Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, iš jų paskutinius 2 kartus:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-02-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, 4 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-07-24 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto. 2025-10-08 paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2026-02-20 apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, sugyventinei I. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir taip minėtai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2026-02-20 būnant pas draugą, jis kartu su sugyventine I. B., draugu bei jo drauge jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po to einant sugyventine į namus, jie susipyko dėl to, kad sugyventinė iš draugo mokėjimo kortelės nusipirko cigarečių. Jie susistumdė, besistumdydami apvirto, jis galėjo suduoti smūgį sugyventinei. Einant sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad juos iškvietė nepažįstamas asmuo.

Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2026-02-20 ji su sugyventiniu A. S. pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 4 butelius po 0,7 l. degtinės. Einant į namus susipyko su sugyventiniu. Jis garsiai šaukė. Ji nuo A. S. pastūmimo pargriuvo ant žemės. Pašaliniai asmenys iškvietė policiją. Buvo atvykę pareigūnai, greitoji med. pagalba. Jokių sužalojimų ant kūno nebuvo. Gal kažkiek jai skaudėjo, dėl didelio girtumo, nejuto stipraus skausmo. Savo iniciatyva policijos pareigūnų nebūtų kvietusi. Įvykio metu ji buvo girta, todėl nepamena visų įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, tai, kad sugyventinis jai sudavė į nugarą yra teisingi, neteisingai jos apklausos protokole nurodyta, jog sugyventinis ją spardė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2026-02-20 apie 19 val. 30 min. einant į namus su sugyventiniu, šis ranka sudavė jai į nugarą 1-2 kartus, po to nuvirtus jai ant žemės ją spardė. Tokie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 7-9).

Be to, nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną einant į namus (duomenys neskelbtini), galėjo būti netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), sugyventinis jai vieną kartą sudavė smūgį į nugarą, daugiau jokių smūgių nesudavė. Pirmos apklausos metu ji buvo pikta, todėl tyčia nurodė, kad jis sudavė daugiau smūgių. Nuo A. S. suduoto smūgio jai skaudėjo nugarą. Kai atvyko policijos pareigūnai ji dar juto skausmą. Apžiūrėję greitosios pagalbos medikai, sužalojimų nenustatė. A. S. civilinio ieškinio nereikš, jam neturi jokių pretenzijų ( 1 t., b. l. 23-24).

Liudytojas L. N. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2026-02-20 apie 20 val. 30 min. namuose, išėjus į balkoną parūkyti pastebėjo pareinančius nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), vyrą ir moterį. Jie tarpusavyje šūkavo, pykosi maždaug prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), matė kaip vyras trenkė kumščiu moteriai į nugarą, ji nugriuvo ant žemės. Tuo metu jis sušuko „ką darai“. Tas vyriškis padėjo moteriai atsistoti, toliau jie ginčijosi ir nuėjo už minėtos parduotuvės. Šių asmenų daugiau nematė. Dėl šio įvykio jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Girdėjo šaukiantį vaikiną „ką čia darai, dar pakelk rankas aš tau iškviesiu policiją. Minėtas vaikinas buvo su šunimi. Galimai tas pats vyras toliau mušė moterį. Neužilgo atvyko policijos automobilis, kuris sustojo prie minėto vaikino (1 t., b. l. 40-41).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo (fotolentelės) matyti, kad I. B. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK nurodė, kad 2026-02-20 apie 19 val. 30 min. einant į namus sugyventinis A. S. su ranka sudavė jai į nugarą bei spyrė kojomis. Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ši vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis ( 1 t., b. l. 7-10,11-15).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad L. N. 2026-02-20 val. 32 min. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog mato per langą, kad vyras su moterimi kieme prie namo konfliktuoja. Vyras trenkė moteriai (1 t., b. l. 18).

