finansiškai pajėgi išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, nes yra dirbanti, dalį lėšų jau yra sukaupusi, likusią dalį paskolins artimieji.

Taigi, tarp šalių ilgą laiką vyraujantys konfliktiniai santykiai, nesutarimai dėl bendro nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo, išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste, netenkinus jos priešieškinio reikalavimo – atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisinat ieškovui kompensaciją, tik paskatintų naujus šalių nesutarimus ir tarpusavio ginčus, neišspręstų situacijos iš esmės. Todėl priešieškinio reikalavimas atidalinti nekilnojamąjį turtą priteisiant ieškovo dalį atsakovei, o jai išmokant ieškovo naudai piniginę kompensaciją, yra pagrįstas ir turi būti tenkintas.

Nurodė, kad nors ji nuo 2023-06-11 nebegyvena šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančiame nekilnojamame turte, tačiau jį prižiūri, moka visus komunalinius mokesčius, priklausantį žemės mokestį. Ji nekilnojamojo turto išlaikymui už visą ginčui spręsti aktualų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo santuokos nutraukimo) iki 2025-10-28 patyrė 1 085,41 Eur dydžio išlaidų nekilnojamojo turto išlaikymui bendrą sumą, kurią sudaro: 232,37 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (nuo tada, kada buvo nutraukta šalių santuoka) iki 2025-10-28; 85,33 Eur už vandenį laikotarpiu nuo 2023-06-11 (nuo tada, kada atsakovė nebegyvena ginčo name) iki 2025-10-28; 614,71 Eur už elektrą laikotarpiu nuo 2023-06-11 (nuo tada, kada atsakovė nebegyvena ginčo name) iki 2025-10-28; 153 Eur už žemės mokestį laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2025 m. Taigi, ieškovui tenkanti kompensuoti (atlyginti) jos naudai nekilnojamojo turto išlaikymo ½ dalies suma sudaro 542,70 Eur (1 085,41 Eur : 2 = 542,70 Eur).

Nurodė, 2020 m. rudenį, t. y. dar santuokos metu, už 5 500 Eur šalys užsisakė virtuvės baldų komplektą. Po to, kai atsakovė skubiai išsikėlė iš namo (2023-06-11), ieškovas name savavališkai išmontavo virtuvės baldus ir išsivežė visą įmontuotą virtuvės buitinę techniką be jos, kaip bendraturtės, žinios ir sutikimo. Į minėtą sumą neįėjo montuojama buitinė technika, už kurią šalys rangovui mokėjo atskirai. Į virtuvės baldų komplektą buvo įmontuota indaplovė, viryklė, orkaitė, kepimo krosnelė, šaldytuvas, gartraukis. Atsakovė yra išsaugojusi tik šaldytuvo ir gartraukio įsigijimo 2021-02-03 PVM sąskaitą faktūrą Serija SJVB Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad šaldytuvas ir gartraukis bendrai kainavo 990 Eur. Atsakovė visos kitos buitinės technikos įsigijimo dokumentų, t. y. indaplovės, orkaitės, viryklės, kepimo krosnelės, įsigijimo dokumentų nėra išsaugojusi, tačiau jie bendrai kainavo apie 1 900 Eur, neįskaičius šaldytuvo ir gartraukio.

Po atsakovės priešieškinio pateikimo ieškovas parvežė ir atgal sumontavo virtuvės baldų komplektą, kuris buvo 5 500 Eur vertės, tai reiškia, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu gera valia iš dalies patenkino atsakovės priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punkto reikalavimą dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo už nekilnojamojo turto pabloginimą. Tačiau kitos buitinės technikos ieškovas negrąžino į šalių bendrą namą. Todėl šiuo pareiškimu atsakovė atsisako reikalavimo dėl 2 750 Eur piniginės kompensacijos dalies už grąžintą virtuvės baldų komplektą (5 500 Eur virtuvės baldų komplekto vertė : 2 = 2 750 Eur) priteisimo, tačiau likusioje dalyje atsakovė palieka savo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už negrąžintą buitinę techniką, kuris sudaro 1 445 Eur (990 Eur šaldytuvas, gartraukis + 1 900 Eur indaplovė, orkaitė, viryklė, kepimo krosnelė = 2 890 Eur; 2 890 Eur : 2 = 1 445 Eur).

Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu, po to, kai atsakovė pareiškė priešieškinį dėl žalos pritiesimo už išmontuotą virtuvės baldų komplektą, jį grąžino į ginčo šalių bendrą namą ir sumontavo atgal, kas reiškia, kad atsakovė šioje dalyje laimėjo bylą ir jai priklauso iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis už priešieškinio reikalavimą 2 750 Eur dalyje, kurią atsakovė reikalavo priteisti iš ieškovo už išmontuotą virtuvės komplektą (5 500 Eur virtuvės baldų komplekto vertė : 2 = 2 750 Eur).

Susumavus atsakovės patirtas išlaidas nekilnojamojo turto išlaikymui ir nuostolius už buitinės technikos išmontavimą bei negrąžinimą į ginčo namą, ieškovas turėtų atlyginti atsakovės naudai 1 987,70 Eur (542,70 Eur + 1 445,00 Eur = 1 987,70 Eur).

