- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-762-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09596-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė (pran.), Milda Skersienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Tikės grupė
- Trečiasis asmuo
- RENLINA
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-834-877/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tikės grupė“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl atlygio už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Renlina“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tikės grupė“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) 1 379,40 Eur atlygio už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino. 2026 m. vasario 9 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-834-877/2026.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-834-877/2026 laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitiko CPK 80 ir 287 straipsnių reikalavimų, todėl teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumų pašalinimui, nutartis jo atstovui advokatui R. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) buvo įteikta 2026 m. vasario 13 d. Teismas nustatė, kad nustatytu trūkumams šalinti terminu atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, tačiau nesumokėjo įstatymo nustatyto žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas laikė, kad atsakovas jam nurodytų trūkumų nepašalino, todėl jo 2026 m. vasario 9 d. pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžintino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, atmetė bendrininkavimo ir komunikavimo galimybes, padarė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Atsakovo teisės kreiptis į teismą apribojimas vien tik dėl to, kad dėl žmogiškos klaidos nebuvo paprašyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra neproporcingas. Teismo raštinė, vadovaujantis bendrininkavimo principu, galėjo papildomai informuoti atsakovo atstovą apie neištaisytą trūkumą. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-189-775/2026 atsakovui išdėstė sprendimo įvykdymą būtent dėl jo sunkios materialinės padėties. Teigia, kad jo turtinė padėtis per tokį trumpą laiko tarpą nėra pakitusi, todėl teikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pagrindas atsakovui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Tikės grupė“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teigia, kad atsakovas nei per nustatytą terminą, nei iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo nepašalino nustatytų procesinio dokumento trūkumų – nepateikė teismui tinkamai parengto pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė argumentų, galinčių turėti įtakos priimto skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui). Esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai ir teisėtai atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-834-877/2026, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, atmetė bendrininkavimo ir komunikavimo galimybes, padarė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teigia, kad atsakovo teisės kreiptis į teismą apribojimas vien tik dėl to, kad dėl žmogiškos klaidos nebuvo paprašyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra neproporcingas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų (šiuo atveju pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 287 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis). Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).
CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Pašalinus trūkumus per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. priimtu sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš apelianto 1 379,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1 379,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš apelianto valstybei 11,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 200 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovui nustatė 7 dienų terminą trūkumų pašalinimui, t. y. sumokėti įstatymo nustatyto dydžio (57 Eur) žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2026 m. vasario 17 d. apeliantas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tačiau įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, teismui nepateikė.
Byloje nėra duomenų, kad apeliantas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar kartu su pateiktu atsiliepimu į ieškinį būtų pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų sumokėjęs Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, tačiau apeliantas šio reikalavimo neįvykdė, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kurios Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-189-775/2026 buvo vertinamos, nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatymo nustatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų, taip pat kreipimosi į teismą taisyklių. Apeliantas, reikšdamas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu su tokiu prašymu, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis prašymas, o ne remtis kitoje byloje teismo vertintais ir tirtais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl šiuo ir kitais aspektais apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai, t. y. cituojamas 2020 m. liepos 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Balkūnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17) neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalį, todėl nėra pagrindo šios nutarties panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Atmetus apelianto atskirąjį skundą, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.