Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Mildai Gricienei, dalyvaujant ieškovei L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. kovo 2 d. teisme priimtas ieškovės L. J. ieškinys atsakovui G. J., kuriuo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos - sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti, 15 metų jie neveda bendro šeimos biudžeto. Atsakovas G. J. turi priklausomybę ir nesutinka jos gydytis, todėl tarpusavio santykiai visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Sutuoktiniai gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl santuoka nutrauktina. Ieškovė patvirtina, jog jokio santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi. Ieškovė neturi jokių asmeninių prievolių kreditoriams. Dėl atsakovo galimai turimų kitų asmeninių įsipareigojimų ieškovė neturi jokios informacijos ir gauti galimybės tokiai informacijai pateikti neturi. Ieškovė partvirtina, kad jokių turtinių prievolių kreditoriams ji ir atsakovas solidariai, kaip sutuoktiniai, neturi. Ieškovė pareiškia, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovui G. J. procesiniai dokumentai įteikti 2026 m. kovo 6 d. asmeniškai. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, termino susitaikymui nustatyti neprašė, į teismo posėdžius neatvyko. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad turtą, kurį turėjo, prarado, dalintino turto neturi. Vaikai jau yra pilnamečiai – E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, nuo kurios nesigydo, todėl ieškovė nori skirtis. Neprašo priteisti papildomų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovė neprašo santuokos nutraukti tik dėl atsakovo kaltės, prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir atsakovas santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. J. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. J., kurie šiuo metu pilnamečiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota.

Išklausęs ieškovės paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daug metų, bendro ūkio neveda, santuokinių pareigų neatlieka. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnis).

Dėl kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti šalims santuokines pavardes. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nenustatyta, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Taigi sutuoktiniai dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus įsipareigojimus kreditoriams.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Už ieškinį, jį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėtas 115 Eur žyminis mokestis. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 115 Eur žyminis mokestis. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 27,33 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. J. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui G. J. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. J. 115 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. J. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. J. 27,33 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.