Nagrinėjamu atveju atsakovė reiškia priešieškinio patikslintą reikalavimą dėl 16 746,36 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš jos ieškovo naudai, o kitu savo priešieškinio patikslintu reikalavimu reiškia reikalavimą dėl 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai. Taigi, atsakovės priešieškiniu prašomos priteisti patikslintos sumos yra priešpriešinės ir vienarūšės, todėl prašo įskaityti atsakovės priešpriešinius piniginius reikalavimus ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 14 758,66 Eur sumą (16 746,36 Eur - 1 987,70 Eur = 14 758,66 Eur).

Teigė, kad jos siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka labiausiai atitiktų šalių, kaip bendraturčių interesus, nes: paliekama labai mažai bendrų naudojamų objektų dalių; jame esančios patalpos paskirstytos naudotis taip, kad visas patalpas būtų galima bendraturčiams naudotis izoliuotai nuo vienas kito; jos namo naudojimosi planas atitinka visą namo patalpų išsidėstymą pagal faktą, atlikus matavimus vietoje, todėl namo naudojimosi tvarkos planas parengtas atitinkant visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Tuo tarpu ieškovo siūlomame namo naudojimosi tvarkos plane nurodytas patalpų išsidėstymas neatitinka faktinio patalpų išsidėstymo, praėjimų ir izoliuotų patalpų. Jos siūloma naudojimosi tvarka labiau atitinka nekilnojamojo turto realiąsias dalis; žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma, atsižvelgiant į tai, kuria namo ir ūkinių pastatų dalimi naudosis kiekviena iš šalių, taip išvengiant šalių susitikimų ir galimų konfliktų.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (procesinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) su priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš priešieškinio turinio aišku, kad atsakovė planuoja per tris mėnesius išmokėti kompensacijos sumą, prisiimti visas prievoles prieš ieškovą (ne prieš kreditorių) mokėti pilnas kredito įmokas. Be ginčo turto, atsakovė neturi jokio kito turto, kurį galėtų realizuoti ir sumokėti kompensaciją. Atsakovė neturi jokių santaupų Atsakovės pajamos nėra pakankamos išmokėti tokiai kompensacijai.

Ginčo turtas yra suvaržytas hipoteka ir abi šalys turi kas mėnesį mokėti kredito įmokas apytikriai po 300,32 Eur (vienai šaliai tektų 150,16 Eur) kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui pagal 2015-09-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditoriniai įsipareigojimai baigsis 2043-08-28. Nors negrąžinta paskolos suma 39 769,58 Eur, be pagrindinio kredito kas mėnesį šalys bus atsakingos ir už palūkanas. Kai atsakovės pajamos tokios menkos, ieškovui neaišku iš kokių lėšų ji mokės apie 300 Eur mėnesines kredito įmokas ir tuo pačiu pajėgs per 3 mėnesius jam išmokėti siūlomą kompensaciją. Nesutinka su reikalavimu dėl potencialios atsakovės nemokumo rizikos. Šalys lieka solidariai atsakingi prieš kreditorių, visa skola gali būti išieškota iš ieškovo ir visos jam tenkančios turto dalies, todėl atsakovė privalėtų jam mokėti kompensaciją lygią ½ turto vertės ir šalys toliau mokėtų kreditą lygiomis dalimis.

Taip pat nesutinka su atsakovės siūloma alternatyvia naudojimosi tvarka, nes: atsakovei priskiriama naudotis derlingesne sklypo dalimi; gyvenamame name ir pagalbiniuose statiniuose joje yra tie patys trūkumai dėl bendro naudojimo patalpų, kuriuos nurodo atsakovė atsiliepime į ieškinį; naudojimosi tvarkos projektas akivaizdžiai sudarytas matininko, kuris nebuvo ginčo turte ir kuris planą sudarė ant senos kadastro bylos, ne pagal faktinę padėtį ir realius kadastrinius duomenis: neatitinka patalpų plotai ir numeracija; yra pasikeitę durų ir langų vietos ir dydžiai; kai šalys pirko turtą 2015 m. jame jau buvo pakeistas laiptų dydis ir kryptis; atsakovės valdomoje dalyje lieka visi apskaitos prietaisai ir virtuvės baldai; abi šalys turi patirti neproporcingai skirtingas išlaidas tokioms turto dalims valdyti (atsakovei atitenka virtuvė ir vonia, tereikia įsirengti tualetą, o ieškovui būtina įsirengti vonią ir virtuvę, o tokių patalpų įrengimo kaštai iš esmės skiriasi); gyvenamąjį namą sudaro ne vien gyvenamojo pobūdžio, bet ir pagalbinės patalpos. Pagal atsakovės siūlomą tvarką per visus statinius jai tenka 102 kv.m. pagalbinių patalpų ploto, o ieškovui beveik dvigubai mažiau 66 kv.m., kai tuo tarpu gyvenamojo pobūdžio patalpų skirtumas yra tik apie 9,47 kv.m. palankesnis ieškovui).

