Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Giedrės Kairienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Giedriui Kriūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gortop“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Skunde nurodoma, kad skundžiamu Inspekcijos nutarimu pareiškėjai buvo skirta galutinė subendrinta 2 772 Eur dydžio bauda. Pareiškėja su nutarimu nesutinka. Teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas.

Skunde pažymima, kad Inspekcija atlikusi tyrimą konstatavo UAB „Gortop“ vadovo kaltės, kaip vienos iš būtinųjų pažeidimo sudėties požymių, formą – neatsargumą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (nelegalus darbas).

Skunde teigiama, kad taip pat pagrįstų abejonių kelia vadovo veikos traktavimas kaip nelegalus darbas, atsižvelgiant į tai, jog buvo pasirašyta darbo sutartis, t. y. darbuotojo darbas buvo apmokamas pagal darbo sutartį, pareiškėja nenuslėpė jokių privalomų mokesčių, susijusių su darbo sutarties vykdymu, todėl nėra žalos nei valstybės biudžetui, nei darbuotojui. Nesant tokių požymių, kelia pagrįstą abejonę nelegalaus darbo teisinis traktavimas dėl pavėluoto pranešimo apie įdarbintą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai skirta subendrinta 2 772 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.2025 m. vasario 25 d. UAB „Gortop“ vadovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įdarbino su Lenkijos darbo viza, manydamas, kad ji suteikia teisę dirbti Lietuvoje. Vadovas teigė nežinojęs apie pasikeitusius teisės aktus, o LDU pranešimų vėlavimą aiškino buhalterės pasikeitimu. Įmonė pateikė darbo sutartį, darbo laiko apskaitą ir darbo užmokesčio mokėjimo dokumentus, patvirtinančius realų darbo santykių vykdymą.

Inspekcija, įvertinusi surinktus dokumentus ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. realiai dirbo tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju UAB „Gortop“ naudai. Nors darbo sutartis buvo sudaryta ir pranešimas VSDFV pateiktas, užsienietis neturėjo leidimo dirbti Lietuvoje ir nebuvo kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnį, todėl įdarbinimas pripažintas neteisėtu. Tyrimo metu taip pat konstatuota, kad UAB „Gortop“ pavėluotai pateikė LDU pranešimus tiek apie (duomenys neskelbtini), tiek apie (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu įmonė pažeidė , tiek apie (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, LDU pateikimo aprašo 4.1 ir 7 punktus bei UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį, o šie pažeidimai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakomybę.

Ginčo santykius byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau, minėta – ir UTPĮ). Nagrinėjamam ginčui taip pat aktualus Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 (toliau – Aprašas).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai, įsipareigoja atlikti darbo funkciją, o darbdavys – mokėti darbo užmokestį. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais. Nesudarius darbo sutarties, darbuotojo darbas laikomas nelegaliu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbą galima vertinti kaip nelegalų tik nustačius visus objektyviuosius požymius: – asmuo realiai pradėjo dirbti; – tarp šalių egzistuoja darbo santykių požymiai (susitarimas, darbo funkcija, pavaldumas, atlygintinumas); – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. eA-527-602/2024).

UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį, darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. UTPĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Aprašo 4.1 punkte nurodyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje. Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos (Aprašo 7 punktas).