Alkotesterių tikrinimų istorijoje užfiksuota, kad 2025-02-20 20 val. 44 min. A. S. nustatytas 2,72 promilių (sunkus) girtumas, tą pačią dieną 20 val. 43 min. I. B. nustatytas 2,58 promilių (sunkus) girtumas (1 t., b. l. 19,20).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2026-02-20 į įvykio vietą atvykusiems medikams I. B. nurodė, kad nusiskundimų neturi, teigia, jog vartojo alkoholį, buvo sumušta, teigia, jog šiandien buvo sukeltas fizinis skausmas, sąmonės praradusi nebuvo (1 t., b. l. 35).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad policijos pareigūnės kūno kameromis užfiksuotame vaizdo ir garso įraše matyti, kaip policijos pareigūnams vaikinas nurodo, kad link kvartalo nuėjo du girti asmenys (moteris su vyru), kurie rėkauja, daužosi. Po to policijos pareigūnams vyras (A. S.) paaiškino, kad jie iš draugo ėjo namo, tačiau I. nėjo ir nieko tarp jų nebuvo. Moteris (I. B.) pareigūnams paaiškino, kad jie išėjo, ją pastūmė, spyrė, ji nugriuvo, skaudėjo (1 t., b. l. 42-44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamasis A. S. neneigia, jog įvykio metu galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai I. B. į nugarą. Minėta nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis tik ją pastūmė ir ji nugriuvo. Teismas netiki nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis įvykio metu tik ją pastūmė. Jos duotus parodymus paneigia pačios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad A. S. jai sudavė su kumščiu sudavė jai į nugarą dėl to jai skaudėjo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Be to, jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojo L. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris tiesiogiai matė įvykį, būdamas netoli įvykio vietos, tai yra iš gyvenamojo namo balkono. Netikėti minėto liudytojo parodymais nėra pagrindo, minėtas asmuo nėra pažįstamas nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja. Tai, kad įvykio metu buvo pavartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ir minėto liudytojo elgesys, kuris nedelsiant pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Be to, kad kaltinamasis A. S. sudavė smūgį nukentėjusiajai patvirtina ir Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame nukentėjusioji I. B. nurodė, kad sugyventinis tyčia pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta paties prisipažinimu, nukentėjusiosios I. B., liudytojo L. N. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Teismas kritiškai vertina minėtos nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad kaltinamasis įvykio metu ją tik pastūmė, nes šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2026-02-20 apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, sugyventinei I. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir taip minėtai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilęs žodinis konfliktas, pasibaigė kaltinamojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją, t. y. jis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė I. B., dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir taip minėtai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, šeimos nariui (sugyventinei) I. B. 2026-02-20 sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Vertinant A. S. veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgtina į tai, kad nors nukentėjusiajai I. B. sukeltas fizinis skausmas, tačiau įvertinus tai, kad skausmas buvo sukeltas dėl vieno smūgio į nugarą ir jai nugriuvus ant žemės, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis, tai yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas nebuvo intensyvus, nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, jis buvo trumpalaikis. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 35) užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusioji I. B. įvykio dieną atvykusiems medikams neturėjo nusiskundimų dėl skausmo. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu įvykio metu, ji asmeniškai nebūtų kvietusi policijos pareigūnų. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai, susiję su vienkartiniu smūgio sudavimu nukentėjusiajai į nugarą, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, tačiau sužalojimų nepatyrė. Nukentėjusiajai po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumas, esant tokiai aplinkybei darytina išvada, kad jos nugriuvimą ant žemės galėjo įtakoti ir jos pačios didelis neblaivumas. Minėto kaltinamojo veiksmai buvo gana spontaniški, fizinis kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo itin trumpalaikis ir neintensyvus. Nors kaltinamasis yra anksčiau teistas už fizinio smurto pavartojimą ir turi neišnykusį teistumą, tačiau vien ši aplinkybė teismo nuomone nesudaro pagrindo netaikyti A. S. BK 37 straipsnio nuostatų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad A. S. padaryta veika BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgiant į tai, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios- paliktinos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl I. B. fizinio skausmo sukėlimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios-palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.