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė pagal pavedimą D. Š. ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad G. Š. priklauso ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčai prasidėjo po jos ir G. Š. santuokos. Kadastrinių matavimų byla įregistruota 1987-09-16. Nuo to laiko patalpos buvo pertvarkytos. Pusrūsis nebuvo pertvarkytas, tik sutvarkyta visa šildymo sistema. Pirmame aukšte buvo išgriauta siena, sujungtos 1-8 ir 1-7 patalpos. Iš 1-7 patalpos suformuota 1-6 patalpa. Tai nurodyta 2023 m. kadastrinių matavimų byloje. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre 2023-11-17 kadastrinių matavimų byla neįregistruota. 1-7A patalpa nurodyta bendro naudojimosi tvarkos plane. Pirmas aukštas atitinka faktinę padėtį, nurodytą 2023-11-17 kadastrinių matavimų byloje. Antrame aukšte buvo padaryti pertvarkymai 1-10 patalpoje (pagal seną, o pagal naują 2023-11-17 1-9 patalpa). Pagal 2023-11-17 planą antras aukštas atitinka faktines aplinkybes. Šiame name yra vienas sanitarinis mazgas, vienas tualetas, viena vonia ir viena virtuvė, todėl šios patalpos paliktos kaip bendro naudojimo patalpos. Su priešieškinyje nurodytu ūkinio pastato, žemės sklypo atidalinimu, nesutiko. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ planą ieškovas negali patekti į ūkinį pastatą. Taip pat nesutiko ir su atsakovės nurodyta naudojimosi tvarka, kadangi pagal ją ieškovui paliekamas visas antras aukštas, kuriame nėra nei tualeto, nei vonios, nei virtuvės. Atsakovė pasiskyrė sau visą pirmą aukštą, kur yra ir vonia, ir tualetas, ir virtuvė, stovi viso namo saugikliai. Pagal atsakovės siūlymą, jai atitenka visa daržinė, o ieškovui atitenka patalpa, į kurią jis gali patekti iš atsakovės pusės. Atsakovė sau pasiskyrė žemės sklypą, kuris apsupa ieškovo sklypą, be to ji pasiskyrė geriausias žemes. Dėl nuostolių už nekilnojamo turto pabloginimą ir išlaikymą – didžioji dalis išlaidų buvo padengta ieškovo. Po skyrybų atsakovei atiteko automobilis, o ieškovui virtuvės baldų komplektas su įranga. Be to, pagal taikos sutartį po skyrybų kilnojami daiktai atitenka tam, kas už tai mokėjo. Prašo patvirtinti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kurią siūlo ieškovas. Pagal atsakovės siūlomą tvarką į patalpas patekti ieškovui neįmanoma. Bendro naudojimosi tvarka būtų nustatyta tam, kad patalpų savininkai žinotų, kokiomis patalpomis kuris naudojasi. Atsakovė gali naudotis patalpa pirmame aukšte 1-6, be to ji gali naudotis didžiuoju kambariu pirmame aukšte, tik jį reikėtų atsitverti taip, kaip buvo ankščiau, t. y. pastatyti sieną ir įstatyti duris. Nustačius bendrą naudojimosi tvarką, būtų galimybė namą parduoti. Pagal nustatytą tvarką kiekvienas rūpintųsi savo dalimi. P-1A patalpoje (bendro naudojimo patalpoje) yra vandens skaitiklis. Dėl šildymo – namas bus šildomas per pus arba šildys tas, kuris tuo metu gyvens name. Šiuo metu namas labai apleistas. Nei ieškovas, nei atsakovė dabar name negyvena. Į namą yra du įėjimai iš pirmo aukšto. Su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad 2024-05-27 negrąžinto kredito likutis yra 39 769, 58 Eur, sutiko. Ieškovas nuo 2022 m. gegužės mėn. apie metus laiko dirbo užsienyje. 2023 m. gegužės mėn. jis grįžo į Lietuvą. 2023 m. balandžio mėn. jis išsiskyrė su atsakove. 2023 m. birželio mėn. gyveno kartu su ieškovu. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. name gyveno ieškovo sūnus su sugyventine, o prieš tai gyveno pati atsakovė su vaikais. Valymo įrenginiai, šiltnamis – atsakovės pusėje. Ieškovo siūlomoje tvarkoje visi įrenginiai yra bendro naudojimo. Plane atvaizduoti pastatai, kurie turi unikalų numerį ir, kurie turi pamatus, yra registruoti. Pastatais, kurie neregistruoti, naudotųsi tas, ant kurio žemės jie stovi. 211P (2) statinys turi vieną langą, balkono durų jis neturi. Balkono duris turi statinys 211P (1). Pagal ieškovo planą pirmame aukšte įsirengti sieną ir duris buvusioje vietoje yra mažesnės sąnaudos, nei antrame aukšte įsirengti vonią, virtuvę. Ieškovas prie to prisidėtų. Pagal atsakovės žemės naudojimosi planą, atsakovės žemės apsupa ieškovo žemes. Jei atsakovei atitektų pirmas aukštas, tai ji turėtų ieškovui sumokėti kompensaciją antro aukšto įsirengimui. Atsakovė kreipėsi į banką dėl paskolos perrašymo jos vardu, tačiau bankas nesutiko, nes jos pajamos labai mažos. Nei ieškovas, nei atsakovė neturi pinigų, todėl atidalinimas galimas tik natūra su kompensacija tai pusei, kurios sąlygos blogesnės.