Ginčijamame nutarime nurodyta, kad UAB „Gortop“, būdama darbdaviu, nelegaliai įdarbino ir leido (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. realiai dirbti UAB „Gortop“ naudai, neužtikrino, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų tik turėdamas leidimą dirbti arba leidimą laikinai gyventi. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Gortop“ pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir piliečiui (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. realiai dirbti UAB „Gortop“ naudai, neužtikrino, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų tik turėdamas leidimą dirbti arba leidimą laikinai gyventi. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Gortop“ pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir UTPĮ 62 straipsnio 3 dalies, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Už (duomenys neskelbtini) nelegalų darbą laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.). Ginčijamame nutarime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, UTPĮ 62 straipsnio 8 dalimi ir Aprašo 4.1 bei 7 punktais, darbdavys privalo pateikti LDU pranešimą ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. UAB „Gortop“ nepateikė LDU pranešimo apie (duomenys neskelbtini) pilietį, įdarbintą 2023 m. spalio 5 d.; pranešimas pateiktas tik 2025 m. vasario 26 d. Tai sudaro Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad UAB „Gortop“ pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį ir Aprašo 4.1 bei 7 punktus, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Atsakomybė už jį nustatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.). Įsigaliojus naujai Užimtumo įstatymo redakcijai nuo 2024 m. liepos 1 d., UAB „Gortop“ taip pat nepateikė LDU pranešimo apie 2024 m. gruodžio 20 d. įdarbintą kitą (duomenys neskelbtini) pilietį; pranešimas pateiktas tik 2025 m. sausio 10 d. UAB „Gortop“ privalėjo pateikti pranešimą ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki įdarbinimo, todėl konstatuotas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies (redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.) pažeidimas. Atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.). Už nustatytus pažeidimus UAB „Gortop“ skirta 2772 Eur subendrinta bauda.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad UAB „Gortop“ padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. dirbo įmonės UAB „Gortop“ naudai, neturėdamas Lietuvos Respublikos išduoto leidimo laikinai gyventi. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietis galėjo būti įdarbinti Lietuvoje tik turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat Inspekcija pagrįstai konstatavo užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus – du užsieniečiai buvo įdarbinti nepateikus privalomų LDU pranešimų, todėl darytina išvada, kad UAB „Gortop“ pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios, nelegalus darbas pasireiškė neatsargumu, nelaikytinos reikšmingomis, nes pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kai šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024). Taip pat pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kaltės formos nėra svarbūs ir konstatuojant padarytus pažeidimus, susijusius su informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarka. Pažeidimas, susijęs su informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu, gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-883-624/2026).

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos paskirtos baudos vertinimas rodo, kad sankcijos UAB „Gortop“ buvo apskaičiuotos ir pritaikytos laikantis teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 2024 metams nustatytas 924 eurų minimalios mėnesinės algos dydis, kuris yra privalomas taikant Užimtumo įstatyme numatytas finansines sankcijas. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už nelegalų darbą, kai trečiosios šalies pilietis dirba neturėdamas teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, skiriama trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis dirbo nelegaliai, pilietis dirbo nelegaliai, , skiriama trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis dirbo nelegaliai, įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už nelegalų darbą, kai trečiosios šalies pilietis dirba neturėdamas teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, skiriama trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis dirbo nelegaliai, UAB „Gortop“ pagrįstai paskirta 2772 eurų bauda, kuri yra tiksliai trijų MMA dydžio ir atitinka įstatymo imperatyvą, nes mažesnės baudos skirti neleidžia teisės normos. Be to, UAB „Gortop“ pagrįstai paskirtos baudos ir už LDU pranešimų nepateikimą. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) numatė 200–400 eurų sankciją už LDU pranešimo nepateikimą, taigi Inspekcijos paskirta 200 eurų bauda yra minimali. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusi nauja Užimtumo įstatymo redakcija už tokį pat pažeidimą numato 0,75 MMA dydžio baudą, todėl UAB „Gortop“ paskirta 693 eurų sankcija taip pat yra minimali ir apskaičiuota tiksliai pagal įstatymo reikalavimus. Kadangi juridiniam asmeniui buvo paskirtos kelios baudos, jos pagrįstai subendrintos vadovaujantis Administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini) 772 Eur bauda yra teisėta.

Vertinant paskirtos nuobaudos proporcingumą, pažymėtina, kad Inspekcija atsižvelgė į tai, kad UAB „Gortop“ atstovas pripažino pažeidimus, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės pagrįstai lėmė tai, kad visos paskirtos baudos buvo minimalios. Pareiškėja skunde pažymi, kad jokia žala nei valstybei, nei darbuotojui nebuvo padaryta. Atsakydamas į šiuos argumentus, teismas atkreipia dėmesį, jog net jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, jų skaičių, pavojingumą ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad paskirta bauda nėra per griežta, atitinka įstatymo tikslus ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Pareiškėja iš esmės nenurodė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ginčijamas nutarimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gortop“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.