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė advokato padėjėja S. Š. pareikštą ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas, parodė, kad šalių asmeniškai nepažįsta. Jis turi įgijęs magistro laipsnį (kvalifikacija – matininkas, geodezininkas), 2018 m. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (sritis – kadastrinių matavimų ir žemėtvarkos darbai). 2024-05-31 darė namo ir žemės sklypo naudojimosi planą, esančių (duomenys neskelbtini) Prašymą pateikė A. M. Buvo nuvykęs į vietą. Rengdamas planą naudojosi pirminiu geodeziniu planu. Ruošdamas žemės sklypu naudojimosi planą, rėmėsi žemės sklypo planu, kadastrinių matavimų planu, kuriame nustatytos ribos, koordinatės, statinių padėtis, nekilnojamojo turto registro išrašu. Pagrindiniai principai sudarant planą – nustatyti atskirąsias ir bendrąsias dalis reikalingas statinių eksploatavimui, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie kiekvienos atskirtos dalies, kad būtų patogus naudojimas – kuo mažiau bendro naudojimo objektų, užtikrintas patekimas į kiekvieną valdoje esantį statinį. Rengiant planą buvo numatytas patekimas į kiekvieną objektą. Žemės sklypo plane yra du įėjimai į namą, jam eksploatuoti nustatoma bendro naudojimo dalis aplink namą. Bendro naudojimo objektas yra daugiau skirtas privažiuoti. Į patalpą 21IP-2 turėtų patekti iš bendro naudojimo dalies B. 21P-1 ir 21P-2 yra vienas statinys, rytinėje pusėje yra įėjimas, ten yra durys. B-394/788 – bendro naudojimo dalis, galima patekti tiek prie ūkinių pastatų, tiek prie gyvenamojo namo. Į namą yra du patekimai. Jie visiškai atskiri, vienas ties garažu 1-6 ir veda į antrą aukštą, kurį galima naudoti atskirai, o kitas patekimas iš vakarinės pusės 1-1. Iš šiaurinės pusės naudojamasi koridoriumi 1-6, sanitariniu mazgu 1-5 ir patenkama į antrą aukštą. Visas antras aukštas priskirtas vienam iš bendraturčių. Į rūsį (P1 patalpą) patenkama iš pirmo aukšto. Per P1 patenkama į P6, toliau į P4, P2, iš P2 į P3, iš P4 į P5. 2024-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo padalinimo planas sudarytas pagal A. M. pageidavimus. Buvo vertinta kam kokios patalpos priskiriamos, atsakovui priskirtos patalpos be virtuvės, sanitarinių mazgų, vonios.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Civilinė byla išnagrinėta minėtam proceso dalyviui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

Atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytine medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino šalių prašymą nutraukti sudarytą santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė dėl bendro turto padalijimo lygiomis dalimis, t. y. šalims atiteko po ½ dalį šio nekilnojamojo turto: 1) žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) Nurodyta, jog šalys susitarė, kad dėl šio išvardinto turto nenusimato bendro turto naudojimosi tvarkos, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi (3, 5 punktai).

Iš 2023-10-26 elektroninio laiško išrašo matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovo vyko susirašinėjimas dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos sumokėjimo.

2023-10-23 VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį Pastato - Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Pastato - Šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2015-09-15 Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys su akcine bendrove (toliau – AB) DNB banku (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 0.6150 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), pirkti buvo suteiktas 54 600 Eur kreditas, o gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontuoti ar jo apdailai atlikti – 1 890 Eur kreditas. Iš viso šalims buvo suteiktas 56 490 Eur kreditas, kurį jie įsipareigojo grąžinti iki 2045-08-28.

Byloje atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-31 sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, gyvenamojo namo padalinimo brėžinius, gyvenamojo namo patalpų padalinimo projektą.

Iš byloje pateikto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-04-16 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, matyti, kad ieškovo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismo mediatorė 2024-11-21 pranešimu dėl teisminės mediacijos pabaigos informavo teismą, kad teisminės mediacijos procesas civilinėje byloje baigtas – pasibaigė teisminės mediacijos laikas.

Byloje pateikti vietinės rinkliavos pranešimai už atliekų išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-04-30, sąskaitos su detalizacijomis už elektros paslaugas laikotarpiu nuo 2023-06-30 iki 2024-05-31, mokėjimo pranešimai už vandens suteikimo paslaugas laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2024-04-30, už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2023-10-23 ir 2023-10-27 elektroninių laiškų išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovas nurodė prisijungimo duomenis prie elektros tiekėjo ir reikalavo sumokėti mokesčius.

Byloje atsakovės pateiktose 2024-07-21 darytose fotonuotraukose užfiksuotas virtuvės baldų komplektas, jo apgadinimai (pelėsis, atšokusi ar nudaužta stalčiaus briauna).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštuose „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų“ nurodyta, kad G. Š. (duomenys neskelbtini), negyvena ir paslauga nesinaudoja nuo spalio 1 d.

Iš „Swedbank“ akcinės bendrovės (toliau – AB) išrašų matyti ieškovo laikotarpiu nuo 2023-06-11 iki 2025-02-09 atliktos bankinės operacijos.

Byloje pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad atsakovė A. M. ir R. V. (ikisantuokinė pavardė buvo – M.) yra seserys. 2025-03-08 atsakovės sesers R. V. rašytiniame sutikime nurodyta, kad ji sutinka paskolinti pinigines lėšas atsakovei tikslu jai sumokėti 20 480,21 Eur ar didesnę piniginės kompensacijos sumą ieškovui. R. V. 2025-03-08 banko sąskaitos išraše nurodytas banke laikomų piniginių lėšų likutis – 70 291,55 Eur.

Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo

Sprendžiant šį klausimą, teismas visų pirma atsižvelgia į itin konfliktiškus, priešiškus ir komplikuotus šalių tarpusavio santykius, kurie tęsiasi nuo pat santuokos nutraukimo dienos ir intensyviai reiškėsi šio teisminio proceso metu. Bylos duomenimis, šalys visiškai nesugeba rasti bendrų kompromisų, vienašališkai atlieka destruktyvius veiksmus turtui (išmontuojami ir vėliau grąžinami baldai, išvežama buitinė technika, dėl ko kyla realus turto sugadinimo pavojus). Be to, tarpusavio bendravimas yra pasiekęs kraštutinę krizinę ribą – ieškovo atžvilgiu buvo pateikti keli pareiškimai policijai ir išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, o šalių bandymas ginčą spręsti taikiai nepavyko nutraukus teisminę mediaciją pasibaigus teisminės mediacijos laikui.

Teismas, vertindamas šalių galimybes po bendro turto atidalijimo apsirūpinti gyvenamuoju būstu, pažymi, kad ieškovo turtinė padėtis jam leidžia savarankiškai įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, o šis procesas ieškovui yra objektyviai paprastesnis ir finansiškai lengviau įgyvendinamas nei atsakovei, auginančiai mažamečius vaikus. Teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, ieškovas šiuo metu yra vienišas asmuo, neturi jokių naujų šeiminių įsipareigojimų, todėl jo mobilumas rinkoje ir galimybės gauti naują kreditą arba išsinuomoti laikiną būstą yra nepalyginamai didesnės.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra finansiškai pajėgus ir turi aukštą kreditingumo lygį: jo nuolatinės mėnesinės pajamos, kurias sudaro darbo užmokestis, komandiruotpinigiai ir neįgalumo išmokos, siekia net 4 000 Eur. Be to, ieškovas asmeninėje „Swedbank“ AB sąskaitoje disponuoja 58 947,34 Eur likučiu, turi daugiau nei 20 000 Eur asmeninių santaupų, antrąją pensijų pakopą (apie 7 000 Eur) bei tėvų dovanotus pinigus (15 000 Eur). Gavęs iš atsakovės teismo nustatytą 16 746,36 Eur piniginę kompensaciją, ieškovas disponuotų itin stambiu pradiniu kapitalu naujam būstui įsigyti.

Priešingai, atsakovė viena augina, išlaiko du mažamečius šalių vaikus, kurie mokosi greta esančioje mokykloje, o jos asmeninės mėnesinės pajamos siekia apie 1 500 Eur. Atsakovė neturi jokio kito asmeninio nekilnojamojo turto, o jos finansiniai ištekliai (gauta sesers paskola) civiliniame procese yra tikslingai nukreipti šio konkretaus šeimos būsto išsaugojimui, siekiant apsaugoti vaikus nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad natūra turtas liktų tai šaliai, kuriai naujo būsto paieškos su dviem mažamečiais vaikais sukeltų neproporcingą finansinę bei socialinę naštą. Kadangi ieškovui, įvertinus jo išskirtinai gerą turtinę padėtį ir vienišo asmens statusą, apsirūpinti nauju būstu yra žymiai paprasčiau, teismas esminį prioritetą teikia atsakovės patikslinto priešieškinio pirmam reikalavimui.

Svarstydamas šalių priešpriešinius reikalavimus dėl turto atidalijimo natūra, teismas taip pat vertina abiejų bendraturčių elgesį, susijusį su nekilnojamojo turto priežiūra, išlaikymu bei faktiniu jo būklės išsaugojimu. Šiuo aspektu tarp šalių taip pat vyrauja esminiai nesutarimai.

Atsakovė nurodė, kad po šalių skyrybų ji su trimis vaikais liko gyventi name, jį visiškai išlaikė ir prižiūrėjo. Nors dėl ieškovo veiksmų nuo 2023-06-11 name nebegyvena, ji ir toliau iki pat 2025 m. vasaros pabaigos stengėsi sodybą prižiūrėti, mokėjo mokesčius, o po to, kai ieškovas išmontavo šildymo sistemos siurblius, ji pasiskolino įrangą iš kitų asmenų, išsausino užlietą rūsį ir vėl pajungė šildymą, kad namas per žiemą nesupelytų. Pažymėjo, kad vėliau priežiūra tapo nebeįmanoma, nes ieškovo naujoji sutuoktinė ją tiesiogiai išvijo iš sodybos.

Ieškovas teigė priešingai, t. y., kad jau tris metus ginčo turto niekas neprižiūri, sodyba yra visiškai apleista, o tai užfiksavo ir antstolis. Jo atstovė akcentavo, kad atsakovė pati patvirtino nuo 2025 m. nesirūpinanti turtu. Tuo tarpu pats ieškovas nurodė name negalėjęs gyventi ir jo tvarkyti tik dėl atsakovės piktnaudžiavimo policijos iškvietimais.

Vertindamas šiuos šalių paaiškinimus byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, kad faktinė sodybos būklė šiuo metu iš tiesų yra prasta, ką objektyviai patvirtina ieškovo pateiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Protokole užfiksuota nenušienauta žolė, neužrakintos rūsio durys bei pelėsis kambariuose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių esminis ginčas kyla ne dėl paties nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, o dėl to, kuriai iš šalių turtas priteistinas natūra, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė įrodymais pagrindė, kad atidalijimo atveju turi realias finansines galimybes (savo sąskaitoje disponuoja faktiškai pervestomis sesers paskolos lėšomis) išmokėti ieškovui priklausančią kompensaciją. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje, siekiant apsaugoti kartu su motina gyvenančių mažamečių vaikų interesus, užtikrinti jų nepertraukiamą ugdymosi procesą bei stabilias gyvenimo sąlygas, nekilnojamojo turto atidalijimas atsakovei priteisiant turtą natūra, o iš jos ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją (16 746,36 Eur), yra racionaliausias, ekonomiškiausias ir labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas, todėl tenkintinas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas atidalinti ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove turimo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 16 746,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priteistiną ieškovo turto dalį, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją ieškovui per tris (3) kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo

Ieškovas prašė netenkinus pirmo reikalavimo, tenkinti reikalavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais, žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką. Ieškovo teigimu, nustačius patikslinto ieškinio reikalavime nurodytą tvarką, atsakovė naudotųsi 66,52 kv. m., o ieškovas 64,39 kv.m. gyvenamojo namo patalpomis. Atsakovė naudotųsi skyrium sandėliu pusrūsyje ir dviem kambariais pirmame aukšte, vienu kambariu antrame aukšte, ieškovui skyrium atitektų panašaus ploto trys kambariai antrame aukšte. Tambūras, katilinė, koridoriai, sanitariniai mazgai, virtuvė – liktų bendro naudojimo kambariais. Šalims atitiektų panašios apimties ir funkcinės paskirties statinių ir žemės klypo dalys ir tokiu būdu būtų išlaikytas šalių interesų balansas.

Teismas atmeta abiejų šalių alternatyvius reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, naudojimosi tvarka bendrame daikte gali būti nustatoma tik tada, kai ji yra racionali, patogi bendraturčiams, nepažeidžia jų lygiateisiškumo principų ir užtikrina realią galimybę naudotis turtu nesukeliant naujų konfliktų.

Kaip byloje nustatyta, namas turi tik vieną funkcionuojantį sanitarinį mazgą ir vieną virtuvę pirmame aukšte. Šalių santykiai yra priešiški, todėl palikti tokias patalpas bendram naudojimui, reikštų nuolatinį šalių konfliktavimą ir privatumo pažeidimą, kas tiesiogiai prieštarauja mažamečių vaikų interesams augti saugioje aplinkoje.

Kaip parodė liudytoju apklaustas matininkas, inžineriniai įrenginiai (vandens skaitikliai pusrūsyje, elektros saugikliai pirmame aukšte) yra išsidėstę taip, kad nustačius bet kurį šalių siūlomą planą, vienas iš bendraturčių prarastų galimybę savarankiškai prieiti prie apskaitos prietaisų arba būtų priverstas pažeisti kito privatumą. Liudytojo parodymai patvirtina, kad jo naudojimosi planas parengtas remiantis senais kadastriniais duomenimis, kurie neatitinka realios faktinės situacijos (pasikeitusios durų angos, laiptų kryptis). Jokių techninių projektų ar statybos leidimų sistemų atskyrimui šalys teismui nepateikė.

Teismo vertinimu, abiejų šalių siūlyti alternatyvūs gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo būdai, paliekant daug intensyviai naudojamų bendrų patalpų (virtuvę, vonią, inžinerinius mazgus), tarp šalių vyraujant itin konfliktiškiems santykiams, laikytini visiškai neracionaliais, nepatogiais ir neįgyvendinamais.

Kadangi teismas jau patenkino pirminį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimą, kurį šalys laikė prioritetiniu, ir, kuris galutinai išsprendžia šalių ginčą, alternatyvūs šalių reikalavimai nustatyti naudojimosi tvarką atmetami kaip neracionalūs ir teisiškai neįmanomi įgyvendinti.

Dėl nuostolių atlyginimo už nekilnojamojo turto pabloginimą ir išlaikymą

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

Remiantis civiliniame procese galiojančiu bendruoju įrodinėjimo naštos paskirstymo principu (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kaip minėta, atsakovė prašė kompensuoti ½ dalį mokesčių už suvartotą vandenį, elektros energiją bei atliekų tvarkymą. Teismas nustatė, kad po šalių konflikto (2023-06-11), ieškovas ginčo gyvenamajame name faktiškai nebegyveno, jame lankėsi tik epizodiškai ir jokiomis komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo. Byloje pateikti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštai „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų“ patvirtina, kad ieškovas paslaugos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamosios dalies buvo oficialiai atsisakęs. Tuo tarpu name tam tikrais laikotarpiais gyveno pati atsakovė su vaikais bei pilnametis šalių sūnus su sugyventine (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė). Atsakovė į bylą pateikė bendras sumokėtas mokesčių sumas, tačiau neįrodė, kad šios išlaidos buvo pastoviosios (abonentinės) objekto išlaikymo išlaidos, kurios privalomos bendraturčiui vien už turto nuosavybės faktą. Teismas sprendžia, kad visos atsakovės prašomos sumos už vandenį, elektrą ir kitus komunalinius mokesčius yra tiesiogiai susijusios su faktiniu resursų (vandens, elektros ir kt.) suvartojimu, kurį generavo išskirtinai name gyvenę asmenys (atsakovė, šalių vaikai). Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-10-28 faktiškai gyveno ginčo turte ir vartojo vandenį, elektrą, o jo epizodiniai apsilankymai name nesudaro teisinio pagrindo vertinti jo kaip nuolatinio paslaugų vartotojo, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti jį atlyginti 542,70 Eur (1 085,41 Eur ÷ 2 = 542,70 Eur) nuostolius už ginčo turto išlaikymą, kuriuos generavo išskirtinai kiti name gyvenę asmenys.

Byloje nustatyta, kad ginčo buitinė technika buvo įsigyta dar santuokos metu (2020-2021 m.) bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Vadinasi, šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis galutinai sureguliavo minėto kilnojamojo turto (buitinė technika: indaplovė, orkaitė, viryklė, kepimo krosnelė) teisinį statusą ir panaikino bet kokias tarpusavio pretenzijas, todėl laikytina, kad visi turtiniai klausimai šioje dalyje yra išspręsti. Aplinkybė, kad ieškovas atliko bankinius pavedimus iš savo sąskaitos baldų gamintojams, tik patvirtina, kad šalys dar iki skyrybų žinojo apie šio turto finansavimo šaltinius, tačiau sutartyje pretenzijų dėl buitinės technikos neišreiškė.

Iš byloje esančio įsiteisėjusio Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, matyti, kad šalys patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties nuostatomis šalys aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad visą kilnojamąjį turtą bei namų apyvokos daiktus jos jau yra pasidalinusios bendru sutarimu, kai pradėjo atskirai gyventi ir dėl to jokių pretenzijų viena kitai neturi. Taip pat šalys susitarė, kad visas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas iki santuokos ar santuokos metu įgytas vieno sutuoktinio vardu kaip asmeninė nuosavybė, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir toliau lieka šiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise (2 punktas). Teismas pažymi, kad ši patvirtinta sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią (res judicata).

Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė jokių naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, atsiradusių po santuokos nutraukimo, kurios suteiktų teisinį pagrindą vėl iš naujo peržiūrėti jau teisiškai užbaigtą kilnojamojo turto pasidalijimo klausimą ir priteisti nuostolių atlyginimą už šalių bendro ginčo nekilnojamojo turto pabloginimą.

Kadangi ieškovas prie šių išteklių (elektros, vandens ir kt.) naudojimo neprisidėjo ir jais nesinaudojo, teismas, išnagrinėjęs šalių teisinius argumentus ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovo pareigos susimokėti už komunalines paslaugas, o kilnojamojo turto (buitinės technikos) pasidalijimo klausimas buvo išspręstas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad minėtas sprendimas 2023-05-04 įsiteisėjo), todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimą už šalių bendro ginčo nekilnojamojo turto pabloginimą ir išlaikymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymo taikymo

Atsakovė patikslintu priešieškiniu suformulavo galutinį materialinį reikalavimą – sprendimo priėmimo metu pritaikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir prašė iš jos ieškovo naudai priteistinos 16 746,36 Eur piniginės kompensacijos sumos (už jam tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto) atimti jos reikalaujamą 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimo sumą (už turto pabloginimą ir išlaikymą). Atsakovės vertinimu, kadangi abu reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai (piniginiai), teismas privalo automatiškai įskaityti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai tik galutinį skirtumą – 14 758,66 Eur sumą.

Ieškovas su tokiu priešieškinio reikalavimų sujungimu ir įskaitymo taikymu nesutiko. Jo atsikirtimai buvo tiesiogiai susieti su pačio nuostolių reikalavimo ginčijimu. Ieškovas argumentavo, kad kadangi jis nėra padaręs jokios žalos bendram turtui, o visi komunaliniai mokesčiai buvo generuojami pačios atsakovės ir sūnaus faktinio gyvenimo metu, todėl jis nėra skolingas atsakovei jokios nuostolių sumos.

CK 6.130 straipsnis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. CK 6.131 straipsnio 2 dalis numato, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-53-684/2017).

Teismui visiškai atmetus patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 1 987,70 Eur nuostolių priteisimo už šalių bendro ginčo nekilnojamojo turto pabloginimą ir išlaikymą, konstatuotina, kad ieškovas nėra skolingas atsakovei jokios sumos. Nesant ieškovo priešpriešinės prievolės, šioje byloje nelieka paties įskaitymo objekto (CK 6.130 straipsnis). Vienintelė reali, teismo patvirtinta piniginė prievolė yra atsakovės pareiga sumokėti ieškovui visą 16 746,36 Eur kompensaciją už jai natūra tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto. Vadovaujantis cituota kasacinio teismo praktika bei nesant teisiškai egzistuojančio atsakovės reikalavimo, automatinis sumų minusavimas iki atsakovės nurodytos 14 758,66 Eur sumos yra negalimas, todėl atsakovės prašymas pritaikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys yra atmestas visiškai, o patikslintas priešieškinis patenkintas iš dalies.

Vertindamas patikslinto priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją, teismas pažymi, kad pirminis (pagrindinis) atsakovės patikslintu priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant turtą atsakovei ir nustatant kompensaciją ieškovui, buvo patenkintas visiškai. Reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo buvo pareikštas kaip alternatyvus – tam atvejui, jei teismas netenkintų pirmojo reikalavimo. Teismui tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl atidalijimo, alternatyvus reikalavimas priimant galutinį procesinį sprendimą tampa teisiškai nebeaktualus, todėl įtakos bendram patikslinto priešieškinio patenkinimo procentui neturi. Savarankiškas turtinis reikalavimas dėl 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimo už šalių bendro ginčo nekilnojamojo turto pabloginimą ir išlaikymą bei išvestinis reikalavimas taikyti priešieškinio reikalavimų įskaitymą teismo sprendimu yra atmesti. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį, apimtį bei šalių turtinių interesų pusiausvyrą, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad bendra patikslinto priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija sudaro 50 proc., o likusi 50 proc. reikalavimų dalis laikytina atmesta.

Vertindamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už virtuvės baldų komplekto (2 750 Eur vertės) grąžinimą, teismas pažymi, kad šis reikalavimas buvo pareikštas pirminiame priešieškinyje, tačiau ieškovas jį patenkino bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties atsakovė patikslintu priešieškiniu šio reikalavimo nebekėlė (jo atsisakė), o reikalavimą dėl likusių nuostolių atlyginimo sumažino iki 1 987,70 Eur. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai reikalavimai patenkinami iki teismo sprendimo priėmimo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš reikalavimus patenkinusios šalies, todėl ši dalis (2 750 Eur) laikoma patenkinta atsakovės naudai. Tuo tarpu patikslintame priešieškinyje likęs savarankiškas turtinis reikalavimas dėl 1 987,70 Eur nuostolių atlyginimo už turto pabloginimą ir išlaikymą teismo sprendimu yra atmetamas visiškai, kaip nepagrįstas. Šių aplinkybių visuma (visiškas pagrindinio reikalavimo patenkinimas, baldų grąžinimas atsakovei ir visiškas patikslinto nuostolių reikalavimo atmetimas) teisiškai pagrindžia teismo pasirinktą ir aukščiau nurodytą šalių patirtų išlaidų paskirstymo proporciją.

Ieškovas pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad byloje patyrė iš viso 7 971,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 486 Eur žyminis mokestis, 5 733,33 Eur išlaidos už advokatės, advokato padėjėjos teisinę pagalbą, 302,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 100 Eur už matininko paslaugas ir 350 Eur už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą.

Kadangi minėtos išlaidos (7 971,83 Eur) patirtos bylą nagrinėjant pagal patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (3 985,92 Eur) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, t. y. šios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteisiamos. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (3 985,91 Eur) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad atmesta 50 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 992,96 Eur (3 985,91 × 50 ÷ 100) bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už pareikštą priešieškinį atsakovė sumokėjo 673 Eur žyminį mokestį, už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė patyrė 8 167 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už matininko paslaugas sumokėjo 596,80 Eur, už teismo ekspertizę – 850 Eur. Iš viso atsakovė patyrė 10 286,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi 10 286,80 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pagal patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (5 143,40 Eur) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, t. y. ir iš ieškovo atsakovei priteisiama 5 143,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (5 143,40 Eur) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, ir iš ieškovo atsakovei priteisiama 2 571,70 Eur (5 143,40 × 50 ÷ 100) Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 7 715,10 Eur (5 143,40 Eur + 2 571,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas atlieka priešpriešinių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (7 715,10 Eur – 1 992,96 Eur). Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys yra atmetamas visiškai, o atsakovės patikslintas priešieškinis patenkinamas iš dalies (50 proc.), atlikus priešpriešinį išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama galutinė 5 722,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės A. M. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Atidalinti ieškovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – Šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį priteisti atsakovei A. M. asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovės A. M. priteisti ieškovo G. Š. naudai 16 746,36 Eur (šešiolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 36 ct) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priteistiną ieškovo turto dalį, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją ieškovui per tris (3) kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš ieškovo G. Š., gim.(duomenys neskelbtini), atsakovei A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 5 722,14 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Spendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.